Ūkis
Jau laikas tręšti žalienas
2016-03-17

Akademija (Kauno r.). Anksti pavasarį patręšti žolynai, ypač sėtiniai, sparčiau auga, anksčiau pasiekia pjūties brandą ir turi geresnes sąlygas gausiam atolo derliui. Pasak ASU Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto doc. Evaldo Klimo, netręšus neįmanoma išauginti gausaus ir kokybiško kviečių ar bulvių derliaus, lygiai taip negalima tikėtis gausaus ir vertingo žaliosios masės derliaus iš pievos ir ganyklos.

„Sėtiniuose žolynuose trąšas reikia išbarstyti kuo anksčiau, nes pradėjusioms vegetuoti žolėms nedelsiant reikia maisto medžiagų, - sako doc. E. Klimas, o dar geriau, kad vandenyje ištirpusios mineralinės maisto medžiagos tuo metu jau būtų šaknų zonoje".

Anot mokslininko, žolių vegetacija Lietuvoje prasideda maždaug pirmą balandžio dekadą (10-12 d.), kai vidutinė oro temperatūra 5 dienas iš eilės viršija 5 oC šilumos, bet priklausomai nuo metereologinių sąlygų, žolių vegetacija gali prasidėti balandžio viduryje arba net pirmomis balandžio dienomis.

Nors šiuolaikinės mineralinės trąšos gerai tirpsta vandenyje, tačiau turi praeiti šiek tiek laiko, kol jos išbertos pasiekia augalą. Jei nelyja, laiko reikia daugiau.

Kokias trąšas rinktis

Žalios masės derlius priklauso nuo dirvožemio ir tręšimo. Tinkamai patręšus, galima gauti žalios masės derlių 50-60 t/ha (iš pirmos žolės ir atolų).

Šiuo metu tai pagrindinis tręšimas, kurio tikslas atiduoti fosforo ir kalio metinę normą ir nedidelį startinį azoto kiekį. Rinkoje siūloma daug įvairių kompleksinių trąšų, pritaikytų skirtingoms augalų rūšims. Žolių pavasariniam tręšimui labiausiai tinka kompleksinės trąšos su mažesniu azoto kiekiu, kuriose NPK santykis yra 1:2:3, pavyzdžiui, N8P20K30 po 300 kg/ha. Šios trąšos turi gana daug, net 58 proc., veiklios medžiagos.

„Jei kompleksinėse trąšose mažiau veikliosios medžiagos, pavyzdžiui, 7 procentais, jos pigesnės. Tačiau ūkininkams nereikėtų apsigauti, nes tokių trąšų reikia išbarstyti didesnę normą, kad gauti reikalingą kiekį veiklios medžiagos", - nurodo E. Klimas.

Praeita vasara buvo sausringa (400 mm skola kritulių), tačiau Rokiškio rajono ūkininkai, tręšdami žolynus kompleksinėmis trąšomis, gavo gerą derlių, dar dabar turi parduoti pašaro, kurio atvyksta Lenkijos ūkininkai.

Vienoje granulėje esantys maisto elementai veikia tolygiau ir efektyviau nei mechaniškai sumaišytas skirtingų trąšų mišinys. Paprastame mišinyje (sumaišytame iš atskirų trąšų) maisto elementai yra ne vienoje granulėje. Jei tame mišinyje yra amonio salietros, nereikia skubėti berti jo prieš žolių vegetaciją, nes salietros nitratinis azotas dirvoje išbūna tik 7-10 d. Gausiai tręšiant amonio salietra, rūgštėja dirva.

Reikia mokytis dirbti efektyviau

Apie gegužės 20 dieną prasidės žoliapjūtė, pirmos žolės derlius siekia apie 50 proc. metinio derliaus. Pirmos žolės ir energetinė vertė didesnė nei atolo, todėl po bado vasaros būtina nedaryti technologinių klaidų, laiku patręšti sėtinius žolynus (pievas, ganyklas), tręšimui naudoti tinkamas trąšas, paskui laiku nupjauti, kad sulaukti gero atolo derliaus.

Turi būti ir geri sėtiniai žolynai. Atrinkti blogiausius žolynų plotus ir žemę ruošti iš rudens (nupurkšti herbicidais), sukultivuoti, suarti, kad pavasarį galima būtų naujai pasėti žolynus.

Pagrindiniam žolynų tręšimui (gyvulininkystės ūkiai) rekomenduojama naudoti ir skystą mėšlą derinyje su kompleksinėmis trąšomis.

Sėtinių žolynų tręšimas skystu mėšlu

Lietuvos pieno ūkių rezervuaruose sukaupiami nemaži kiekiai skysto mėšlo, kuris tinka žalienų (ypač pievų) pavasariniam tręšimui. „Skysto mėšlo norma 1 ha priklauso nuo jame esančio sausųjų medžiagų (SM) kiekio. Kai SM kiekis yra 7 proc., išlaistomo skysto mėšlo norma neturėtų viršyti 25 m3/ha (tai prilygsta maždaug 90 kg azoto)", - nurodo E. Klimas.

Maždaug 50 proc. skystame mėšle esančio azoto yra amoniakinis ir nitratinis (judrus), o 50 proc. - organinis (stabilesnis), kuris vėliau mineralizacijos metu suskaidomas mikroorganizmų. Anot E. Klimo, būtent dėl šios priežasties skystą mėšlą naudingiausia išlaistyti žolių vegetacijos metu (prieš pat prasidedant vegetacijai ar po žolių pjūties). Labai svarbu jį žalienose paskleisti tolygiai, priešingu atveju galima pakenkti ankštinėms žolėms. Be jau minėto azoto, 25 m3 skysto mėšlo yra apie 35 kg magnio. Šie elementai prilygsta maždaug 300-350 kg kompleksinių trąšų.

„Kad išlaikytume sėtiniuose žolynuose ankštines žoles ir neužterštume aplinkos, pavasariniam žolynų tręšimui turėtume naudoti 25 m3/ha skysto mėšlo. Naudojant jo didesnę normą, suveša varpinės žolės. Ilgalaikiai tyrimai rodo, kad skystą mėšlą naudingiau naudoti mažesnėmis normomis, bet dažniau, o didesnėmis normomis - retai", - pataria mokslininkas.

Laistyti skystą mėšlą žalienose seniau buvo leidžiama nuo balandžio 1 dienos. Pastaruoju metu leidžiama skystą mėšlą nudoti tręšimui pagal bendrą Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų įsakymą, priklausomai nuo to laiko metereologinių sąlygų. Pavyzdžiui, pernai buvo leidžiama skystu mėšlu žalienas tręšti nuo kovo 20 dienos. Leidžiama tręšti 2-2,5 svaitės nuo leidimo pradžios, t. y. vieną savaitę prieš vegetacijos pradžią ir iki tol, kol žolė yra iki 5 cm aukščio.

Pasak E. Klimo, jei per anksti patręšiama, prarandama azoto, iš dirvos išsiplauna, nes nėra kam naudoti - žolės dar nepradėjusios vegetacijos. Jei per vėlai, pakilus žolei, pavyzdžiui, apie balandžio 20 dieną, mėšlo likučiai lieka ant žolės ir vėliau patenka į pašarą.

„Jei skystu mėšlu nespėjama patręšti anksti pavasarį, iki balandžio vidurio, tuomet juo reikia tręšti po pirmos žolės (pjūties), kai žolė iki 5 cm aukščio", - primena doc. E. Klimas.

Jo pateiktais duomenimis, pavasarį pagrindiniam tręšimui naudojant skystą mėšlą po 25 m3/ha žalienų tręšimui derinyje su kompleksinėmis trąšomis NPK 8:20:30 po 200 kg/ha, 2014 metais Jovitos ir Eugenijaus Kazaičių mišrios gamybos ūkyje (Kauno rajone, Eikščių kaime) gautas žalios masės derlius 35 t/ha (iš pirmos žolės). Sėtinių žolynų geras derlius ir po 25 t/ha (iš pirmos žolės), bendras derlius po 50 t/ha, baltymų optimalus kiekis - 17 proc. Norint gauti gerą žalios masės derlių, svarbiausia - žolyno gera sudėtis, tręšimas mėšlu ir kompleksinėmis trąšomis, drėgmė.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kuri problema Jums didžiausia?
Orai