Ūkis
Gyvulininkystės imtis privertė prastėjančios dirvos
2015-03-09

Prienų r. Net ir dirbdami ne pačias derliausias šalies dirvas, sumanūs ūkininkai sugeba dirbti rentabiliai. Vienas iš tokių - Prienų r. Ašmintos seniūnijoje ūkininkaujantis Vidmantas Rasimas, greta augalininkystės pradėjęs plėtoti mėsinių galvijų auginimą. Stambaus augalininkystės ūkio šeimininkas pernai įsigijo 15 veršingų angusų veislės telyčių, kurios visos jau atsivedė veršelius. Šiemet planuoja pirkti dar tiek pat telyčių, kad būtų suformuota vienam buliui reikalingo dydžio banda. Ir tai tik pradžia.

Be mėšlo dirvos skursta

Pasak žemdirbio, imtis gyvulininkystės jį privertė pats gyvenimas. „Kai tik pradedi spausti iš žemės viską, ji tiesiog akyse degraduoja", - sako V. Rasimas. Pastaraisiais metais pradėjo ryškėti dirvožemio nualinimo požymiai, o kai kuriuose laukuose susiformavo tikros dykvietės, kuriose ne tik kultūrinių augalų, bet net ir piktžolių reikėtų su žiburiu ieškoti. Pastebima dirvožemių rūgštėjimo tendencija. Dalį laukų kartkartėmis tręšia kalktrąšėmis, bet tai nėra pigu.

„Mano vizija - 400 karvių žindenių. Toks kiekis būtų pats tas", - drąsiais ateities planais pasidalija ūkio šeimininkas

Be mėšlo dirvos skursta„Plėtojant vien augalininkystę, ūkis susiduria su didelėmis problemomis. Ypač tai ryšku ūkininkaujant nederlingose žemėse. Jaučiame tai dabar, o ateityje pajausime dar labiau. Stengdamiesi išspausti maksimalius derlius, nenašias žemes su chemija ir mineralinėmis trąšomis tiek nualiname, kad greitai niekas nebeaugs. Kai paaugini javus dešimt metų, gali chemijos pilti nepylęs - atsiranda vietų, kur tikrai niekas neauga. Toks vaizdas, kad javai iš rudens dar bando dygti, o paskui tarsi sulenda atgal į žemę", - situaciją laukuose apibūdina V. Rasimas.

Žinoma, tokiais atvejais galima kalbėti apie sėjomainos naudą, bet ūkininkas atviras: „Pripažinkime, kokia ta šiuolaikiniuose ūkiuose sėjomaina - augini tai, kas ekonomiškai apsimoka, taigi praktiškai - tik kviečius ir rapsus." Žinoma, labai gerai turėti bent šiek tiek ankštinių augalų - pastaraisiais metais ūkyje jų plotai didėjo - pernai žirnių auginta 100 ha, pupų - 64 ha.

Įvairinti sėjomainos augalus ūkininkas bandė ir augindamas grikius. „Bet vis pataikau nesėkmingai: kai ką naujo pasėju, tai jų kaina iš karto atsiduria dugne. Ir tokiame dugne, kad net kulti vargiai apsimoka", - ne itin sėkmingą bandymą prisimena V. Rasimas. Be to, kuo daugiau ūkyje skirtingų augalų, tuo daugiau problemų kyla su derliaus dorojimu ir laikymu.

Pernai ūkininkas deklaravo 1 538 ha žemės. Augino 367 ha žieminių kviečių, 223 ha kvietrugių, 110 ha žieminių miežių, 242 ha žieminių rapsų, likusius plotus užėmė vasariniai augalai. Prieš kelerius metus rapsai sudarydavo apie pusę visų ūkio pasėlių, tačiau dabar jų plotai sumažinti.

Planuoja sėti kultūrinių žalienų

Vidutinis jo dirbamos žemės našumo balas - 36-38. Jei pasitaiko 42 balų laukų, tai jau labai gerai, o 45 balų - ypatingai gerai, bet yra ir vos 28 balais vertinamų plotų. 200 ha užima pievos ir ganyklos. Nuosavos žemės plotas nesiekia 500 ha.

Ūkininko manymu, minimalus augalininkystės ūkis, kad apsimokėtų įsigyti visą technikos komplektą, yra apie 200 ha. „Turėti 15-20 ha užsiimant augalininkyste - tai labiau hobis, o ne verslas", - tarsteli ūkininkas.

„Gyvulių charakteris priklauso nuo šeimininko. Maniškiai - tikrai jaukūs. Visų pirma, jie beragiai. Žinoma, glostomi nelabai nori būti - tokia jau jų laukinė prigimtis", - sako V. Rasimas

Pradėjęs auginti gyvulius, žemdirbys pamatė, kad būtinai reikia ir kultūrinių žalienų. „Atrodo - kam, juk šitiek natūralių pievų! Bet kai pradedi šienauti, tai to šieno labai jau skystai. Penkiolikai karvių iššerti prireikė šieną ir šienainį ruošti iš 60 ha! Atrodytų, žolės yra - karvės net pasislepia joje, bet bendra jos masė nedidelė", - paaiškina ūkininkas. Šį pavasarį planuoja sėti keliasdešimt hektarų kultūrinių pievų, kad iš jų būtų galima pasiruošti kokybiško pašaro.

Pasaulyje itin vertinamos Angusų mėsos skonio V. Rasimas dar nepajuto ir sako nelabai norįs pajusti. Jo svajonė - kad išauginti galvijai būtų parduoti veislei

Turimos natūralios pievos - panemunių lankos, pelkėtos vietos - taip pat buvo stimulas pradėti verstis mėsine galvijininkyste. „Normali karvė tokiose pievose iš bado numirtų, tačiau maniškės laimingos ir patenkintos. Jos braido po tikrus džiunglynus, kur veši vingiorykštės, šaltekšniai, kiti pelkiniai augalai, ir sugeba prasimaitinti", - geru pasirinkimu patenkintas augintojas.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip šiųmečiai orai paveikė apsirūpinimą pašarais Jūsų ūkyje?
Orai