Ūkis
Drožlių gamyba –papildomos pajamos ūkiui ir tvarkingesnė aplinka
2013-08-07

Rietavas. Lėgų kaime su sūnumis ūkininkaujantis Stanislovas Jurkus pagamino ir Rietavo katilinei jau pristatė 800 kub. m drožlių. Pasinaudojęs ES parama, pieninkystės ūkio savininkas įsigijo krūmų ir menkaverčių medžių smulkinimo mašiną bei švedišką priekabą ir baigia sutvarkyti apaugusias pakeles ir pamiškes.

Naujam šildymo sezonui lėgiškis ketina pateikti 1 tūkst. kub. m ekologiško kuro. Jurkai turi dvi nuo 20 iki 25 kub. m talpinančias priekabas ir paruošę atitinkamą kiekį drožlių patys nugabena į Rietavo katilinę.

„Dabar toks momentas, kai drožlių gamyba ūkyje sustojusi. Nusistovėjus geriems orams, kuliame javus. Išpjautus krūmus galima smulkinti bet kokiu oru, net kai lietus krapnoja. Kai šviečia saulė, viską metame į šalį ir puolame surinkinėti derlių“, – sako S. Jurkus.

Rietavo savivaldybės Lėgų kaimo ūkininkas Stanislovas Jurkus krūmynus naikina ne dėl pinigų. Jis nori, kad prie greitkelio esantys laukai būtų tvarkingi

S. Jurkus ūkininkauja su sūnumis, bendrai naudojasi turima technika ir kartu dirba 200 ha. Sėja miežių, kvietrugių, rapsų, gyvulių pašarui augina kukurūzų. Ūkyje auginama 140 galvijų, pusė jų – melžiamos karvės. Pašarus galvijams pasigamina patys. Iš pirmos žolės gamina šieną, antrąją suslegia tranšėjose arba kaupuose, o trečiąją nugano. Savo bandai pakanka 10 ha kukurūzų. Racioną paskanina traiškytais grūdais. Todėl javapjūtė pienininkystės ūkyje – vienas iš svarbiausių darbų.

Ūkininkas kol kas neskaičiavo, kiek papildomai pajamų ūkiui atneš drožlių gamyba. „Dėl kainos dar tarsimės. Neprašysiu didžiausio koeficiento, tačiau jau vien tai, kad šio kuro nereikia vežti iš toli, kaina bus mažesnė. Valdžios vyrams esu sakęs, kad katilinė iš vietos ūkininkų drožles galėtų priimti be jokių konkursų. Jei kaina būtų mažesnė bent 5 centais, ją reikėtų sumažinti ir gyventojams, iš paskutiniųjų mokantiems už šildymą”, – tvirtina ūkininkas.

Net ir paruošęs planuojamus 1 tūkst. kub. m ekologiško kuro, S. Jurkus dar turės žaliavos drožlėms gaminti. Su sūnumis jis kol kas iškirto krūmus tik savo valdų pakelėse ir pamiškėse. „Tvarkomės neūkiškai, esame apžėlę, dvidešimt metų niekas nieko nekirto ir netvarkė. Krūmynų aplink Rietavą netrūksta. Jei jau pasinaudojome Europos Sąjungos pinigais, tai ir parodykime europiečiams, kad neesame apsileidėliai. Mūsų žemės – šalia greitkelio Klaipėda–Vilnius, juo judėjimas didžiulis, tad negalime gyventi apsileidę“,– porina S. Jurkus.

MŪ inf.

3 Paragrafas delaval
Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai