Ūkis
Ką pasėliams žada „angliška“ žiema
2014-01-08

Kaunas/Kėdainiai. Neįprastai šilti žiemos sezono orai kol kas palankūs žieminius augalus auginantiems žemdirbiams. Jei tokie orai išsilaikytų ir likusį žiemos laiką iki pavasario, tuomet tikėtina, kad Lietuvoje 2014 metus skelbtume rekordiniais žiemkenčių derlingumo metais. Patys ūkininkai tokiu stebuklu netiki ir baiminasi ne vien staigių šalčių, bet ir ant neįšalusios žemės iškritusio sniego, po kuriuo augalai sušustų.

Žiemkenčių priešas - staigus šaltis ir sniegas

Joniškio rajone ūkininkaujantis Romualdas Povilaitis sako, tokia šilta „angliška" žiema žiemkenčiams patinka. 700 hektarų žemės valdančio joniškiečio laukuose gražiai žaliuoja tiek žieminiai kviečiai, tiek rapsai. „Viskas laukuose gerai, kelias dienas temperatūra laikėsi apie nulį, gal ir toliau taip bus. Svarbu, kad neužverstų sniego ant neužšalusios žemės ir kad iš karto dideli šalčiai nepaspaustų. O dabar augalai gražiai atrodo. Jei didelių temperatūros pokyčių nebus, bus galima tikėtis gero derliaus", - sako R. Povilaitis, prisimindamas prieš kelerius metus buvusią šiltą žiemą, po kurios ūkininkai džiaugėsi rekordiniu javų derliumi.

3 Paragrafas delaval

Didesnė bėda, kurią įžvelgia ūkininkas esant tokiai žiemai, kad pavasarį išliks daug ligų ir kenkėjų, su kuriais teks papildomai kovoti. Ypač ekologiniams ūkiams, kurie negali naudoti cheminių preparatų.

Jurbarko rajone ekologiškai ūkininkaujantis Raimundas Maksvytis šiltai žiemai kol kas priekaištų neturi, tačiau, kaip ir kiti, baiminasi stipraus šalčio ir šlapio sniego, galinčio pakenkti žieminiams kvietrugiams.

„Laukai dabar gražiai atrodo, o kaip bus toliau, kas žino. Jeigu truputį pašals ir užsnigs, bus gerai, o jeigu iš karto apsnigs, sušus", - kalba ūkininkas. Jo manymu, optimaliausia temperatūra, tinkanti žiemkenčiams, būtų bent 2-3 laipsniai šalčio.

Pakruojo rajono ūkininkas Algirdas Laurikietis, važiuodamas per Lietuvą,  pastebi ne visur vienodai gražiai žaliuojančius žiemkenčius. Kai kur jie silpnesni, ligoti. Ūkininkas mano, kad tai priklauso ne tik nuo temperatūros, bet ir nuo to, kaip jie buvo apdoroti rudenį.

„Dabar tik galiu pasidžiaugti tuo, kad rudenį, prieš sėdami žieminius, apdorojome juos tam tikrais preparatais. Gal pavyko tinkamai beicus parinkti, nes darėme tam tikrą „miksą", prie vieno pagrindinio beico pridėdami tam tikrą dalį kitų, nes augalai, kiek matosi, yra gana sveiki. Esant tokiai temperatūrai jie yra tam tikrame budėjimo režime. Jeigu temperatūra pakiltų truputį aukščiau, būtų pasiruošę vegetacijos startui, prarasdami dalį maisto medžiagų. Pavasarį prireiks padidinti azotinių trąšų normą, nes dalis naudingų medžiagų dėl didelės drėgmės tiesiog išplaunamos. Gerai, kad mūsų laukuose veikia drenažas, nėra didelių apsėmimų," - sako Algirdas Laurikietis, pripažindamas, kad didesnė bėda su ekologiškai auginamais žiemkenčiais. Pavasarį jų priežiūrai beliks akėčios, o kai piktžolė neiššalusi, stipriai įsikibusi, sunkiau ją ir išnaikinti.

Kėdainių rajono ūkininkas Dainius Venckus šilta žiema nesiskundžia. Jis augina apie 900 hektarų žiemkenčių: per 560 ha žieminių kviečių ir kiek daugiau negu 330 ha žieminio rapsų. „Kviečiai atrodo kiek pastypę, tačiau laikosi gana neblogai, o rapsų augimą teko pristabdyti cheminėmis priemonėmis", - sako nemažą ūkininkavimo patirtį sukaupęs kėdainietis.

D. Venckaus teigimu, mažas šaltukas žiemkenčiams nepakenktų, tačiau jei termometro padala nukristų žemiau 10 laipsnių šalčio ir nebūtų sniego, tada apie gerą derlių galima būtų tik pasvajoti. „Prieš ketverius metus visiškai iššalo mano auginti 550 hektarų kviečių ir rapsų, dar po metų praradau apie 350 žiemkenčių, tačiau jų auginimo neatsisakau. Vasarojaus kūlimas man atrodo sudėtingesnis negu žieminių javų, tad jiems ir lieku ištikimas", - atviravo ūkininkas.

Tolimesnėms prognozėms ankstoka

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas dr. Virginijus Feiza sako, kad prognozuoti, kaip peržiemos žiemojantys žemės ūkio augalai - dar labai anksti, tačiau dabartinė jų būklė džiugina ir neverčia nerimauti.

„Remiantis Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro regioninių padalinių sausio 6 d. pateiktais duomenimis, žieminių javų pasėliai visoje Lietuvoje buvo labai gražūs - jų spalva išliko sodriai žalia. Žieminiai javai labai gerai įsikrūmiję, tankūs net ir vėlai sėtuose pasėliuose. Žieminių kviečiai yra BBCH 21-24, rugiai - BBCH 29, o žieminiai rapsai - BBCH 13-18 išsivysto tarpsnio.

Žiemkenčiai ir žieminiai rapsai iki šiol vegetuoja, tačiau augalų augimas yra ženkliai sulėtėjęs ir vyksta taip vadinamoje kripto vegetacijos stadijoje. Tai reiškia, kad fotosintezės ir kiti gyvybiniai procesai vyksta esant žemai oro temperatūrai (naktimis oro temperatūra siekia apie 0° C, o dienomis temperatūra būna teigiama (apie 5 laipsniai šilumos). Esant kripto vegetacijai, žiemkenčiai absorbuoja maisto medžiagas, o ypač N druskas, vyksta baltymų sintezės (anaboliniai ir kataboliniai) procesai.

Absorbuotos druskos asimiliuojamos į aukštesnės eilės N junginius karbohidratų pagalba, kurie susidaro atvėsus orams. Taigi, tokiu oru didėja augalų sausos masės kiekis, kurį lemia būtent kripto vegetacija žiemos metu. Sukauptas didelis amino rūgščių ir proteino rezervas augale praturtina ir ląstelių protoplazmą, didina ląstelės branduolį, ir kuomet pavasarį prasideda augalų vegetacija, jį pasireiškia ypatingai intensyviai.

Vidutinio jūrinio klimato sąlygomis (pvz. Anglija, Vakarų Europos Atlanto vandenyno pakrantės) žieminių augalų kripto vegetacijos stadija yra ypač ryškiai išreikšta. Tai yra viena iš priežasčių, kad toje klimato zonoje gaunami aukšti žiemojančių žemės ūkio augalų derliai," - pasakoja Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas V. Feiza.

Jo nuomone, Lietuvoje turime „anglišką" žiemą - be sniego ir su švelniai teigiamomis oro temperatūromis. Jei tokie orai išsilaikytų ir likusios žiemos mėnesius iki pat pavasario, tuomet tikėtina, kad Lietuvoje 2014 metus skelbtume rekordiniais žiemkenčių derlingumo metais. Beje, šios žiemos pradžia, anot V. Feizos, labai primena prieš penketą metų (2008 m.) buvusią žiemą, kuri buvo taip pat šilta, beveik besniegė, su ilga žiemkenčių vegetacijos trukme.

„Priminsiu, jog tais metais vidutinis žieminių kviečių grūdų derlingumas Lietuvoje buvo 4,8 t/ha, žieminių rapsų sėklų - 2,7 t/ha. Tai buvo rekordiniai derliai. Jei ir ši žiema išliktų šilta, galima būti tikėtis kulti ir angliškus derlius. Remiantis FAO duomenimis, 6,8 t/ha vidutinis žieminių kviečių grūdų derlingumas yra realiai galimas užauginti Lietuvoje", - sako V. Feiza.

Tačiau mokslininkas sutinka su žemdirbių nuogąstavimais dėl smarkių temperatūros pokyčių, galinčių pražudyti didelę dalį derliaus. „Galimas ir kitas - mums visiems gerai žinomas „lietuviškas" žiemos raidos variantas, kuomet nesant sniego laukuose, įsiveržtų šaltos oro masės, o oro temperatūra staiga sumažėtų iki 18-20 laipsnių ar dar daugiau. Tuomet žiemkenčiams ir rapsams yra pavojus iššalti. Tai ne kartą Lietuvoje yra buvę. Tačiau dar gali atsitikti ir taip, kad jeigu gausiai pasnigtų ant neįšalusios žemės, tuomet žiemojantys augalai gali iššusti. Geriausios sąlygos žiemojanties augalams sėkmingai peržiemoti  - kuomet augalai uždengiami sniego sluoksniu prieš tai keletą dienų švelniai paspaudus šaltukui.  

Paklaustas, ar esant šiltai žiemai galima būtų pagelbėti augalams cheminėmis priemonėmis, mokslininkas šypteli: „Kol augalai nevegetuoja, apie kokius nors purškimus - augalų pamaitinimą skystomis trąšomis per lapus ar dėl ligų prevencijos - būtų nelogiška. Tačiau pavasarį kai kurių veislių, jautrių miltligei pasėliuose, gali būti reikalingas purškimas fungicidais nuo miltligės dar krūmijimosi tarpsniu. 2013 m. rudenį daugelyje pasėlių miltligė buvo gausiai išplitusi ir ligos užkratas  sėkmingai žiemoja kartu su žiemkenčiais. Suprantama, jog dabar prognozuoti, kaip peržiemos žiemojantys žemės ūkio augalai - dar labai anksti. Agronominės sąlygos palankiam jų žiemojimui buvo sudarytos geros, tad belieka tikėtis ir laukti, kad Motina gamta netikėtų nemalonių siurprizų nepateiks", - sako V. Feiza.

Naujieji su šiluma

„Iš tiesų gamta mūsų nekankina šalčiais, galime pasidžiaugti šilta žiema. Tačiau ji nėra labai jau išskirtinė: ir ankstesniais metais pasitaikydavo netradiciškai šiltų žiemiškų dienų bei mėnesių. Esame gana greiti pamiršti, kas buvo prieš kelerius metus", - konstatuoja Dotnuvos (Kėdainių r.) hidrometeorologijos stoties viršininkė Natalija Gaurilčikienė.

Pasak hidrometeorologės, Naujuosius pasitikome neįprastai šiltai. Vidutinė pernykščio gruodžio temperatūra Vidurio Lietuvoje buvo +1,8 laipsnio, o daugiametė norma yra - 2,8 laipsnio. Pati šilčiausia temperatūra praėjusį mėnesį Dotnuvoje užfiksuota gruodžio 23-iąją, tądien termometro stulpelis rodė 6,5 laipsnius šilumos.

Panašiai šilto gruodžio būta ir 2006-aisiais, tada pirmąją mėnesio dekadą užfiksuota daugiau negu 11, o trečiąją - daugiau negu 7 laipsnių šiluma. Šiltai nugyventas ir lapkritis. Paskutinio rudens mėnesio temperatūros norma yra beveik 1 laipsnis šilumos, o pernai vidutinė lapkričio temperatūra siekė beveik 5 laipsnius šilumos. Šiltesnio lapkričio Dotnuvoje būta tik 2000-aisiais, tąkart vidutinė mėnesio temperatūra siekė + 5,3 laipsnio.

Vėlyva perkūnija - vėlyva žiema

Skirtingai negu užpernai pernai Kėdainių rajone vėlyvos perkūnijos hidrometerorologai neužfiksavo. 2012-aiais gruodžio 14-ąją Dotnuvos hirdrometeorologai registravo perkūniją, o pernai tokio reiškinio nepastebėta. „Vėlyva perkūnija perspėja apie vėlyvą žiemą, sakydavo senoliai, tačiau dabar sekti jų nuostatomis gana sudėtinga", - sako N. Gaurilčikienė.

Hidrometeorologijos stoties viršininkės teigimu, pernykščiai metai šalies vidurio gyventojų orais negąsdino. „Buvo tik kelios sudėtingesnės dienos. Gegužės 31-ąją registravom škvalą, kai vėjo greitis pasiekė 23 metrus per sekundę. Spalio mėnesį pajūrį siaubusi vėrta iki Kėdainių rajono atėjo išsikvėpusi ir vėjas Vidurio Lietuvoje siekė tik 19 metrų per sekundę, - sakė N. Gaurilčikienė.

2013-ieji buvo gana sausi metai. Vidurio Lietuvoje iškrito 100 milimetrų mažiau kritulių negu norma. Sausiausias buvo kovas, kai per mėnesį iškrito tik 8 milimetrai kritulių. Sniego pernai rudenį Dotnuvos sinoptikai matė tik gruodžio 6-9 dienomis, kai žemę užklojo apie 3 cm sniego danga. 2012-ųjų gruodžio pabaigoje Dotnuvoje sniego buvo apie 19 centimetrų.

Šalčių laukia vasarį

Šiųmetę žiemą hidrometeorologai prognozuoja šiltesnę negu įprasta. Vidutinė žiemos temperatūra fiksuota - 4,3 laipsnio, tačiau 2002-aiais ji buvo beveik septyniais laipsniais šiltesnė, t. y. + 3,5 laipsnio.

„Jau akivaizdu, kad sausis bus šiltesnis negu planuota. Jo norma yra -5,1 laipsnio, tačiau šių metų pradžia gana šilta. Nežinome, ko tikėtis ir iš vasario. Kai kurių šalių kolegos vasariui prognozuoja šaltį, tad reikia tik palaukti ir pamatysime, ar tą mėnesį sulauksime žadėtų 20 laipsnių šalčio", - sako N. Gaurilčikienė.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai