Ūkis
Gyvulininkai tikisi laiko kaitaliojimo eros pabaigos
2018-02-12

Kaunas. Europos Parlamentas (EP) priėmė rezoliuciją, kuria paragino Europos Komisiją (EK) išsamiai įvertinti sezoninį laiko keitimą ir prireikus atsisakyti šios praktikos. Gyvulius auginantis ūkininkai sako seniai laukiantys tokio sprendimo, nes tai leistų išvengti kasmet pasikartojančio dviejų savaičių laikotarpio, per kurį sumažėja pieno primilžis. Kai kur nurodoma, kad primelžiama iki 10 proc. mažiau pieno.

Už rezoliuciją, kuri neįpareigoja Europos Komisiją imtis jokių veiksmų, balsavo 384 politikai, jai nepritarė 153, susilaikė vos 12. Europarlamentarai nesutaria, kokios tvarkos laikytis vietoj laiko kaitaliojimo: ar leisti valstybėms elgtis savaip ar visoms vienodai, gyventi pagal žiemos ar vasaros laiką. Manoma, kad dalis  žmonių dėl laiko keitimo patiria sveikatos sutrikimų, tačiau kai kurie politikai siūlo prieš imantis pokyčių atlikti visapusiškus tyrimus.

Laiko kaitaliojimas išderina

Lietuvos ūkininkai, auginantys gyvulius, taip pat pasisako už tai, kad laikas nebūtų keičiamas. Pasvalio rajono ūkininkė Inga Aglinskienė sakė, kad dėl laiko kaitaliojimo dvi savaites karves duoda mažiau pieno. „Taip atsitinka kiekvieną kartą, kai laikas keičiamas į vasaros ar žiemos. Nesu skaičiavusi, kiek tiksliai mažiau primelžiame, tačiau skirtumas tikrai yra.

Pavyzdžiui, mes karves ryte melžiame 6 val. ryto. Kai laikas pasikeičia, jau nauju laiku melžiame 6 val. Kai atvažiuojame pas karves valanda anksčiau, jos guli, tenka jas kelti ir melžti. Taip tęsiasi maždaug savaitę. Nėra abejonės, kad būtų geriau, jei laikas nebūtų kaitaliojamas", - teigė I. Aglinskienė.

Radviliškio rajono ūkininkas Irmantas Dikavičius sakė nematąs pozityvių dalykų dėl laiko kaitaliojimo. „Kai dėl laiko pakeitimo mes pradedam dirbti anksčiau, gyvuliai turi prisitaikyti, o tai užtrunka kelias dienas. Kai ateiname melžti valanda anksčiau, gyvuliai dar  miega, juos reikia žadinti, versti ėsti. Darbininkai taip pat turi į darbą anksčiau ateiti, visi būna irzlūs. Mes negalime keisti melžimo laiko, nes derinamės prie pieno supirkėjų. Kai atvažiuoja supirkti pieno, jis jau turi būti pamelžtas, niekas nelauks, jei sugalvosi karves vėliau melžti", - paaiškino I. Dikavičius.

Lazdijų rajono ūkininkas Renaldas Židžiūnas neabejoja, kad laiko kaitaliojimas gyvulius veikia taip pat, kaip ir žmones.

„Dabar mūsų ūkyje melžimas yra automatizuotas, karvės melžiamos visą parą. Todėl mums laiko kaitaliojimas nėra labai svarbus. Tačiau iki tol, kol melžimas nebuvo automatizuotas, gyvuliai labai pajusdavo vienos valandos skirtumą. Po laikrodžių persukimo kurį laiką primelždavome mažiau pieno", - sakė ūkininkas.

Pradžia - per Pirmąjį pasaulinį karą

Perėjimą prie vasaros laiko Bendrijoje reglamentuoja EP direktyva, kuri persvarstoma kas penkerius metus. Vasaros laikas visose ES narėse galioja nuo paskutinio kovo sekmadienio, kai 4 val. laikrodžio rodyklės persukamos valandą į priekį, iki paskutinio spalio sekmadienio, kai 3 val. laikrodžio rodyklės persukamos valanda atgal. Lietuva yra viena iš valstybių, reikalaujančių pakeisti direktyvą dėl laiko kaitaliojimo.

Kaip teigiama EP Tyrimų biuro apžvalgoje, laikrodžiai buvo pradėti sukioti 1916 metais, Pirmojo pasaulinio karo metu Vokietijoje siekiant taupyti elektrą, dujas ir naftą. Ja pasekė ne viena Europos valstybė ir JAV.

Pirmą direktyvą dėl laiko keitimo ES priėmė 1980 metais, dabar vadovaujamasi 2000-ųjų direktyva. Vasaros laiką įveda per 60 valstybių, beveik visos Europos ir Šiaurės Amerikos, kai kurios Lotynų Amerikos, Azijos ir Afrikos šalys, kai kurios Australijos valstijos.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kuri problema Jums didžiausia?
Orai