Ūkis
Ekologinis ūkininkavimas: pirma išaugs paklausa ar padidės pasiūla?
2013-05-24

Kaunas. Vakar šalies ekologinio ūkininkavimo sektoriaus atstovai Žemės ūkio rūmuose diskutavo, kaip sustiprinti ūkininkų, perdirbėjų ir vartotojų partnerystę bei padidinti ekologiškos produkcijos gamybą. Vienas svarbiausių klausimų: kas pirmiau turi padidėti - ekologiškos produkcijos paklausa ar pasiūla?

Kad ekologiškos produkcijos trūksta, rodo kad ir toks faktas: sertifikavimo įstaiga „Ekoagros" išsiuntinėjo užklausas ūkininkams, kokius kiekius vaisių ir daržovių jie galėtų tiekti pagal programą „Vaisiai ir daržovės mokykloms". Į užklausą atsiliepė vos 4 žemdirbiai, o jų pasiūlyti kiekiai buvo labai jau maži.

Pasak „Ekoagros" direktoriaus Gintaro Nagulevičiaus, toks žemdirbių vangumas tik dar kartą parodo, kad tiesiog neturima ko pasiūlyti. „Vieną kartą reikia kažkaip išeiti iš to užburto rato: žemdirbiai sako, kad neaugina todėl, kad nėra kur realizuoti, o pirkėjai tokios produkcijos neperka todėl, kad jos tiesiog neranda", - kalbėjo G. Nagulevičius. Ekologiniuose ūkiuose vyrauja javai, o štai vaisių, uogų, daržovių labai trūksta.

3 Paragrafas delaval

Šias tendencijas galbūt pakeis ekologinę gamybą reglamentuojančių ES teisės aktų peržiūra, kuri kaip tik dabar ir vyksta. 2004 m. patvirtintas (taigi, jau beveik 10 metų galiojantis) Europos veiksmų planas dėl ekologinės žemės ūkio ir maisto produktų gamybos yra pasenęs ir jį planuojama atnaujinti. Šiuo metu peržiūrimas ir pagrindinis ekologinę gamybą reglamentuojantis teisės aktas - 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007. Siūlymai dėl šio reglamento atnaujinimo turi būti pateikti 2014 m. vasario-kovo mėnesiais.

Kam bus teikiami prioritetai po 2013-ųjų

Kaip informavo Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Agroaplinkosaugos ir ekologinio ūkininkavimo skyriaus vyr. specialistė Neda Jakubauskienė, Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programoje ekologinis ūkininkavimas tampa priemone „Ekologinis ūkininkavimas". Numatoma, kad pareiškėjams, dalyvaujantiems šioje priemonėje, nereikės laikytis „žalinimo" elementų, siekiant gauti 100 proc. tiesioginių išmokų sumą (ši nuostata bus taikoma tik tiems laukams, kurie bus deklaruojami pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas").

ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Agroaplinkosaugos ir ekologinio ūkininkavimo skyriaus vyr. specialistė Neda Jakubauskienė kol kas neįvardijo konkrečių skaičių, kokia parama bus skiriama ekologiniams ūkiams - šiuo klausimu dabar dirba Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto specialistai

Ūkius svarstoma remti diferencijuojant paramos dydį, priklausomai nuo ekologinio ūkio krypties bei produkcijos gamybos pobūdžio. Intensyviausiai galėtų būti skatinami mišrūs ūkiai: sertifikuojantys augalininkystės produkciją ir laikantys sertifikuotus gyvulius. „Tokio tipo ūkiai sudaro uždarąjį gamybos ciklą, kuris ekologiniame ūkininkavime yra būtinas. Be to, šie ūkiai sukuria didesnę pridėtinę vertę ploto vienetui negu vienos gamybinės krypties ūkiai", - paaiškino N. Jakubauskienė.

Antrasis prioritetas būtų suteikiamas daržininkystės ir sodininkystės ekologiniams ūkiams. Didesnės paramos po 2013-ųjų galėtų tikėtis ekologinės sėklininkystės ūkiai ir tie ūkiai, kurie 100 proc. yra ekologinės gamybos (kitaip tariant, neturi neekologinės dalies). Mažiausio paramos intensyvumo galėtų tikėtis specializuoti augalininkystės ūkiai (tarkime, auginantys vien javus - tokių dabar yra labai daug).

N. Jakubauskienė taip pat informavo, kad siekiant palengvinti ūkininkams apskaitą, planuojama nuo 2014 m. sudaryti galimybes Ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalą pildyti ir elektroniniu būdu. Prireikus bus tikslinami aktai, kad sertifikavimo įstaiga pati surinktų informaciją, prieinamą valstybės institucijų duomenų bazėse.

Ekologinės gamybos sektoriaus, kaip ir kiekviena gamybos ritis, turi savo stipriųjų ir silpnųjų pusių. Kaip teigiamos tendencijos įvardijamas ekologinės gamybos plotų ir produkcijos kiekių stabilus augimas, gyvulių skaičiaus padidėjamas pastaraisiais metais (tiesa, nežymiai), ekologiškos produkcijos perdirbėjų ir prekybos taškų kiekio didėjimas, didesnis vartotojų pasitikėjimas ekologiška produkcija.

Tačiau yra ir neigiamų tendencijų - pasėlių struktūroje vyrauja javai, daržininkystės ir gyvulininkystės sektorius, lyginant su kitų ES šalių, yra tikrai menkas, neišplėtota ekologinės sėklininkystės sistema.

Greitas būdas surasti ekologinius ūkius

Svarbiu žingsniu populiarinant ekologišką produkciją turėtų tapti pirmadienį Valstybinės įmonės „GIS-Centras" pristatytas ekologinių ūkių žemėlapis. Visiems interneto vartotojams prieinamame žemėlapyje (www.tausojantismaistas.lt) jau yra daugiau kaip 2 000 ekoūkių - visi jie patikrinti, sertifikuoti ir 100 proc. kontroliuojami. Pasak „GIS-Centro" atstovo Andriaus Balčiūno, vos per kelias dienas žemėlapį peržiūrėjo daugiau kaip 7 000 lankytojų - tai rodo, kad informacija vartotojams yra aktuali.

„Dėkojame už parodytą gražią iniciatyvą, tai svariai turėtų prisidėti prie ekologiškos produkcijos populiarinimo", - žemėlapio kūrėjams dėkojo Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos valdybos narys Nikolajus Dubnikovas.

Diskusijos dalyviai aptarė būdus, kaip būtų galima skatinti ekologiškos produkcijos gamybą, perdirbimą ir vartojimą

„Ekoagros" duomenimis, 2012 m. mūsų šalyje ekologinę gamybą plėtojo 2 511 ūkių, bendras ekologinės gamybos plotas siekė 162,6 tūkst. ha. Ekologinę gyvulininkystę sertifikavo maždaug trečdalis ūkių - 882. Mūsų šalyje ekologinės gamybos plotas sudaro 5,4 proc. viso žemės ūkio gamybos ploto. ES lyderės pagal ekologinės gamybos plotų dalį bendroje pasėlių struktūroje yra Austrija (beveik 18 proc.), Švedija (per 16 proc.) ir Estija (14,1 proc.). Latviai mus taip pat smarkiai lenkia - jų ekologinės gamybos plotas perkopė 10 proc.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai