Ūkis
Galvijų veisėjų asociacijos nariams Rizikos valdymo fondas nereikalingas
2018-03-12

Raseiniai. Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos (LGVA) nariai metiniame susirinkime išrinko geriausius ūkis, aptarė aktualijas ir išsakė nuomonę dėl kai kurių planuojamų strateginių sprendimų. Absoliuti dauguma nepritarė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlymui steigti Rizikų valdymo fondą.

LGVA prezidentė ūkininkė Viktorija Švedienė pripažino skeptiškai vertinanti Rizikų valdymo fondo, į kurį lėšas mokėtų ir ūkininkai, ir perdirbėjai, steigimą, nes kelia daug klausimų, kaip būtų įvertinama ta rizika, patys nuostoliai, be to, labai brangiai kainuotų paties fondo administravimas.

LGVA metiniame susirinkime tradiciškai dalyvavo daug pieno gamintojų

Ūkininkė Audronė Miškinienė, dalyvavusi pasitarimuose dėl fondo steigimo, teigė, kad, jos žiniomis, perdirbėjai net neketina prisidėti prie fondo. „Mano asmenine nuomone, fondas būtų įkurtas tik ūkininkų pagrindu. Be to, nemanau, kad mes, ūkininkai, ką nors iš to fondo paimsime. Jis reikalingas kai kam, bet tik ne mums. O mums tik reikia gauti normalią kainą už pieną, ir mes išsilaikysime savo jėgomis", - šie A. Miškinienės žodžiai sulaukė kolegų pritarimo.

Vienintelis, pasisakęs už fondo kūrimą, buvo Plungės LŪS pirmininkas Marijus Kaktys. „Jeigu prie fondo prisidėtų ministerija, perdirbėjai, ūkininkai ir dar keli suinteresuoti dalyviai, kodėl gi nekurti tokio fondo?" - sakė jis.      

V. Švedienė pastebėjo - jeigu prie fondo prisidės ir perdirbėjai, jie taip pat bus įtraukti į rizikos gavėjus. Balsavimas dėl Rizikų valdymo fondo kūrimo vyko „į vienus vartus" - absoliuti dauguma balsavo „prieš", už fondo steigimą pasisakė vienas, 5 susilaikė.

LGVA prezidentė Viktorija Švedienė, kaip ir absoliuti dauguma susirinkimo dalyvių, nepritarė Rizikų valdymo fondo steigimui

Vėl svarstomas bazinio pieno rodiklių keitimas, riebumą pakeliant iki 4 proc., baltymingumą - iki 3,2 proc. LGVA nariai taip pat nepritarė ir tokiems siūlymams. Jie bandė aiškintis, kas apskritai yra tokių siūlymų iniciatoriai, tačiau V. Švedienė negalėjo atsakyti, nes apie tai skaitė tik žiniasklaidoje. „Tai jau trečias bandymas pakeisti bazinius rodiklius", - atkreipė dėmesį LGVA prezidentė. Susirinkime dalyvavęs Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis teigė, kad su rūmais taip pat niekas nederino ir nekalbėjo apie bazinio pieno rodiklių keitimą.

„Iš savo patirties galiu pasakyti, kad cukrinių runkelių augintojai, kai buvo pakeltas bazinis cukringumas, tikrai nelaimėjo, grūdų augintojai, pakėlus sausumo procentą, taip pat nelaimėjo. Nemanau, kad ir pieno gamintojai ką nors laimėtų, pakėlus bazinius pieno rodiklius", - kategoriškai teigė V. Švedienė.

LGVA prezidentė turėjo ir kuo pasidžiaugti - bene pirmą kartą kartu susėdę veislininkystės asociacijų, Veislininkystės priežiūros tarnybos, Gyvulių produktyvumo kontrolės, Skaičiavimo centro atstovai aiškinosi, ne kuris blogas ar geras, o konstruktyviai kalbėjosi apie tai, kas visiems rūpi.

„Tai buvo pirmas žingsnis išgryninant problemas, kas trukdo visiems dirbti. Labai tikiuosi, kad tai nebus vienintelis toks kartas. O kad turėtume apie ką kalbėti, tartis, ieškoti gerų sprendimų, reikia, kad visi jūs, mūsų asociacijos nariai, būtumėte aktyvūs. Smagu, kad ir šiandien kalbate, drąsiai reiškiate nuomonę, to laukiame ir ateityje. Burtų lazdelės neturime, kuria pamojus viskas susitvarkytų, bet kalbėtis ir diskutuoti reikia", - į LGVA narius kreipėsi V. Švedienė.

LGVA vienija 1709 narius, kurių ūkiuose laikoma 82 430 karvių. Iš jų 65 842 karvės ir telyčios įrašytos į Kilmės knygą ir jų produktyvumas yra kontroliuojamas. Į Kilmės knygos A skyrių įrašyta 56,4 proc. gyvulių - LGVA direktoriaus Edvardo Gedgaudo teigimu, kilmingų, t. y. geros veislinės vertės, gyvulių Lietuvoje daugėja, nors bendras karvių skaičius, palyginti su 2017 m. sumažėjo beveik 4 tūkstančiais. „Manau, subręsime ir savo gyvulių - holšteinų - specializuotai parodai", - išsakė viltį E. Gedgaudas.

Asociacijos direktoriaus Edvardo Gedgaudo teigimu, kilmingų karvių LGVA narių ūkiuose daugėja

Asociacijos narių laikomų karvių, kurios turi 93,75 proc. holšteinų kraujo, vidutinis produktyvumas yra labai solidus - 8 161 kg pieno per metus, o turinčių 87,5 proc. holšteinų kraujo - 6 959 kg.

Tradiciškai LGVA metiniame susirinkime apdovanoti geriausi ir produktyviausi ūkiai. Tarp ūkininkų daugiausia pieno primelžia ūkininkas Romualdas Karazinas, o tarp bendrovių rekordus gerina Lukšių ŽŪB.

LGVA nariai, kurių karvių bandos geriausios pagal riebalų ir baltymų sumą

21-30 karvių grupė:

Rolanda Vasienė (Telšių r.) - vidutinis produktyvumas 9 306 kg, pieno riebalų ir baltymų suma 789 kg;

Valentina Armoškienė (Kelmės r.) - 9 341 kg, 784 kg;

Rimgaudas Aušiūra (Vilkaviškio r.)  - 9 085 kg, 726 kg

31-50 karvių grupė:

Jurgis Karazinas (Kretingos r.) - 12 001 kg, 912 kg);

Vitalijus Brazas (Kelmės r.) - 9580 kg, 797 kg;

Jūratė Antanavičienė (Kėdainių r.) - 8676 kg, 700 kg.

51-70 karvių grupė:

Romualdas Karazinas (Kretingos r.) - 11 500 kg, 902 kg;

Danutė Jakumienė (Skuodo r.) - 9 382 kg, 711 kg;

Saulius Petrutis (Plungės r.) - 8 723 kg, 703 kg.

71-100 karvių grupė:

Julius Martišius (Plungės r.) - 10 995 kg, 814 kg;

Alvydas Blažinauskis (Telšių r.) - 9 878 kg, 799 kg;

Marytė Šliačkuvienė (Skuodo r.) - 9 250 kg, 764 kg.

101-150 karvių grupė:

Danguolė Kaveckienė (Plungės r.) - 10 478 kg, 818 kg;

Raudonių ūkis (Šilalės r.) - 11 169 kg; 802 kg;

Ričardas Bentnorius (Raseinių r.) - 9 783 kg, 786 kg.

151-200 karvių grupė:

Naglis Narauskas (Lazdijų r.) - 9 274 kg, 741 kg;

Tomas Skierus (Plungės r.) - 9 131 kg, 695 kg;

Adelė Adamonienė (Kupiškio r.) - 8 798 kg, 690 kg.

Virš 200 karvių grupė:

Dalia Kairaitienė (Kazlų Rūdos sav.) - 10 074 kg, 812 kg;

Jonas Živatkauskas (Telšių r.) - 10 048 kg, 790 kg;

Vidmantas Navickas (Alytaus r.) - 9 546 kg, 776 kg.

Žemės ūkio bendrovės:

Lukšių ŽŪB (Šakių r.) - 13 385 kg, 1 006 kg;

„Atžalyno" ŽŪB (Alytaus r.) - 11 480 kg, 860 kg;

Sidabravo ŽŪB (Radviliškio r.) - 11 024 kg; 836 kg.

Produktyviausia juodmargė karvė (Lukšių ŽŪB) per metus davė 18 235 kg pieno (riebalų ir baltymą suma 1 171 kg); Lietuvos žalųjų (Žibartonių ŽŪB) - 16 906 kad (1 360 kg).

MŪ inf. 

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kuri problema Jums didžiausia?
Orai