Ūkis
Kailinių žvėrelių ūkiai pereina prie naujų reikalavimų
2015-05-06

Vilnius. Įsigaliojus (nuo gegužės 1 d.) Kailinių gyvūnų laikymo reikalavimams, asmenys, kurie laiko mėsėdžius kailinius gyvūnus, arba daugiau kaip 50 nemėsėdžių kailinių gyvūnų, iki šių metų rugpjūčio 1 d. privalo ūkius įregistruoti Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje.

Reikalavimai skirti tiek kailinių gyvūnų (audinių, naminių juodųjų ar baltųjų šeškų, rudųjų, poliarinių lapių, usūrinių šunų), tiek kailiams ir mėsai auginamų gyvūnų (trumpauodegių, ilgauodegių šinšilų, nutrijų) gerovei užtikrinti. Juose nustatytos bendros ir specialiosios laikymo sąlygos atskirų rūšių gyvūnams, nurodyti juos auginti privalomi plotai, laikymo įranga, gyvūnų priežiūra, jų kontrolė ir kt.

Įrengdami laikymo vietas, augintojai privalės pasirūpinti, kad kailiniai gyvūnai gyventų kiek įmanoma natūralesnėje aplinkoje, jų biologinius poreikius atitinkančiomis sąlygomis.

Įgyvendinant reikalavimus numatyti ir pereinamieji laikotarpiai. Specialieji reikalavimai kanadines audines ir naminius šeškus auginti ne mažesniuose kaip 30 cm pločio narvuose taps privalomi nuo 2016 m. gegužės 1 d. Reikalavimai kitų kailinių gyvūnų laikymo įrangos (narvų) plotui ir aukščiui įsigalios nuo 2019 m. gegužės 1 dienos.

Reikalavimai kailinių gyvūnų laikymui patvirtinti 2014 m. lapkričio 10 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus įsakymu.

Anot VMVT, Europos Sąjungoje nėra vieningų reikalavimų, kaip auginti kailinius žvėrelius. Šiuos klausimus spręsti palikta kiekvienai valstybei savarankiškai.

Reikalavimai kailinių gyvūnų laikymui buvo parengti bendradarbiaujant su šio verslo narius vienijančiomis asociacijomis ir gyvūnų gerovės aktyvistais.

Pasak Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos Valdybos pirmininko Česlovo Tallat-Kelpšos, įgyvendinant minėtus reikalavimus kai kuriems ūkiams gali tekti atlikti techninius pakeitimus, tačiau dauguma ūkių reikalavimus atitinka. Pagrindinė šių reikalavimų reikšmė - bus sukurta palankesnė aplinka verslui.

„Iki šiol galima buvo spekuliuoti, kad Lietuva neturi taisyklių. Dabar šio argumento neliko, niekas neprikiš, kad žaidžiama be taisyklių. Mūsų asociacija dėjo daug pastangų, kad taisyklės būtų priimtos, o gyvūnų gynėjų veikla iš dalies paspartino taisyklių priėmimą. Fermose neturime dėl taisyklių nieko keisti, tik dabar tvarka formalizuota. Jei anksčiau žvėrelių laikytojui galima buvo papriekaištauti, kad kažkur netvarka, tai dabar bus galima konkrečiai įvardyti neatitikimus", - sako Č. Tallat-Kelpša.

Kailinių žvėrelių auginimas yra besiplečianti agrarinio sektoriaus šaka. Šalyje 1990 m. buvo 11 kailinių žvėrelių ūkių, šiuo metu jų yra apie 200. Praėjusių metų duomenimis, šių ūkių metinė apyvarta sudarė apie 145 mln. eurų. Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos paskelbtais duomenimis, lietuviai užima apie 2,5 pasaulio arba 5 proc. Europos kailių rinkos, tokio rodiklio nesiekia nė viena mūsų šalies žemės ūkio šaka.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip šiųmečiai orai paveikė apsirūpinimą pašarais Jūsų ūkyje?
Orai