Ūkis
Juodligė Lietuvai kol kas negrasina
2018-08-23
Nuotr. shutterstock.com

Vilnius. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ramina – dėl juodligės protrūkio Prancūzijos Alpių kalnuose Lietuvos galvijų augintojams nerimauti nereikėtų.

Juodligės protrūkis Prancūzijos pietryčiuose prasidėjo birželio pabaigoje. Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotoja-valstybinė veterinarijos inspektorė Kristina Stakytė informavo, kad Alpių-Žydrojo kranto regione birželio 28 d. nugaišo 6 karvės, o per 20 dienų liga išplito 28 ūkiuose. Tai įvyko kalnų ganyklose.

„Tikslios informacijos neturime, bet greičiausiai gyvuliai ganėsi tose pačiose ganyklose. Užsikrėtę galvijai buvo sunaikinti, iš ūkių nei jie, nei jų produkcija nebuvo išvežta. Karvių pienas pasterizuotas ir sunaikintas, užkrėstoje teritorijoje vykdoma vakcinacija, o su užkrėstais gyvuliais kontaktą turėję žmonės gydomi antibiotikais“, – teigė K. Stakytė, pridūrusi, jog tikimybė, kad liga gali pasiekti Lietuvą, yra nereali.

VMVT atstovė išsakė ekspertų nuomonę, kad ligos protrūkiui Prancūzijoje įtakos turėjo liūtys ir karštas oras. Gali būti, kad aplinką užkrėtė kur nors nugaišęs laukinis gyvūnas, o liūtys padėjo išplisti juodligės sporoms.

Praėjusių metų pradžioje juodligės židinių buvo užfiksuota Bulgarijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Švedijoje, Turkijoje, netgi Vokietijoje, tačiau liga plačiai neišplito. Šiemet VMVT pranešimus apie juodligę, neskaitant atvejo Prancūzijoje, gavo tik iš Rumunijos, Italijoje susirgo viena ožka, vienas atvejis užfiksuotas ir Vengrijoje, taip pat Albanijoje, kuri nėra ES šalis.

Pasak K. Stakytės, nuo juodligės gyvuliai gaišta staiga, o šios ligos bakterijos suformuoja sporas, kurios gali užkrėsti aplinką. Tos sporos aplinkoje išlieka labai ilgai, manoma, 100 metų ar net ilgiau, niekas tiksliai to nežino. Blogiausia, jeigu nuo juodligės kritusio gyvulio gaišena buvo nesudeginta, o tik užkasta.

Žmonių juodligės protrūkis buvo Kenijoje, tačiau, K. Stakytės teigimu, tai įvyko dėl to, kad jie valgė nuo juodligės kritusių galvijų mėsą.

Lietuvos geologijos tarnyba nuo 2016 m. vykdo įvairių pavojingų židinių, tarp jų - ir juodligės kapinynų, inventorizaciją. Tačiau dėl vykdomos šios tarnybos reorganizacijos darbai stringa ir kada juodligės kapinynų inventorizacija bus baigta, VMVT negali pasakyti. „Mūsų inspektoriai kiekvienais metais apžiūri tas vietoves. Bet yra atvejų, kai žinomas juodligės kapinynas jau apaugęs mišku ir nustatyti tikslią jo vietą beveik neįmanoma“, - sakė K. Stakytė.

Lietuvoje paskutinis juodligės atvejis gyvuliui buvo nustatytas 1998 m., o žmogui – 1974 m. Rizika, pasak K. Stakytės, visada išlieka, nes niekas nežino, ar, tarkime, 1920 m. juodligės kapinyne užkastas gyvulys buvo tinkamai utilizuotas ir sudegintas, ar tik užkasta jo gaišena. Istoriniai įrašai rodo, kad gyvulys greičiausiai nugaišo nuo juodligės, buvo užkastas ir apdorotas kalkėmis. Ir niekas negali pasakyti, ar susidarė sporos, ar jos dar išlikusios dirvožemyje, nes kasinėti tas vietas draudžiama. Tačiau tie juodligės kapinynai, kurie yra žinomi ir išlikę, pažymėti.

Juodligės kapinynas paprastai būna nedidelis – ta duobė, kurioje užkastas vienas ar keli gyvuliai, nes ši liga dažniausiai pasireiškia smulkiuose ūkiuose. VMVT specialistės teigimu, rizika išplisti juodligei nėra didelė, bet tų vietų tikrai nereikėtų kasinėti. 

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip šiųmečiai orai paveikė apsirūpinimą pašarais Jūsų ūkyje?
Orai