Ūkis
Ekologiškai auginamas karves melš robotai
2012-08-17

Biržai, rugpjūčio 17 d. Ši vasara Biržų rajono Parovėjos seniūnijoje ūkininkaujantiems Vaidutei ir Vytautui Stankevičiams kupina darbų - iki rudens planuojama užbaigti didžiulį investicinį projektą, pagal kurį numatyta įrengti modernias robotizuotas 400 vietų karvių fermas. Įgyvendinus daugiau kaip 5 mln. litų vertės projektą, ūkio banda bus išplėsta iki 550 melžiamų karvių - tai bus didžiausia ekologiškai laikomų karvių banda visoje šalyje.

Šiuo metu ūkyje laikoma 330 melžiamų karvių. Visos jos - labai įvairių veislių, iš kurių bene įdomiausia - džersių. Tai stipriai išreikšto pieninio tipo galvijai, o jų pienas labai gero skonio ir turintis vertingų maisto medžiagų, kurių nerandama kitų veislių karvių piene. Senojoje fermoje numatyta palikti tik džersių veislės karves, o visos kitos bus perkeltos į naująjį kompleksą. Ateityje šeimininkai planuoja iš džersių veislės karvių pieno daryti sūrius, kurie būna ypatingo skonio.

3 Paragrafas delaval

Karvės grupuojamos pagal laktacijos laiką: antroje veršingumo pusėje karvės laikomos atskirame tvarte, o užtrūkusios perkeliamos dar į kitą

Iki rudens planuojama baigti naująją ferma, kurioje bus 400 vietų. Karves melš keturi „DeLaval" melžimo robotai. „Pasirinkome „DeLaval" firmą ne todėl, kad jų robotai geriausi, bet kad čia dirba labai geri specialistai. Jie atvažiuoja į ūkį, noriai bendrauja, puikiai projektuoja ir paskui labai atidžiai teikia servisą", - pasirinkimo kriterijus aiškina Vaidutė. Numatyta, kad baigus įgyvendinti projektą ūkyje iš viso bus 550 melžiamų karvių.

Daugiau kaip 5 mln. litų. vertės projektas skirtas ne tik modernių fermų statybai ir jų įrengimui, bet ir naujos technikos pirkimui. Ūkis nuolat modernizuoja techniką ir ne kartą yra naudojęsis ES parama. Iš viso Stankevičiai valdo arti 1 000 ha žemės, iš jų 400 ha auginami javai, tokį pat plotą užima žalienos. Ūkininkai patenkinti, kad žemės plotus pavyko konsoliduoti, visi laukai yra aplinkui ūkį, o didžiausias atstumas iki pačiame Latvijos pasienyje esančio lauko - 8 km. Be to, didžioji dalis žemės yra nuosava.

„Ūkiai iki 1 000 ha yra patys efektyviausi. Jie diegia naujausias technologijas ir efektyviai dirba. O kai ūkis didėja per 1 000 ha, tai mažėja efektyvumas, nebent labai gerai dirbtų vadyba", - įsitikinęs Vytautas Stankevičius

Vaidutės specialybė - agronomė, Vytautas - zootechnikas, tad labai geras duetas mišriam ūkiui valdyti. Gyvulių sveikatingumu padeda rūpintis veterinarijos gydytojas Vytautas Baltrušaitis, atvažiuojantis į ūkį kiekvieną dieną. Iš viso ūkyje dirba arti 40 žmonių.

Vidutinis metinis bandos primilžis yra 6 tonos iš karvės. „Žinoma, tai nėra daug, bet kaip ekologiniame ūkyje, kur karvėms itin ribojamas leistinų pašarų kiekis, gerai. Toks stabilus primilžis jau yra pelningas", - sako ūkio šeimininkai. Visas ekologiškas pienas parduodamas bendrovei „MGL Baltija", kuri ima pieną kartą per dieną. „Jie kelia itin aukštus kokybės reikalavimus, todėl dalis pieno gamintojų vengia jiems tiekti pieną, tačiau mes visus reikalavimus įvykdome", - užtikrina Vytautas.

Dviejuose tokiuose šaldytuvuose telpa vienos dienos pienas

Daug dėmesio skiriama pašarų kokybei, nes būtent nuo jų priklauso ir pieno kokybė, ir gyvulių sveikatingumas. Naujo derliaus grūdai džiovinami dyzelinėje-elektrinėje džiovykloje, kurią ūkininkai atsisiųsdino iš Kanados. Tai porcijinė džiovykla, vienu kartu išdžiovinanti 25 tonas grūdų, tada ją reikia iškrauti ir vėl užkrauti. Anksčiau ūkyje buvo taikyta labai patogi grūdų saugojimo technologiją - jie laikyti specialiose žarnose. Taip laikant, grūdai buvo apdorojami natūraliomis medžiagomis, gamtoje randamais konservantais - skruzdžių ir propiono rūgštimi.

Laukuose padarytos stacionarios girdyklos: vandentiekis išvedžiotas po žeme ir išbetonuotose aikštelėse (kad karvės neišmintų žolės) pastatytos ilgos girdyklos, kuriuose vanduo nuolat dozuojamos plūdėmis, tad šeimininkams ramu, kad galvijai nejaus troškulio net ir karščiausiomis vasaros dienomis

„Bet paaiškėjo, kad tų į rinką tiekiamų rūgščių sudėtyje buvo 2 proc. išvestinių sintetinių druskų, tad sertifikavimo įstaiga „Ekoagros" uždraudė jas naudoti kaip konservantus. Štai kodėl turėjome pirkti džiovyklą ir džiovinti grūdus", - paaiškina Vytautas. Pasak jo, ekologams labai svarbu tinkamai išdžiovinti grūdus, kad jie būtų be mikotoksinų. „Jei grūduose bus mikotoksinų, bus problemų su tešmenimis", - žino Vytautas. Dar šiemet prie džiovyklos numatyta pastatyti 1 000 tonų talpos grūdų sandėlį - keturis bokštus, kurių kiekviename tilps po 250 tonų grūdų.

Ūkininkauti Stankevičiai pradėjo prieš 14 metų, paveldėję Vaidutės tėvų ir senelių žemės. Juodžionių kaimo vietovės nuo seno buvo labai akmeningos - Vidutė prisimena, kad mylimiausias jos vaikystės žaidimas buvo pereiti per pievą nepastačius kojos ant žemės, tik šokinėjant nuo akmens iki akmens.

„Šiomis vietovėmis kažkada praslinko ledynmečio liežuvis, sužėręs tokią gausybę akmenų. Čia net ir augmenija visai kitokia negu visame Biržų krašte - mokslininkai tarp akmenų aptiko labai retų kerpių. Bet akmenys labai gerai veikia dirvožemį, jie akumuliuoja ir saugoja šilumą, todėl per vėsesnius orus čia puikiai auga žolė. Ir mūsų karvės labai mėgsta gulėti tarp akmenų", - gimtųjų vietų grožiu iki šiol žavisi Vaidutė.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai