Ūkis
Gyvulių parodoms reikia esminių permainų
2018-10-02

Kaunas. Žemės ūkio rūmų Veislininkystės, gyvulininkystės ir veterinarijos komiteto nariai aptarė veislininkystės pasiekimų parodą Algirdiškyje ir nutarė, kad ji turi keistis.

Veislininkystės, gyvulininkystės ir veterinarijos komiteto pirmininkas Edvardas Gedgaudas pastebėjo, kad parodoje „Veislininkystės pasiekimai 2018“ nebuvo nei Žemės ūkio ministerijos, nei Seimo Kaimo reikalų komiteto vadovų ar atstovų. „Oficialūs asmenys neatkreipė dėmesio į veislininkystę, kaip žemės ūkio šaką“, - akcentavo E. Gedgaudas. Be to, pasikeitus parodų finansavimo principams, kai lėšos buvo pradėtos skirti specializuotoms parodoms, kai kurios jų, kalbant apie žirgininkų asociacijas, tapo uždaros.

Pripažintų veislininkystės institucijų atstovai svarstė gyvulių parodų rengimo principus

„Gyvenime dar nėra buvę, kad Algirdiškio parodos organizatoriai nebūtų kreipęsi į žirgyną, kad atvežtume į parodą bent vieną arklį. Iki šiol visada veždavome“, - stebėjosi šių metų veislininkystės pasiekimų parodos organizacija UAB „Lietuvos žirgynas“ direktorius Edgaras Jeninas. Šiemet Algirdiškyje dalyvavo tik kvietimą gavusi Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacija, o jos vadovas Vigantas Indrašius pasirodymu liko patenkintas.

Algirdiškio parodoje savo noru nedalyvavo Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija (LMGAGA). Jos direktorius Mindaugas Kinderis teigė, kad negana to, kad specializuotai parodai buvo sumažintos lėšos, dar už savo pinigus būtų reikėję atsivežti galvijus ir į Algirdiškį. Tai buvo viena iš priežasčių, dėl ko LMGAGA ir atsisakė dalyvauti šioje parodoje. Kita priežastis – šiais metais vyko ir „AgroBalt“ paroda. „Mūsų manymu, visuomenei nėra įdomu tiek daug kartų per metus pamatyti gyvulius. Reikėtų tikslingiau planuoti parodas“, - kalbėjo M. Kinderis.

Komiteto nariai – pripažintų veislininkystės institucijų atstovai – svarstė, ar visuomenei reikia kasmet 4 parodų, kuriose būtų pristatomi gyvuliai? Pasak E. Gedgaudo, netgi tokia turtinga valstybė kaip Nyderlandai gyvulių parodas rengia kas dvejus metus, nes tai brangiai kainuoja. Vokietija rengia kasmet, bet šioje šalyje ūkininkas už dalyvavimą parodoje susimoka pats. „Taigi toms asociacijoms, kurios nori renginius daryti už savo, o ne valstybės lėšas, jokių ribojimų rengti parodas negali būti. Bet kai parodai skiriamas valstybės finansavimas, kuris pagal ES reglamentą yra galimas, mes, asociacijos, turime nuspręsti, kaip viskas turėtų būti organizuojama“, - kalbėjo Veislininkystės, gyvulininkystės ir veterinarijos komiteto vadovas.

Edvardas Gedgaudasneabejoja, kad asociacijos turi nuspręsti, kaip turėtų būti organizuojamos parodos

E. Jeninas pastebėjo, kad po „AgroBalt“ parodų kelias savaites netyla žirgų norinčių įsigyti žmonių skambučiai, tačiau po Algirdiškio parodos niekas neskambina. „Anksčiau ši paroda buvo labai populiari, gaila, kad ji išsikvėpė ir nebeduoda to efekto, kaip anksčiau“, - teigė E. Jeninas, nors V. Indrašius, kurio vadovaujama asociacija surengė įdomų sunkiųjų arklių ir stambiųjų žemaitukų pasirodymą Algirdiškyje, išsakė kitokią nuomonę.

Algirdiškio parodoje šiemet žirgininkams atstovavo tik Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacija

Kai kurių asociacijų atstovai stebėjosi, kodėl jie nedalyvauja parodose „Ką pasėsi“ ar „Sprendimų ratas“, kur atvažiuoja daug ūkininkų. Pasak E. Gedgaudo, priežastis paprasta – šiose parodose nėra kur statyti gyvulių. O paviljonai, kurių vienas buvo statytas būtent gyvulių parodoms, iš tiesų nepritaikyti jiems, nes, kaip teigė Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centro vadovė Rūta Šveistienė, ten nėra galimybių tvarkyti mėšlo.

Kai 2016 m. sausį vyko šio ASU Gyvulininkystės selekcijos, veislinės vertės nustatymo ir sklaidos centro, įrengto su ES parama, atidarymas, buvo akcentuota, kad šiame centre bus rengiamos gyvulių ir paukščių parodos bei konferencijos, teigta, kad du universalūs paviljonai (viso 4 800 kv. m) yra skirti būtent gyvulininkystės parodų ir kitokiai veiklai vykdyti, viename jų įrengta gardų sistema ir maniežas gyvuliams. Pasirodo, realybė kitokia.

Asociacijų atstovai nutarė, kad reikia prie derybų stalo kviesti ministerijos atstovus ir iš esmės keisti parodų organizavimo tvarką, jos negali būti surengiamos per kelias savaites, tai ilgas ir sunkus procesas. Jų manymu, tikslingiausia būtų vienais metais rengti didelę visų gyvulių rūšių parodą, o kitais, pavyzdžiui, „AgroBalt“ metais, dvi specializuotas. Tokiu būdu ir lėšos būtų mažiau išskaidytos, ir gal masiškumas būtų didesnis, o tai leistų pritraukti daugiau rėmėjų.

Svarstydami, kur galėtų vykti didžioji visų gyvulių paroda, Veislininkystės, gyvulininkystės ir veterinarijos komiteto nariai daugiausia minėjo pavasarinę parodą „Ką pasėsi?“, nes tai tinkamas metas veislinei medžiagai įsigyti, taip pat neatmetė ir kitų variantų – „Sprendimų rato“ ar Algirdiškio parodų centro.

„Tuo pačiu bus proga išsiaiškinti, ar ASU gyvulininkystės paviljonuose iš tiesų galima eksponuoti gyvulius. O gal ir Algirdiškyje toliau vyks paroda, tačiau aišku viena – asociacijos turi dalyvauti kuriant parodos scenarijų ir ją organizuojant. Juk asociacijos, o ne ministerija pristato gyvulius“, - sakė E. Gedgaudas, pridūręs, kad gyvulių augintojai nori ir gali padaryti daug daugiau, tik reikia jiems suteikti galimybių. Tokį parodų rengimo viziją komitetas ir nutarė pristatyti Žemės ūkio ministerijai.

MŪ inf.

Mano ūkis - mobili apačia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip šiųmečiai orai paveikė apsirūpinimą pašarais Jūsų ūkyje?
Orai