Ūkis
Ekologiniame ūkyje vien entuziazmo neužtenka
2018-09-20

Kaišiadorys. Ekologinį ūkininkavimą pasirinkęs ūkininkas ir ekologiškus grikius perdirbanti bendrovė labiausiai norėtų, kad kuo daugiau jų produkcijos liktų Lietuvoje.

Tačiau realybė yra kitokia. Jau 17 metų ekologiškai ūkininkaujantis Kaišiadorių rajono ūkininkas Vitas Kučiauskas augina mėsinius galvijus ir javus. Anot jo, visa produkcija iškeliauja į užsienį. Bendrovės „Ekofrisa“, kuri superka ekologiškus grikius ir gamina ekologiškas kruopas, kokybės vadovė Laima Petraitienė sako, kad tik apie 30 proc. jų ekologiškos produkcijos lieka Lietuvoje.

Produkcija išvežama į užsienį

Palomenės seniūnijoje, Beloniškių kaime ūkininkaujantis V. Kučiauskas teigia, kad pernai visa jo užauginta produkcija iškeliavo į užsienį – Izraelį, Egiptą, Turkiją. „Matyt, Lietuvoje jos nelabai reikia. Gaila, bet pas mus perdirbimo įmonių trūksta.  Juk būtu geriau, jei į užsienį išvežtume ne žaliavą, bet perdirbtą produkciją ir taip gautume didesnę pridėtinę vertę“, – sakė V. Kučiauskas.

Anot jo, pasiryžęs pereiti į ekologinį ūkininkavimą jis jau nesvarsto vėl grįžti atgal. „Ne, kolūkyje dirbau agronomu, „prisiragavau“ tos chemijos. Pasvarstau: aplink nėra nė vieno bent 65 metų sulaukusio, kolūkyje dirbusio mechanizatoriaus. Tas darbas nuolat purškiant chemiją, dulkės padarė savo...Tiesa, pažįstų vieną, bet jis mažiau dirbo, tad ir gyvas iki šiol.“

„Žinau, kad kai kurie stebisi, kaip čia agronomas pradėjo ekologiškai ūkininkauti. Mano paslaptis paprasta – jei neauginčiau gyvulių ir neturėčiau mėšlo, į ekologinę ūkininkavimą gal ir nebūčiau pasukęs. Ekologinės organinės trąšos brangios, produkcija savikaina labai išaugtų“, – pasakojo V. Kučiauskas.

„Ekoagros“ vadovas Gintautas Labanauskas (dešinėje) ūkininką Vitą Kučiauską apibūdino kaip patikimą, sąžiningai besilaikantį ekologinio ūkininkavimo reikalavimų

Įprato prie tikrinimų

Jo pėdomis pasuko ir vaikai – sūnus ir dvi dukros. „Tačiau mūsų ūkiai atskiri. Turime savo techniką, atskirai dirbame savo laukus“, – sakė V. Kučiauskas.

Tam, kad galėtų parduoti produkciją kaip ekologišką, jis turi gauti sertifikatą, kurį išduoda „Ekoagros“. „Nebijau aš tikrinimų, kartais pats paprašau, kad patikrintų. Ko bijoti, jei neturi ko slėpti? Žinau, kad bet kada gali paimti dirvožemio ar produkcijos mėginį, tad kam rizikuoti likti be sertifikato ir išmokų?“, – kalbėjo V. Kučiauskas.  

Ūkininkas jau įpratęs, kad mėginiai dedami į specialius maišelius, užsimovus pirštines. „Kartą pats norėjau padėti, bet inspektorius neleido, sako, kad galiu užteršti mėginį, nes neseniai arbūzą valgiau“, – prisiminė V. Kučiauskas.

Jo ūkio dydis – apie 250 ha. Iš jų 150 ha tenka javams, o 100 ha – mėsiniams galvijams. Pieninių karvių atsisakė jau senokai. „Kai pieno supirkimo kaina nukrito nuo 1 lito iki 30 centų, supratau, kad daugiau nebegaliu“, – prisiminė ūkininkas.

Vitas Kučiauskas teigia, kad sąžiningai dirbant nėra ko bijoti patikrinimų

Pagrindiniai vartotojai – Vokietijos rusai

Tuo tarpu Prienų rajone veikiančios bendrovės „Ekofrisa“, gaminančios kruopas, kokybės vadovė Laima Petraitienė sakė, kad per metus superka apie 1000 tonų ekologiškų grikių ir dar apie 9000 tonų įprastai auginamų grikių.

„Apie 30 proc. mūsų ekologinės produkcijos parduodama Lietuvos prekybos centruose. Lietuvoje konkurencijos neturime, Latvijoje užimame apie 20 proc. rinkos. Lenkai saugo savo rinką, mūsų produkcijos neįsileidžia. Galima sakyti, kad pagrindiniai mūsų grikių vartotojai yra Vokietijos rusai“, – sakė L. Petraitienė.

Ji sutiko, kad užsieniečiai už ekologiškus grikius moka daugiau nei „Ekofrisa“. „Mes 1000 tonų ekologiškų grikių kasmet superkame tik dėl daugiamečio bendradarbiavimo ir abipusio pasitikėjimo. Visi ūkininkai sutinka pateikti pavyzdžius mūsų tyrimams, reiškia, kad jie garantuoti dėl savo produkcijos“, – sakė L. Petraitienė.

„Ekofrisos“ kokybės vadovė Laima Petraitienė pažymėjo, kad ekologiškai ir įprastai auginti grikiai yra perdirbiami atskirai

Ir ūkininkas V. Kučiauskas, ir L. Petraitienė sutinka, kad grikiai apskritai yra mažiau užteršti chemikalais. „Grikiai nereikalauja sintetinių trąšų, auga ir nenašiose žemėse, juos ūkininkai dažnai naudoja sėjomainai“, – sakė L. Petraitienė.

Už įprastus grikius mokama apie 200 eurų  toną, o už ekologiškai augintus – iki 100 eurų daugiau. „Kainą „nustato“ Rusija, kurioje per metus užauginama apie 1 mln. tonų grikių. Jie apskritai auginami tik Rusijoje, Lenkijoje ir Baltijos šalyse, o ir valgomi jie daugiausia šiose šalyse“, – sakė L. Petraitienė.

Ji patikino, kad perdirbimo ir sandėliavimo procese ekologiški ir įprastai užauginti grikiai neturi sąlyčio. „Tai kontroliuoja „Ekoagros“, kurios inspektoriai periodiškai čia lankosi“, – sakė L. Petraitienė.

Anot L. Petraitienės, iš Lietuvos ūkininkų bendrovė kasmet superka 1000 tonų ekologiškų grikių

Rizikingesni ūkiai tikrinami dažniau

„Ekoagros“ direktorius Gintautas Labanauskas teigė, kad šios įstaigos inspektorių ekologiniai ūkiai sulaukia kasmet. „Nuolat sąžiningai besielgiantys ūkininkai patenka į mažesnės rizikos grupę ir nesulaukia papildomų patikrinimų“, – pažymėjo G. Labanauskas.

Jo manymu, Lietuvoje turėtų atsirasti daugiau bendrovių, kurios ne tik augina ekologišką produkciją, bet ir ją perdirba.

„Ekoagros“ pirmojo sertifikavimo skyriaus vadovas Virginijus Masionis teigė, kad esant žemai rizikai, papildomų patikrinimų gali ir nebūti. Jis pažymėjo, kad šiemet didesnis dėmesys bus skirtas grikių augintojams. „Ekoagros“ vykdys sugriežtintą glifosato panaudojimo ekologiškuose grikiuose kontrolę, Valstybinė augalininkystės tarnyba – grikių laukų tikslinę stebėseną dėl glifosato panaudojimo prieš nuimant derlių.

Šiuo metu, „Ekoagros“ duomenis, šalyje veikia 2 424 ekologiniai ūkiai. „Jie užima apie 7 proc. visų  žemės ūkio naudmenų ploto. Tai nemaža dalis, žinant, kad pasaulyje šis rodiklis siekia 1-2 proc. Tačiau negalime lygintis su Austrija ar Vokietija, kur ekologiniai ūkiai sudaro apie 15 proc.“, – lygino V. Masionis.

Griežtai reglamentuojama

Kaip pažymėjo „Ekoagros“ vadovas G. Labanauskas, ekologinės gamybos kontrolė ir sertifikavimas, kaip ir pati gamyba, vykdomi vadovaujantis Europos Sąjungos bei nacionaliniais teisės aktais, reglamentuojančiais tokią veiklą.

„Ekologinė gamyba apima visus etapus nuo ekologiško produkto pirminės gamybos iki jo saugojimo, perdirbimo, transportavimo, pardavimo ar tiekimo galutiniam vartotojui. Atitinkamais atvejais apima ir  ženklinimo, reklamos, importo, eksporto ar subrangos veiklas. Todėl ekologiškų produktų gamybos kontrolės sistema turi užtikrinti atsekamumą ir identifikavimą visuose etapuose“, – aiškino. G. Labanauskas.

„Ekoagros“ teigia, kad sąžiningai ekologinio ūkininkavimo principų besilaikantys ūkiai tikrinami rečiau

Kiekvienas naujai pradedantis ekologiškai ūkininkauti privalo turėti su ekologine gamyba susijusį išsilavinimą arba išklausyti Ekologinio ūkininkavimo pagrindų kursą. Po pirmo sertifikavimo etapo, įvertinus ūkio dokumentaciją ir priėmus teigiamą sprendimą, kitas etapas – fizinė ūkio patikra. Jos metu, priklausomai nuo norimos sertifikuoti srities (augalininkystė, gyvulininkystė, bitininkystė, laukinė augalija, tvarkyba – perdirbimas, prekyba ar importas), detaliai patikrinamas visas ūkio subjektas.

„Siekiant užtikrinti sertifikuojamų produktų ekologiškumą, patikros metu kilus įtarimui, gali būti imami produkcijos, pačių kultūrinių augalų ar jų liekanų bei dirvožemio ėminiai. Paimti ėminiai supakuojami į naują sandarų maišelį su plomba ir siunčiami į akredituotą laboratoriją neleistinų medžiagų likučių ištyrimui. Tik gavus atsakymus iš laboratorijos priimamas galutinis sprendimas dėl sertifikavimo“, – atkreipė dėmesį G. Labanauskas.

MŪ inf.

Mano ūkis - mobili apačia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip šiųmečiai orai paveikė apsirūpinimą pašarais Jūsų ūkyje?
Orai