Kaunas. Gegužę žemdirbiai bene dažniausiai į laukus išsiruošia su purkštuvais. Į kokius veiksnius reikėtų atkreipti dėmesį, kad purškimas atneštų laukiamą efektą, o pinigai nebūtų išleisti vėjais? Pirmiausia - tvarkingas purkštuvas ir palankios meteorologinės sąlygos.

Dažniausiai meteorologai oro temperatūrą matuoja maždaug 2 m aukštyje. Tačiau ar tokia pat ji būna žemės paviršiuje? Pasirodo, jei saulėtą dieną išmatuotume temperatūrą 10 cm ir 200 cm aukštyje, paaiškėtų, kad rytais pažemiui yra vėsiau, o dieną - šilčiau negu viršuje, į tai atkreipia dėmesį Olandijos Apeldorno agrometeorologijos konsultavimo biuro specialistai.

Saulė sušildo augalus, o šie - orą. Ir būtent taip, o ne priešingai. Dienos metu dirvos paviršius ir augalai yra šiltesni už juos supantį orą. Skirtumas tarp lapo ir oro temperatūros 2 m aukštyje gali siekti 10 laipsnių.

Saulėtomis dienomis 10 cm aukštyje nuo dirvos paviršiaus yra šilčiau negu 150 cm aukštyje, naktį - priešingai: temperatūra prie žemės žemesnė negu 150 cm aukštyje. Todėl vertinant, ar temperatūra optimali, reikėtų atsižvelgti į šiuos kriterijus.

Anot olandų specialistų, didelės įtakos turi oro drėgmė, krituliai, lapų sudrėkimo lygis. Daugumos preparatų veikliosios medžiagos turi prasiskverbti per apsauginį lapų audinį (epidermį). Veikliosios medžiagos turi įveikti šį barjerą ir toliau pasiskirstyti augale.

Produkto formuliacija - tai veikliųjų ir pagalbinių medžiagų derinys, parinktas taip, kad produktas kuo greičiau prasiskverbtų į augalą. Veikliosios medžiagos tirpsta aliejiniame pagrinde ar maišomos su vandeniniu tirpalu. Maždaug 90-95 proc. visų formuliacijų yra sukurtos vandens pagrindu. Aliejinės formuliacijos produktai labai greitai prilimpa prie vaškinio lapo sluoksnio.

Vabzdžių kūno temperatūra būna tokia pat, kaip ir aplinkos. Pavyzdžiui, minamusės vikšras bus tokios pat temperatūros, kaip ir lapas, ant kurio jis glaudžiasi. Kylant temperatūrai, didėja kenkėjų aktyvumas. Kuo aktyvesni kenkėjai, tuo didesnė tikimybė, kad insekticidai juos paveiks, nes jie kvėpuoja dažniau ir ėda daugiau. Be to, beveik visi insekticidai geriau veikia esant aukštesnei temperatūrai, išskyrus sintetinius piretroidus. Todėl geriausia insekticidais purkšti pavakare - temperatūra dar ganėtinai aukšta, tačiau saulės spindulių aktyvumas jau sparčiai mažėja.

Svarbu ir santykinis oro drėgnumas. Šis dydis apibūdina vandens kiekį ore. Maksimaliai vandeniu prisotinto oro drėgmė yra 100 proc. Kuo aukštesnė temperatūra, tuo daugiau vandens garų gali išsilaikyti ore. Jei augalai kenčia nuo sausros ir jų lapai apvytę, purkšti beprasmiška ir net pavojinga, nes galima pridaryti žalos - augalų lapai negarina vandens ir negali atsivėsinti, todėl jų temperatūra tokiais atvejais būna pakilusi iki 40 ar net 45 laipsnių.

Lapų kutikulė, priklausomai nuo drėgmės kiekio, gali išsipūsti ir susitraukti, kaip kempinė. Drėgnomis sąlygomis ji išbrinksta, o sausros metu pasidaro kieta ir nepraeinama, vaškinis sluoksnis sustorėja.

Sausu oru, kada oro drėgmė žema, šviečia kaitri saulė ir dirvos šaknų zonoje trūksta drėgmės, augalų lapai gamina daug apsauginio vaško. Vaškinis sluoksnis ne tik pastorėja, bet ir pasikeičia jo struktūra. Tai turi didelės įtakos augalų apsaugos produktų pasisavinimui.

Paprastai seni lapai būna išsidėstę horizontaliau negu jauni. Štai kodėl miglės arba avižuolės bei varpinės piktžolės geriau pasisavina augalų apsaugos produktus per senus lapus. Todėl šios piktžolės, susiruošus jas naikinti, turi būti jau paaugusios, suformavusios pakankamą lapų masę, pajėgiančią pasisavinti išpurkštą produktą.

Dviskilčiai augalai, priešingai, - lengviau pasisavina cheminius produktus per jaunus lapelius. Todėl tokios piktžolės kaip dėmėtieji rūgtys, kibieji lipikai, įvairių rūšių balandos ir ramunės herbicidais purškiamos ankstyvaisiais augimo tarpsniais. Purškimo laikas priklauso ir nuo herbicido veikimo pobūdžio. Pavyzdžiui, kontaktiniai herbicidai geriausiai veikia, kai piktžolės turi ne daugiau kaip 2 lapelius, o sisteminio veikimo herbicidais reikėtų purkšti didesnę lapų masę spėjusias išauginti piktžoles.

Apsiniaukusiomis ir lietingomis dienomis reikia ruošti purkštuvus, nes po šio periodo išsigiedrijus yra idealus laikas purkšti beveik visų rūšių produktus: herbicidus, augimo reguliatorius, insekticidus ir sisteminio veikimo fungicidus, taip pat tręšti per lapus. Po kelių apsiniaukusių ir lietingų dienų augalų kutikulės išbrinksta maksimaliai ir jie būna pasirengę efektyviai pasisavinti cheminius produktus.

Šiek tiek kitokių sąlygų reikia maksimaliai geram dirvinių herbicidų veikimui. Dauguma dirvinių herbicidų sudėtyje esančių veikliųjų medžiagų blogai tirpsta vandenyje, tačiau sausringu ir karštu periodu augalai dėl padidėjusio išgarinimo augalai sunaudoja labai daug vandens, todėl ir herbicidų veikliųjų medžiagų koncentracija piktžolėse padidėja tiek, kad jos žūsta. Laikoma, kad maksimalus dirvinių herbicidų efektyvumas pasiekiamas tuomet, kai vandens išgarinimas taip pat būna pasiekęs maksimumą.

Kontaktiniai fungicidai turi medžiagų, kurios purškiamos profilaktikai (pavyzdžiui, mankocebas, fluazinamas). Šie fungicidai skirti apsaugoti augalų paviršių nuo grybų sporų įsiskverbimo. Šiuos fungicidus reikia purkšti tuomet, kai augalai sausi.

Žinoma, idealu, kai ir po nupurškimo kurį laiką laikosi sausi orai. Optimalus purškimo laikas - antroji dienos pusė, kai orai saulėti, o vėjas silpnas. Tokiomis sąlygomis išpurkštas fungicido darbinis tirpalas išdžiūsta maždaug per valandą. Kontaktinių fungicidų negalima purkšti anksti rytą, kai augalai dar šlapi nuo rasos.

MŪ inf.