Basf A1 25 03 24 Basf m1 25 03 24
Ūkis
Juodųjų pūdymų priežiūra kelia klausimų žemdirbiams

Kaunas. Žemdirbiams daug klausimų ir nerimo kelia nauja nuostata, kad juoduosiuose pūdymuose neturi būti naudojama cheminių augalų apsaugos priemonių. Juodasis pūdymas turi atitikti geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės (GAAB) reikalavimų nuostatas, o žemė turi būti įdirbama taip, kad lauke nebūtų piktžolių.

Ūkiai, turintys daugiau kaip 15 ha ariamos žemės, 5 proc. šios žemės privalo išskirti ekologiniu atžvilgiu svarbioms vietovėms (EASV) - juodajam arba žaliajam pūdymui bei azotą fiksuojantiems augalams. Taigi, dažno žemdirbio jau primiršti pūdymai privaloma tvarka grįžta į sėjomainą.

Ūkininkai suka galvas, kaip išlaikyti švarius nuo piktžolių pūdymus be glifosatų. Paklausėme mokslininkų nuomonės apie tai, ar įmanoma juoduosiuose pūdymuose tvarkytis be herbicidų.

Bioversija m7 2024 03 12

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja Ona Auškalnienė mano, kad reikalavimas nenaudoti pūdymuose herbicidų yra šiek tiek nelogiškas.

„Net nelabai suprantu, kuo tai paremta. Žiūrint iš žmogiškosios pusės, abejonių kelia glifosatų purškimas ant javų. Bet juodajame pūdyme, mano manymu, herbicidus naudoti ekologiškiau, negu dirbti dirvą", - svarsto mokslininkė.

Pasak jos, laikyti juodąjį pūdymą yra dvi galimybės: cheminė arba mechaninė piktžolių kontrolė. Mechaniškai naikinant piktžoles, reikėtų važiuoti su žemės dirbimo padargais per lauką keletą kartų, kad pūdymas būtų tikrai juodas. Dirvos dirbimas, be visų teigiamų pusių, turi ir neigiamų - tai organinės medžiagos ardymas, CO2 emisijos didinimas, erozijos skatinimas ir t. t.

„Žinoma, reikėtų labiau įsigilinti, pasidomėti, kuo motyvuojami tokie sprendimai. Alternatyva būtų užimtas pūdymas arba tarpiniai pasėliai. Gal tai būtų išeitis žemdirbiams?", - sako O. Auškalnienė.

LAMMC Joniškėlio bandymų stoties direktorė Stanislava Maikštėnienė pripažįsta, kad glifosatų naudojimas juodajame pūdyme neabejotinai yra lengviausia varpučių sunaikinimo priemonė, tačiau yra galimybių šias įkyrias piktžoles sunaikinti ir ne cheminėmis priemonėmis.

„Piktžolių naikinimą necheminėmis priemonėmis pūdymuose aprašė ne vienas autoritetas ir neviename vadovėlyje. Kad tai nėra lengva - irgi tiesa. Tačiau kad tai neįmanoma, manyčiau, irgi nėra tiesa", - sako mokslininkė.

Ji atkreipia dėmesį, kad, visų pirma, net ir cheminėmis priemonėmis varpučių per metus sunaikinti negalima, kadangi šios piktžolės dauginasi ir šakniastiebiais, ir sėklomis, tad jų sėklų bankas dirvožemyje visada išlieka. Todėl glifosatais juos sunaikinus vienais metais, kitąmet atsiranda pavienių augalų, o dar kitais akis bado iš pasėlio išlindę varpučių žiedynai.

„Įpratę prie glifosatų, pamiršome kitas juodojo pūdymo agrotechnines priemones: sluoksninis arimas, kai arimas skirtingu gyliu, jį vis didinant, kartojamas keletą kartų per vasarą. Svarbu tarp arimų palikti tokį intervalą, kad varputis atželtų, bet neišvešėtų, ir būtų uždusinamas apverčiamo armens sluoksniu", - paaiškina S. Maikštėnienė.

Kita galimybė - pusiau juodas pūdymas, kuomet pirmąją vasaros pusę, kai intensyviausiai dygsta ir vystosi piktžolės, varpučiai naikinami arimu (tarpuose kultivavimu), o birželio mėnesį įsėjami bet kurie greitai augantys trumpos vegetacijos augalai, tarkime, baltosios garstyčios.

„Koks bebūtų varputis gajus, jis nemėgsta užpavėsinimo, todėl suvešėjus garstyčioms, varpučio likučiai bus užstelbti, ir paskutinį kartą rudenį gyliai užarus, piktžolių kontrolė bus sėkminga", - patikina S. Maikštėnienė.

MŪ inf.

    Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

    (0)

    Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

    Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

    Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

    Apklausa
    Ko tikitės iš šiųmečio pasėlių deklaravimo?
    Visos apklausos