Vilnius. Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) duomenimis, šiemet 801 ūkiui baigiasi įsipareigojimai ūkininkauti ekologiškai. Strateginio plano parama ekologiniams ūkiams tobulinama, tačiau ar šių metų startas ir mažėjantis ekologinių produktų vartojimas nesukūrė pavojingo derinio? 

Precedentas formuojasi, nes apie šiais metais sumažėjusį ekologinių ūkių skaičių kalbėta ne kartą, skelbta ir tai, kad iš dalies prie tradicinio ūkininkavimo grįžta ir viena didžiausių Europoje ekologinės gamybos kompanijų „AUGA group“.

NMA skaičiavimais, minėtas 801 ūkis dirba 19 771 ha. Kiek tų, kuriems jau baigiasi įsipareigojimai, tęs ekologinę veiklą, parodys kitų metų deklaravimas. Vis dėlto vėliau kurį laiką su tęstiniais įsipareigojimais ūkių nebus.

„Kadangi pagal KPP 2014-2020 m. priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ taisykles nebuvo galima ateiti su naujais įsipareigojimais, tad tęstinių, kurių įsipareigojimai baigiasi 2024, 2025, 2026 metais, nėra“, – teigiama portalui manoukis.lt atsiųstame NMA atsakyme.

NMA duomenimis, šiemet su naujais įsipareigojimais paraiškas pateikė 2 419 ūkių, dirbančių 221 898 ha. Jie įsipareigojo ekologiškai dirbti iki 2027 metų.

Ekologinės gamybos augimą stabdo ir mažėjantis vartotojų susidomėjimas šia produkcija. Diskutuodamas apie ekologinių ūkių padėtį, tai yra minėjęs ir žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, teigęs, kad vartotojai neparodė ištikimybės ekologiškai produkcijai.

Įsisukusi infliacija pakeitė kai kurių vartotojų pasirinkimą ir jų krepšiuose nugula tradiciniai produktai, nors anksčiau jie rinkosi ekologiškus.

Žemės ūkio duomenų centro leidinio „Agrorinka“ palyginamieji kai kurių ekologiškų pieno produktų pardavimo šių metų birželį ir liepą duomenys daugelyje pozicijų rodo mažėjimą, išskyrus šviežių sūrių (jų parduota apie 18 proc. daugiau). Pieno pardavimai krito apie 17 proc., rūgpienio – 28 proc. Lyginamų pozicijų su 2022 m. liepa nėra daug, tačiau, pavyzdžiui, ekologiškos grietinės nupirkta 28 proc. mažiau.

Tai, kad ekologiškų produktų vartojimas mažėja, patvirtina ir žemės ūkio ir maisto gamybą sertifikuojančios įstaigos „Ekoagros“ kokybės vadovas Tomas Demikis.

„Ekologiškų produktų vartotojas ir taip skirdavo didesnę sumą ekologiškiems produktams įsigyti. Deja, daliai kaina tapo per didelė ir tai pakeitė žmonių pasirinkimą“, – sako T. Demikis.

Anot jo, priežasčių galima ieškoti ir energetikos, ir žaliavų krizėje, prasidėjusioje po Rusijos karo prieš Ukrainą. Kritus vartojimui Vakarų Europoje, krito ir grūdų kainos, todėl ūkininkauti ekologiškai tapo nuostolinga. Prie grūdų prisidėjo ir pieno krizė, kuri neaplenkė ekologinių ūkių.

„Eksporto rinkų pakeisti vidiniu vartojimu nebegalime, nes turime grūdinių produktų perteklių, o ekologiško viešojo maitinimo kultūra Lietuvoje dar nesusiformavusi. Prie viso to 2023 m. prisidėjo ir naujojo paramos laikotarpio pagal Strateginį planą įgyvendinimas, kuriame ekologinės gamybos ūkiams numatyta parama neatsveria kitų paramos priemonių, taikomų įprastinės gamybos ūkiams.

Ūkininkai pradeda skaičiuoti, ar verčiau rinktis chemizuotą ūkininkavimą ir dalyvauti keliose nesudėtingose priemonėse ir gauti paramą, ar toliau ūkininkauti ekologiškai su daug sudėtingų ir griežtų reikalavimų“, – priežastis vardija T. Demikis.

Jis patvirtina, kad šiemet „Ekoagros“ stebi ekologinės gamybos plotų mažėjimo tendenciją. Vis dėlto koks tiksliai bus nuosmukis, pasakyti sunku, nes sertifikavimas yra tęstinis procesas, o metiniai rezultatai paaiškėja paskutinę metų dieną. 

„Pagal ūkių deklaravimo rezultatus ir informaciją, kurią mums pateikė ūkininkai, matome, kad ploto sumažėjimas, palyginant su 2022 m., bus ne mažesnis kaip 6 proc. Viskas priklausys nuo to, ar per likusius šių metų mėnesius nepasitrauks ūkiai su dalimi plotų iš ekologinės gamybos, taip pat nuo to, kiek bus nustatyta pažeidimų ir plotų, kuriuose iš tikro neūkininkaujama ekologiškai“, – kalba įstaigos atstovas.

Ar Lietuvos situacija regione išskirtinė? Anot T. Demikio, Baltijos-Šiaurės šalių regione nedidelis ekologinių ūkių skaičiaus mažėjimas jau buvo stebimas pernai, o šių šalių sertifikavimo įstaigų atstovų teigimu, procesas tęsis toliau.

„Latvijoje stebimas didesnis ūkių skaičiaus sumažėjimas, bet jie tikisi išlaikyti ekologinės gamybos plotą, nes iš ekologinės gamybos pasitraukiantys ūkininkai savo laukus perduoda ekologiškai ūkininkaujantiems kaimynams. Suomijoje 600 ūkių pranešė stabdantys ekologinį ūkininkavimą.

Iš Vakarų Europos šalių labiau girdima apie ekologiškų produktų vartojimo kritimą. Nors prekybos mastas, skaičiuojant pinigų apyvartą, nekrenta dėl augusių kainų, bet kiekinė išraiška mažėja. Tendencijos panašios, tad greiti ir efektyvūs sprendimai reikalingi kaip niekada, nes perėjus prie tradicinio ūkininkavimo, vėl sugrįžti į ekologinę gamybą reikia bent trejų metų, kad būtų galima išaugintus produktus vadinti ekologiškais“, – apie ekologinės gamybos tendencijas svarsto T. Demikis.