Ūkis
Inovacijos gyvulininkystėje - ne prabanga, o būtinybė
2013-11-13

Kaunas.Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktoriaus dr. Edvardo Makelio (nuotr.) pastebėjimu, susidoroti su maisto sektoriaus laukiančiais iššūkiais gali padėti tik intensyvus ir tikslingas inovacijų bei pažangių technologijų taikymas ūkiuose. Tad kodėl svarbu šiandien kalbėti apie inovacijas gyvulininkystėje?

„Bendros pasaulinės tendencijos ir kitų valstybių patirtis rodo, kad naujos technologijos leidžia iš mažiau pasiekti daugiau, ypač taikant tikslųjį ūkininkavimą. Tikslusis ūkininkavimas - tai gyvulininkystės produkcijos gamybos procesų atlikimas ir valdymas, panaudojant informacines technologijas, siekiant taupyti materialinius išteklius, gauti didesnį pelną ir tausoti gamtą", - naujas gyvulininkystės tendencijas įvardina E. Makelis. Jo įsitikinimu, mūsų šalyje einant tiksliojo ūkininkavimo keliu ypač naudinga yra lietuviška kompiuterinė programa „e-Geba", jungianti kelis skirtingų sričių modulius. Ši programa padeda priimti optimalius, ūkiui valdyti ir plėsti naudingus sprendimus, leidžia duomenų mainus tarp programos modulių, palengvina informacijos keitimąsi tarp įvairių institucijų.

E. Makelis pabrėžia, kad naujųjų technologijų ir sistemų tikslas - ne pakeisti specialistą, bet tik jam padėti, palengvinti jo darbą. Juolab kad ir ūkininko vaidmuo istorinėje ūkininkavimo eigoje labai pakito: nuo patyrusio specialisto (meistro), atliekančio visus ūkio darbus, šiuolaikinis ūkininkas tapo vadybininku, kuriančiu strategijas ir daugiausia dėmesio skiriančiu valdymui.

Lytagra 19 03 mobilus 3 paragrafas

LŽŪKT direktoriaus teigimu, tiksliojo ūkininkavimo potencialas Europoje ypač didelis, daugelyje valstybių net nedideliuose ūkiuose nesibaiminama inovacijų. Pavyzdžiu mūsų šaliai galėtų būti Suomijos ūkiai, kurių struktūra gana panaši į mūsų, taip pat yra ko pasimokyti iš Lenkijos gyvulininkystės ūkių savininkų. „Pirma, jie įvertino klimato kaitos pokyčius ir ėmė auginti kukurūzus. Antra, suprato, kad inovacijoms ūkiuose diegti reikia ir naujų inžinerinių sprendimų - pradėjo statyti tvartus pagal naujas technologijas", - sako E. Makelis ir pabrėžia, kad 70-80 proc. Lenkijos ūkininkų griauna senus tvartus ir stato naujus, tinkamus automatizuotoms sistemoms. „Negalvokite, kad robotai yra skirti tik didelės gamybos ūkiams, jie pasiteisina 70 karvių ūkyje, tačiau kad žmogus ryžtųsi pasinaudoti roboto galimybėmis, reikia tam turėti tinkamas sąlygas", - pastebi LŽŪKT vadovas.

Jo žiniomis, Lenkijoje įrengti vienai karvei vietą kainuoja apie 5-6 tūkst. zlotų (4-5 tūkst. Lt), tad 70 karvių fermos pastatymas ir visiškas įrengimas atsieina apie 400 tūkst. zlotų (320 tūkst. Lt). Pabrėžtina tai, kad gyvulininkystės plėtros programoje aktyviai dalyvauja ir mokslininkai - būtent jie pasiūlė modernius, bet paprastus inžinerinius sprendimus. Be to, skatinamas smulkus ir vidutinis verslas, gaminantis konstrukcijas ir plokštes šioms fermoms statyti, taip pat sudarytos palankios finansinės prielaidos - fermų statyboms suteikiamas 15 m. kreditas, o valstybė kontroliuoja palūkanų normą.

Nors Lietuva nuo seno yra gyvulininkystės kraštas ir mūsų šalyje tinkamos sąlygos šiam sektoriui plėtoti, tačiau gyvulių mūsų šalyje vis mažėja. Vieninteliame Šilalės rajone per pastarąjį dešimtmetį karvių ne mažėjo, o didėjo. Pasak E. Makelio, kad Lietuvoje ir toliau ne tik žemė, bet ir karvė išliks maitintoja, vilties teikia Nacionalinė 2014-2020 metų gyvulininkystės sektoriaus plėtros programa, kuri jau pateikta tvirtinti Vyriausybei.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ką manote apie klimato atšilimą?
Orai