Ūkis
Eilėje pirkti žemę aktyvus ūkininkas ne visada yra pirmas
2015-06-12

Vilnius. Prienų r. ūkininkas Jurgis Pažėra Seime vykusioje konferencijoje apie gyvulininkystę pateikė faktų, kaip iki šiol yra sąlygos tarpti vadinamiesiems sofos ūkininkams, o taip pat - ir spekuliuoti žeme. Jis pats, laikantis 67 melžiamas karves, nuosavos žemės turi tik 15 hektarų.

Pasak ūkininko, savo šeimos ūkyje sukūrusio visą maisto grandinę „nuo lauko iki stalo", gyvulininkystės ūkių silpnoji vieta - jiems žemė būtina prie fermų. O kai jos neturi, bet privalai bet kokia kaina įsigyti, tampi priklausomas nuo kitų malonės. „Tokiu būdu mes tampame mažiau konkurencingi už naujai kepamus jaunuosius ūkininkus. Pernai rugsėjį per didelius vargus man pavyko nusipirkti 5 ha žemės prie turimų dešimties. Tai teko daryti prie naujos saugiklių sistemos. Sveiku protu sunku suvokti, kokius kryžiaus kelius turėjau pereiti", - sakė J. Pažėra.

Prienų r. ūkininkas Jurgis Pažėra

Jis pasakojo, kad perkamą žemę prieš tai nuomojo, ją deklaravo, su savininkais viską sutarė, sumokėjo pakankamą avansą. Regis, jokių trikdžių. Paskiau paaiškėjo vienas svarbus dalykas: savininkai, pasirodo, buvo pamiršę, kad vieną hektarą viduryje parduodamos žemės yra padovanoję dukrai. Ji, užsiregistravusi kaip jaunoji ūkininkė, gyvena Juodkrantėje. Nacionalinė žemės tarnyba ūkininkui iškart pasakė, kad ta mergina yra pirmos eilės pirkėja, nepaisant to, kad jokios ūkinės veiklos nevykdo ir net nežino, kur ta žemė yra.

„Bet ji pareiškė - taip, aš perku tą žemę. Net mama jai įtakos nepadarė, ilgai teko vargti, kol viską išsprendėme. Galbūt tai kai kam gali pasirodyti smulkmena, bet kartu tai yra ir esmė. Manau, Žemės ūkio ministerija yra priėmusi gerų sprendimų, saugikliai žemei pirkti reikalingi, bet aš pasigendu savivaldybių, kur ūkininkas gyvena, moka mokesčius, dalyvauja jos veikloje, žemės ūkio skyrių įtakos tuo klausimu. Jie praktiškai nieko nelemia, nors esant tokiai situacijai būtent to rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus darbuotojai geriausiai žino, ar ūkininkas aktyvus, dirbantis, mokantis mokesčius, kuriantis darbo vietas. Todėl ir klausiu: ar toks ūkininkas turi turėti pirmumo teisę pirkti žemę, ar tas, kuris nevykdo ūkinės veiklos?" - pasakojo savo istoriją ūkininkas.

Pasak jo, Veiverių seniūnijoje, kurioje jis ūkininkauja, panašių pavyzdžių yra ir daugiau: vienos žemėtvarkos specialistės sūnus, užsiregistravęs ūkininku, prisipirko apie 200 ha įvairių žemės lopinėlių, nors jokios veiklos nevykdo. „Tai yra spekuliacija (salėje pasigirdo pritarimas šiems žodžiams - red. past.). Bet jis viską laiką bus priekyje normalaus ir funkcijas atliekančio ūkio. Galėčiau ir pavardę to žmogaus pasakyti. Ar nebūtų laikas pradėti inventorizuoti tuos sofos ūkininkus?" - dar vieną visiems šalies ūkininkams svarbų klausimą iškėlė J. Pažėra.

Jo ūkis įkurtas 1992 m. pagal Valstiečių ūkio įstatymą įsigytoje žemėje. Ūkio kryptis - galvijininkystė ir pieno gamyba. Pradėjęs veiklą nuo vienos karvės, dabar ūkis jų turi 67, o iš viso ūkyje yra 134 galvijai. Gyvulių tankumas - daugiau kaip 1,5 SG hektare.

Nuo 1994 m. iki 2000-ųjų J. Pažėros ūkyje primelžtas pienas buvo parduodamas turguje. 2001 m. ūkyje buvo įsteigtas privatus pieno supirkimo punktas, veikęs iki 2009 m. Nuo tada visas primelžtas pienas yra perdirbamas ūkyje į produktus ir parduodamas mažmeninėje prekyboje.

Šiuo metu ūkyje dirba penki samdomi žmonės ir trys šeimos nariai. Melžėjos ir perdirbimo ceche dirbančių moterų atlyginimas yra apie 500 eurų.

„Ūkis atitinka tipinį šeimos ūkį.  Bėda tame, kad jis kaip ir neturi pamatų - nuosavos žemės. Pernai naudojome 90 ha žemės, kurios deklaruoti galėjome tik 77 ha. Taigi už 13 hektarų negavau išmokų ir žymėto dyzelino", - atkreipė dėmesį J. Pažėra. Pasak jo, palanką galimybę pirkti žemę jis prarado tada, kai nutarė dalyvauti BPD projekte „Pieno ir nitratų direktyva". „Investuodami į ūkį ne tik išlošėme, bet ir kažką ir pralošėme - praradome galimybę pirkti žemę. Tai dabar yra pagrindinė ūkio problema", - pripažino pieno gamintojas. Dėl tokios situacijos jis itin skaudžiai reaguoja į tuos, kurie supirkinėja žemę kitiems tikslams.

Šiuo metu J. Pažėra, perdirbdamas pieną, už vieną jo kg gauna 60 euro centų. Tai gerokai daugiau negu mokama už žaliavinį pieną, tačiau jis primena, kad reikia įvertinti darbo sąnaudas, darbo jėgos apmokėjimą, energetinius resursus, logistiką ir t. t. Jis pasidžiaugė, kad efektą davė Žemės ūkio ministerijos paskelbta akcija „AuGink savo kraštą". „Netrukus po to, kai ši akcija buvo paskelbta, į mane kreipėsi jaunų vilniečių grupė, kuri rengiasi atidaryti internetinės prekybos liniją. Jie studijavo ir ūkininkų turgelius, tai reiškia, kad tokios akcijos ir renginiai duoda naudos. O mes tik sveikiname tokią iniciatyvą", - sakė J. Pažėra, pasirašęs su jaunaisiais verslininkais ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai