Ūkis
Kai kurie rajonai jau baigė javapjūtę, o kiti dar laukia javų brandos
2017-08-22

Akademija (Kėdainių r.). Javapjūtei artėjant prie pabaigos, Žemdirbystės instituto mokslininkai dar kartą apibendrino šio sezono derlingumo rezultatus. Aiškėja, kad šiemet mokslininkai prognozavo palyginti tiksliai, ir duomenys per mėnesį mažai keitėsi - sumenko tik bulvių derlingumas.

Ir derliaus dorojimas, ir dirvų ruošimas rudeninei sėjai labai daug priklauso nuo oro sąlygų. Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, sausa išlieka Skuodo, o sausoka - Alytaus, Joniškio ir Vilkaviškio rajonuose. Kauno ir pavieniuose šiaurės rytiniuose yra susidaręs nežymus drėgmės trūkumas, o Anykščių, Tauragės, Raseinių, Rokiškio, Jurbarko, Kaišiadorių, Kėdainių, Ukmergės, Vilniaus ir Širvintų rajonuose išlieka drėgmės perteklius. Esant nepastoviems orams, situacija gali pasikeisti labai greitai.

Vakarų Lietuvoje žieminių rapsų nukulta apie 80 proc., žieminių kviečių - apie 50 proc., žieminiai kvietrugiai ir rugiai tik pradėti kulti. Daugiausiai javų nukulta Klaipėdos rajone. Žirnių Klaipėdos rajone nukulta apie 70 proc., tačiau Plungės, Telšių rajonuose jie tik pradėti kulti. Yra išgulusių žirnių plotų.

Ūkininkai pastebi, kad dėl mažesnio žiemkenčių krūmijimosi, saiko svoris bei 1 000 grūdų masė šiais metais didesni. Ekologiniuose ūkiuose piktžolės peraugo žemės ūkio augalų pasėlius.

Žolėms augti jau neužtenka drėgmės. Tačiau gausiau palijus rugpjūčio trečiąjį dešimtadienį atolai pradėjo augti sparčiau.

Vidurio Lietuvoje šiais metais javapjūtė vėlavo beveik dvi savaites. Pernai ji prasidėjo liepos 19 d., o šiemet pirmi javai - žieminiai miežiai - Žemdirbystės instituto laukuose pradėti kulti liepos 31 dieną. Rugpjūčio 2 d. pradėti kulti žieminiai rapsai. Šiuo metu minėti augalai jau nukulti. Kuliami žieminiai kviečiai, kvietrugiai, žirniai, vasariniai miežiai.

Žieminių kviečių būklė gera, išgulusių pasėlių nedaug. Javai visiškai subrendę. Pažangesniuose ūkiuose rugpjūčio pirmojo dešimtadienio pabaigoje pradėta rapsų sėja. Vasarinių kviečių pasėlių būklė dažniausiai gera, tačiau žemesnėse reljefo vietose, augalai žaloki.

Vasariniai kviečiai bus kuliami vėliau

Vasarinių rapsų pasėlių būklė gera. Daugumos augalų viršutinės ankštaros dar žalios, apatinėse ankštarose sėklos jau sunokusios.

Vasarinių rapsų pasėliai žada neblogą sėklų derlių

Kukurūzų būklė gera, pasėliai mažai piktžolėti, augalai dideli, vešlūs. Pakankamas drėgmės kiekis sudaro geras sąlygas kukurūzų žaliai masei augti ir grūdams formuotis.

Gerai prižiūrimų, ypač stambesniuose ūkiuose, bulvių pasėlių būklė gera, ankstyvos bulvės kasamos. Šie metai palankūs bulvių marui vystytis, todėl svarbu buvo laiku panaudoti tinkamas augalų apsaugos priemones nuo maro.

Nuimtas pirmos žolės derlius. Šiuo metu auga atolas. Nors drėgmės ir pakanka, bet žolės atžėlimas lėtesnis negu pirmoje vasaros pusėje, todėl žolė žema ir retoka, ypač ten, kur menkiau patręšta.

Šiaurės Lietuvoje rugpjūčio 7 d. pradėtas kviečių nuėmimas. Didžioji dalis jų nukulta. Grūdai stambūs, hektolitro masė siekia 800 g, dažniausiai I arba ekstra klasės, nors yra ir II klasės kviečių (dėl per mažo glitimo). Kritimo skaičius svyruoja tarp 320-330, glitimas tarp 26,4-28,3, baltymingumas tarp 13,5 iki 14,0. Grūdų derlingumas įvairus - siekia 5 t/ha ir daugiau.

Ankstyvo kūlimo didžiausia problema buvo didelis grūdų drėgnumas, kuris, priklausomai nuo veislės, buvo nuo 14,8 iki 19,5. Rugpjūčio 12 d. liūtis su kruša ir vėtra vietomis suguldė dalį vėlyvesnių veislių pasėlių. Tai apsunkina kūlimą, o grūdų supirkimo laboratorijos pastebi sudygusių grūdų. Minėta rugpjūčio 12 d. liūtis su ledais sugadino nenukultus žirnius - dalis jų išbyrėjo.

Suvalkijoje daug piktžolėtų vasarinių rapsų pasėlių, yra ir pagulusių, bet nedaug. Dalis rapsų ankštarų pažeistos krušos. Cukrinių runkelių būklė vidutinė. Yra krušos bei lapų ligų pažeistų lapų. Nemažai yra gaminių pelėdgalvių pažeidimų. Žiemkenčiai kuliami, o ir vasarinių kviečių pasėliai daugumoje pribrendę arba arti brandos, Tačiau yra dar visiškai žalių vasarinių kviečių pasėlių.

Kalvotoje Rytų Lietuvos zonoje žieminiai kviečiai užaugo normalaus  tankumo, daugumoje sveiki,  nepiktžolėti ir  nesugulę. Žemesnėse vietose  jau matomos išmirkimų pasekmės. Apie rugpjūčio vidurį dirvos pradžiuvo, laukuose suintensyvėjo žieminių kviečių derliaus nuėmimas. Šiuos tempus stabdė auginama ilgesnės vegetacijos kviečių veislė Skagen: jos plotai nemaži, o branda vis dar ne visiška. Regione nuimta apie pusė auginamų žieminių kviečių ploto.

Vasariniai kviečiai prastesni nei žieminiai ne tik dėl biologinių skirtumų, bet ir dėl to, kad jų žydėjimas sutapo su kritulių gausa, todėl daug kur augalai buvo ligoti. Derliaus nuėmimas tik pradėtas.

Pavasarinės sausros paveikti vasariniai rapsai dygo labai sunkiai, augalai vystėsi netolygiai, augo reti, išvarginti piktžolių bei kenkėjų. Šiuo metu rapsų ankštaros dar žalios. Iki visiškos brandos dar toli. Esant ir geram orui, rugpjūčio dar neužteks.

Žirnių pasėliai įvairūs. Kiek prastesni nei pernai, bet gražūs. Yra  pamirkusių ir net išnykusių. Dar pjaunami. Nuimta apie 60 proc. pasėto ploto.

Ankstyvos sėjos pupos labai gražios, bet matosi ir kuklesnių pasėlių. Mezgimas neblogas, bet dauguma ankščių dar žalios, apatinės pradeda ruduoti.

Labai ankstyvų bulvių veislių „žaliasis chlorofilo fabrikas" jau sunykęs ir drėgme prisotinusi dirva sparčiai rengiasi vešliu rudeninių piktžolių apdaru. Tokioje aplinkoje esantys gumbai jau subrendę. Jų atviros žiotelės - tiesus kelias puvinių pradams. Ilgesnės vegetacijos veislės, kurių lapija iki šiol buvo išsaugota nuo maro, pradėjo natūraliai bręsti. Smulkiųjų bulvių augintojų bulvių pasėliuose maro infekcija buvo gausi, puvinių poveikis laikymo metu bus padidintas.

Pirmosios žolės derlius buvo mažas. Atnaujintos ganyklos atrodo normaliai. Šienaujami gražūs atolai. Ganiavai žolės sočiai, pasiruoštų pašarų taip pat užteks.

Pietryčių Lietuvoje dažni lietūs trukdo derliaus nuėmimui. Dar liepos mėnesį intensyvios liūtys ir jas lydintys smarkūs vėjai suguldė pasėlius. Drėgmės perteklius dirvožemyje skatino piktžolių augimą. Tai atsiliepia derliui. Grikiai dar žydi. Bulvienojai visai sunykę. Tuščiose vietose auga piktžolės.

Dzūkijoje javapjūtė prasidėjo rugpjūčio 3-5 dienomis. Ekologinių ūkių ūkininkai ją pradėjo visa savaite vėliau, tik rugpjūčio 10-12 dienomis. Javų pasėlių subrendimas laukuose nevienodas. Avižų pasėliuose gausu naujų atžalų ir žalių grūdų. Grikiai baigė žydėti rugpjūčio pirmoje pusėje, tai nebūdinga šiam augalui.

Rugpjūčio pirmųjų dviejų dešimtadienių kritulių kiekis tik apie 20 mm, oro temperatūra siekdavo iki 30 °C karščio. Pradėtos ruošti dirvos žiemkenčių sėjai. Rugpjūčio 19-20 dienomis gausiai palijo (virš 50 mm kritulių).

Žemės ūkio augalų vystymosi tarpsniai Lietuvoje, 2017 rugpjūčio 20 d.

Augalas

Vystymosi tarpsnis

(pagal BBCH)

Vystymosi tarpsnis

(žodžiu)

Žieminiai kviečiai

87-99

Kietoji branda-nukulti grūdai

Žieminiai rugiai

87-99

Kietoji branda-nukulti grūdai

Žieminiai kvietrugiai

87-99

Kietoji branda-nukulti grūdai

Žieminiai miežiai

87-99

Kietoji branda-nukulti grūdai

Žieminiai rapsai

87-99

Kietoji branda-nukulti grūdai

Vasariniai rapsai

81-83

10-30 proc. subrendusių ankštarų

Vasariniai miežiai

87-99

Kietoji branda-nukulti grūdai

Vasariniai kviečiai

85-88

Vaškinė-kietosios brandos pradžia

Vasariniai kvietrugiai

85-88

Vaškinė-kietosios brandos pradžia

Avižos

85-99

Vaškinė-nukulti grūdai

Pluoštinių linų pluoštas

75-81

Geltonoji branda

Sėmeninių linų sėmenys

75-81

Geltonoji branda

Kukurūzai (silosui)

73-75

Žydėjimas-grūdo užsipildymas

Kukurūzai (grūdams)

69-75

Žydėjimas-grūdo užsipildymas

Grikiai

73-85

Ankstyvoji pieninė-vaškinė branda

Žirniai

97-99

Kietoji branda-nukulti javai

Pupos

75-83

Anksčių susiformavimas-ankščių parudavimas

Cukriniai runkeliai

39

Lapai uždengė tarpueilius

Bulvės

90-99

Lapai pradeda gelsti-bulvės nukastos

Lentelėje pateikti apibendrinti LAMMC Žemdirbystės instituto bei regioninių padalinių duomenys.

Prognozuojamas žemės ūkio augalų derlingumas, 2017 rugpjūčio 20 d.

Augalas

Prognozuojamas derlingumas (t/ha)

Vakarų Lietuva

Vidurio Lietuva

Rytų

Lietuva

Vidutiniškai Lietuvoje

Žieminiai kviečiai

4,2

5,7

3,8

5,3

Žieminiai rugiai

2,8

4,0

2,2

2,5

Žieminiai kvietrugiai

3,5

5,2

3,2

3,6

Žieminiai miežiai

X

4,4

X

4,4

Žieminiai rapsai

2,6

3,7

2,5

3,2

Vasariniai rapsai

1,7

2,4

1,5

2,1

Vasariniai miežiai

2,5

3,7

2,3

3,5

Vasariniai kviečiai

2,7

4,0

2,5

3,8

Vasariniai kvietrugiai

X

3,4

X

3,4

Avižos

2,3

3,0

2,0

2,5

Pluoštinių linų pluoštas

X

1,0*

X

1,0

Sėmeninių linų sėmenys

X

1,5*

X

1,5

Kukurūzai (silosui)

20

35

X

32

Kukurūzai (grūdams)

5

7

X

6,5

Grikiai

1,2

1,3

1,2

1,3

Žirniai

2,2

3,3

1,9

2,9

Pupos

2,0

3,2

X

3,0

Cukriniai runkeliai

X

55

X

55

Bulvės

17

19

17

17

Daugiametės žolės (šienas)

2,3

3,7

2,0

2,5

Pastabos:  X - nėra duomenų arba neauginama; * - didelių gamybinių plotų Lietuvoje nėra.

LAMMC ir MŪ inf.

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai