Ūkis
Jaunąjį ūkininką žemės ūkis kadaise gąsdino...
2018-01-26

Zarasai. Turmanto seniūnijoje ekologinį ūkį valdantis Martynas Trapnauskas šia veikla verčiasi porą metų. Jaunasis ūkininkas ne iš karto pasekė tėvo pavyzdžiu - jo studijos ir pirma darbovietė nebuvo susijusios su žemės ūkiu. Tačiau ėmęsis žemdirbystės, spėjo ūkį iškelti į pavyzdinių gretas.

Tėvo ūkyje Martynas talkino nuo paauglystės. Bet darbas kaime jo visai neviliojo, asocijavosi su sunkiu darbu, blogais keliais, pavasariniais ir rudeniniais purvynais. Be to, jaunuoliui norėjosi įdomesnio laisvalaikio ir pramogų. Baigęs mokyklą, nusprendė studijuoti finansų apskaitą. Vėliau dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, svarstė studijuoti logistiką.

M. Trapnauskas sako, kad nuomonė apie darbą žemės ūkyje iš esmės pasikeitė, kai europinės paramos rezultatai Lietuvoje tapo akivaizdūs. Kaimas jau neatrodė beviltiškai atsilikęs: sovietmečio laikų techniką keitė nauja, moderni.

„Juk tokiais traktoriais ir kombainais gal net patogiau nei automobiliu važiuoti. Be to, ir įvairi reklama, spauda prisidėjo - apie žemės ūkį vis daugiau buvo kalbama kaip apie perspektyvią veiklą", - sako pašnekovas.

Nusprendęs rimtai užsiimti žemdirbyste, jaunuolis įstojo į Aleksandro Stulginskio universitetą. Dabar neakivaizdžiai studijuoja agronomiją ir žinias gali praktiškai pritaikyti.

„Pagaliau supratau, kad pasirinkau teisingai. Manau, kad reikia mokytis tų dalykų, kuriuos paskui galėtum savo veikloje, darbe panaudoti", - įsitikinęs jis.

Derliai nenuvilia

Smalvų kaime 27 metų M. Trapnauskas kartu su tėvu dirba daugiau kaip 200 ha. Pernai sėjo apie 60-70 ha avižų, apie 50 ha grikių. Vasariniams ir žieminiams kviečiams nemenką plotą skiria. Pernai 45 ha žirniais įsėję buvo, tačiau dėl nepalankių meteorologinių sąlygų ne visus juos nukulti pavyko - net trečdalis derliaus liko laukuose.

Jaunasis ūkininkas sako, kad prie nuostolių, dėl lietingų orų atsiradusių, reikėtų pridėti ir nuolatinius žemės ūkio technikos gedimus. Žieminių kviečių taip pat dėl tų nelemtų orų rudenį nepasėjo.

Geriausius Zarasų rajono ūkininkus apdovanojo meras Nikolajus Gusevas (nuotraukoje - pirmas iš dešinės). Martyno Trapnausko (nuotraukoje - antras iš dešinės) ūkis „Metų ūkio" konkurse pelnė antrąją vietą

„Mūsų regione augalininkystė nėra populiari. Ir tėvas, jau daugiau kaip dešimtmetį ūkininkaujantis ekologiškai, vis pabrėždavo, kad žemė nėra pati dėkingiausia žemdirbystei, o ypač ekologiškai, nes nėra derlinga. Tačiau ir jis įsitikinęs, kad ekologiniai ūkiai turi ateitį, ekologiškos produkcijos paklausa didėja", - sako ūkininkas.

Derliai tenkina M. Trapnauską ir nėra maži. Pernai 3,5 tonos iš hektaro kviečių byrėjo. „Ekologiniam ūkiui tai labai neblogas rezultatas", - sako ūkininkas ir ekologinio ūkio atsisakyti neketina.

Ekologiniame ūkyje darbų daugiau

„Ekologiškai ūkininkauti yra sudėtingiau. Kadangi augalų priežiūros priemonių asortimentas ribojamas, didžiausia problema tampa piktžolės. Mūsų dirvas ypač užgožia varputis", - ūkininkas sako, kad darbo ekologiniame ūkyje padvigubėja - tai, ką chemizuotame ūkyje užtenka atlikti vieną kartą, ekologiniame dar pakartojama.

Dirvą vieną kartą suarti neužtenka - norint kuo sėkmingiau išnaikinti piktžoles po kelis kartus tenka. Dirvos skutimą taip pat kartoti reikia. O tuo pačiu ir sąnaudų daugiau, išlaidos išauga, laiko dirvos priežiūrai daugiau skirti tenka.

M. Trapnauskas neabejoja, jog ūkininkavimo sėkmė visais atvejais nuo ūkininko požiūrio į dirvos gerinimo priemones priklauso. O ekologiniame ūkyje abejingai į tai žiūrėti tiesiog neturi teisės.

„Visi po kūlimo likę šiaudai atgal į dirvą grąžinami. Tokie yra reikalavimai ir jie labai teisingi, nes taip labai gerai patręšiamas dirvožemis", - pabrėžia jis.

Ūkininkas pasakoja dirvos gerinimui kartu su pagrindine kultūra dažnai ir raudonųjų dobilų įsėjantys. Bandė įvairiais būdais - ir pagrindinei kultūrai paaugus dobilus įsėti, ir sėjos metu abi kultūras. Sako, jog pastarasis būdas nelabai patiko, nes vis tik pagrindinė kultūra turėtų kiek įsitvirtinti, kad raudonieji dobilai jos neužgožtų.

Pastarąjį rudenį dar vieną dirvožemio gerinimo būdą savo ūkyje nusprendė išbandyti. Po javapjūtės apie 40 ha žaliajai trąšai apsėjo žieminiais rapsais, kuriuos pavasarį užars. Kad ir ne viskas einasi kaip buvo numatyta, nes rapsai dėl kiek pavėluotos sėjos užaugo mažesni nei turėtų, tačiau M. Trapnauskas įsitikinęs, kad dirvožemiui tai vis viek į naudą.

Ateities ūkio pagrindas - modernizavimas

Nors žiema augalininkyste užsiimantiems ūkininkams nuo žemės ūkio darbų atsikvėpti leidžia, ūkininkas Martynas sako, jog atostogauti ar nuobodžiauti neleidžia kiti darbai.

„Ūkyje darbų milijonai. Norėtųsi kuo labiau tobulinti ūkį, daryti viską geriau nei praeitais metais", - apie perspektyvą sako jis.

Šią žiemą ėmėsi įrenginėti šildomas patalpas, kuriose galėtų techniką remontuoti, kitam sezonui ruošti. Kiek ambicingesni planai, kuriuos, pasak pašnekovo, įgyvendinti ne vienų metų prireiks, - atnaujinti, modernizuoti sandėlius, kuriuose įrengti džiovykla, grūdų valymo įranga, aruodai.

Labiausiai jaunąjį ūkininką jaudina tai, kad žemės ūkyje pastovumo nėra. Dėl besikeičiančių valdžių sprendimų, tvarkų, susijusių su ekologiniais ūkiais, tiesioginėmis išmokomis, sunku planuoti ateitį. Nežinia trukdo. Auginimo technologijas savo ūkyje atrinkti, jas įsisavinti laiko užtrunka. Jau, rodos, pataikei į vėžes, o čia vėl kaip iš giedro dangaus koks akibrokštas „iš viršaus".

„Reikia kasdien domėtis, ar kokių naujų tvarkų, įstatymų neatsirado. Niekam nepasiteisinsi, kad kažko nežinojai - baudomis, sankcijomis tasai nežinojimas gali atsigręžti", - sako pašnekovas.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai