Ūkis
Galovėjų auginimas - ne tinginių verslas
2013-12-27

Lazdijai. Jauniausiam konkurso „Metų ūkis 2013" nugalėtojui Remidui Jungevičiui - tik 22-eji. Vaikinas Veisiejuose ūkininkauja ketverius metus. Sostinėje gimęs ir užaugęs, Vilniaus universitete psichologijos studijas baigiantis Remidas aplinkinius stebina užsidegimu, atvirumu naujovėms ir pasiekimais.

Jaunojo ūkininko tėvai, nusipirkę sodybą Veisiejų seniūnijoje, Galstų kaime, nė nesvajojo, kur nuves šis pasirinkimas. Įsigijo tam, kad turėtų kur leisti vasaras ir padovanojo sūnums. Aplink sodybą plytėjo 30 ha žemės. Nuo mažų dienų čia vasarodavę miestiečiai Remidas ir Tautvydas nusprendė - sulaukę pilnametystės imsis ūkininkauti.

„Technikos neturėjome, ką nors prisikviesti į pagalbą atlikti darbus buvo sudėtinga. Ūkis buvo per mažas, kad darbininkai atvažiuotų kada mums reikia. Pirmiausia brolis įkūrė valdą, pasinaudojo ES parama ir įsigijo reikalingiausios technikos. Tada pamatėme, kad ji našesnė, kad reikia daugiau žemės ir pradėjome plėstis", - pradžią prisimena jauniausias šiųmečio konkurso nugalėtojas.

3 Paragrafas delaval

2009 m. valdą įkūrė ir Remidas. Jo žodžiais, pagavo inercija, tad brolių ūkiai vis dar auga. „Jau reikėtų stabilizuoti tą augimą, racionaliau tvarkytis su tuo, ką turime", - prisipažįsta R. Jungevičius. Šiais metais jaunasis ūkininkas deklaravo 202 ha žemės, laiko 18 galvijų: 8 karves ir jų prieauglį bei du žirgus.

Jauniausią konkurso „Metų ūkis 2013“ nugalėtoją Remidą Jungevičių sveikina ministras Vigilijus Jukna ir LŪS pirmininkas Jonas Talmantas

Ūkininkavimo pradžioje vaikinas metėsi į augalininkystę. Netrukus įsitikino, kad ne visi turimi laukai patogūs dirbti: masyvai maži, žemės nederlingos. Todėl pradėjo ieškoti alternatyvos, kaip pagerinti situaciją. Susidomėjo mėsine gyvulininkyste, lankėsi Čekijoje, Danijoje, konsultavosi su galvijų augintojais. Iš Danijos jaunuolis ir atsigabeno galovėjų veislės galvijų.

„Būtent ši veislė tinkamiausia auginti šlapynėse. Tiesa, ji - labiau ekstensyvi, veršiai sveria mažiau, ilgiau auga. Pasirinkimą nulėmė tai, kad galovėjams nereikia šiltų tvartų. Labai nustebau, kad karvės žiemą veršiuojasi ant sniego. Pradžioje bandėme naujagimius vesti į tvartą, kad nesušaltų, o karvės elgėsi atvirkščiai. Tai savarankiška veislė, kuriai priežiūros reikia nedaug. Galovėjai padeda išvalyti ir sukultūrinti turimas pelkes ir šlapynes. Jie stebėtai švariai nuėda ir nugraužia net stiebus", - pasirinkimu neabejoja jaunasis ūkininkas.

Anksčiau jis dar stengėsi „iškirpti" šlapynes iš būsimo aptvaro. Dabar atvirkščiai - siekia, kad laukai būtų kuo taisyklingesnės formos, mat karvės pirmiausia renkasi šlapynes ir, jas sutvarkiusios, eina į kultūrines pievas.

„Tiek augalininkystė, tiek gyvulininkystė pateikė nemažai siurprizų. Juk nėrėme stačia galva į sritį, kurioje praktikos neturėjome, tik teorines žinias iš senelių ir giminaičių, todėl teko nemažai išmokti. Daug kas sako, kad auginti galovėjus - tinginio verslas: pavasarį išginei, o rudenį suskaičiavai, kiek atsirado veršelių. Ne viskas taip sklandu ir gražu, kaip iš šalies atrodo", - teigia vaikinas.

Vis dėlto savo ūkį Remidas vadina mišriu, tačiau mano, kad ateityje turėtų dominuoti gyvulininkystė. „Augalininkystė išliks, tačiau reikalingi žemės plotai bus apskaičiuojami pagal laikomų karvių kiekį. Galvijams reikalingi šiaudai kraikui, pašarai. Tačiau tikrai nebandysime išgauti augalininkystės produkcijos pardavimui. Vidurio Lietuva augalininkystėje konkuruoti negali, mes turime gerokai daugiau dirbti ir daugiau investuoti lėšų ir laiko, o rezultatai nelyginami", - planais dalijasi pašnekovas.

Jaunasis ūkininkas deklaravo 202 ha ir 117 sklypų, tad jų vidurkis nesudaro nė dviejų hektarų. Nors valdos atskiros, siekdamas sutaupyti, dirbti racionaliau ir našiau, Remidas kooperuojasi su tėčiu Kęstučiu, broliu Tautvydu  ir kaimyninio sklypo savininku Neivydu Černiausku. „Bendrai naudojamės turima technika, bendras produkcijos realizavimo planas. Susikooperavus ir trąšas pigiau galima įsigyti, brangiau realizuoti produkciją. Jei ne tėtis, brolis ir kaimynas, ūkis nebūtų toks koks yra. Kaip ir praktiškai būtų neįmanomos ir studijos sostinėje. Jie gelbsti ir fiziniais darbais, ir planavimu, o tai didžiulė parama", - kooperacijos nauda neabejoja veisiejiškis.

Naujovėms atviras vaikinas dalyvauja projekte „Heterozės naudojimas Lietuvos mėsinių galvijų ūkiuose". Ūkyje auginama 16 veršelių, 8 jų - pirmos kartos mišrūnai. Mišrinamos pieninės veislės karvės su mėsiniais buliais ir lyginama su kontroline grynaveislių grupe. Stebima, kiek kryžminimas pagerina mėsos kokybę ir kiekį, kiek suvartojama pašarų, lyginami priesvoriai.

„Ūkis dar jaunas, manau, kad vis dar mokausi ūkininkavimo pradžiamokslį. Pradėjus atrodė, kad praeis dveji-treji metai ir jau viską žinosiu. Kuo toliau, nežinomųjų tik daugiau. Tačiau ši sritis vis dar traukia, vis dar ieškome optimaliausių sprendimų", - sako R. Jungevičius.

Moksleiviškais metais Remidas intensyviai sportavo: žaidė krepšinį, futbolą, tenisą, tačiau ilgiausiai užsiminėjo žirgų sportu ir pasiekė svarių rezultatų. „Dabar sportą jau vargiai galiu vadinti hobiu, tačiau ūkyje laikau du žirgus, su vienu jų kartu užaugau. Tačiau vis žadu: kitą vasarą vėl pradėsiu joti, tačiau tie pažadai kol kas persikelia į kitus metus", - šypsosi ūkininkas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos Lazdijų rajono skyriaus pirmininkas Sigitas Arbačiauskas sako, kad Remidas pasirinko perspektyvią ūkininkavimo sritį ir pagal žemes, ir pagal amžių, ir pagal paskutinę madą - nenašiose žemėse auginti galvijus.

„Nederlingose, kalvotose Veisiejų žemėse augalininkystę vystyti sudėtinga. Trąšos neduoda laukiamo efekto, dingsta skradžiai žemės. Tiesa, ilgesnis nei Vokietijoje, Prancūzijoje ar Šveicarijoje žiemojimo periodas apsunkina gyvulių auginimą, bet vis dėlto yra perspektyvesnis verslas. Pašarų užsiauginti Dzūkijoje įmanoma, nors galvijams reikia skirti didesnius plotus žemės ir  nušienauti gerokai didesnius masyvus negu kitose šalies vietovėse", - pastebi S. Arbačiauskas.

Lazdijų rajono skyriaus pirmininkas pabrėžia, kad jauniausias konkurso nugalėtojas pasitiki savo jėgomis, turi entuziazmo, plečiasi apgalvotai, griauna stereotipus, kad kooperacija tolygi kolūkiams, ūkininkauja šiuolaikiškai - galvijams laikyti nestatė mūrinių tvartų, įsigijo tentinius angarus, kuriuos lengva perkelti į kitą vietą.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai