Ūkis
Dotnuvos eksperimentiniame ūkyje atidaryta ateities ferma (fotogalerija)
2015-10-28

Kėdainių r. Dotnuvos eksperimentiniame ūkyje pradėjo veikti moderniausia Lietuvoje ferma, kurioje karves melžia, šeria ir mėšlą tvarko robotai. Tiesioginę transliaciją iš naujosios įspūdingų gabaritų fermos bus galima stebėti Specializuotame gyvulininkystės mokymų centre „Agroakademija".

Nauja moderni 219 vietų karvių ferma (šiuo metu joje yra 120 karvių), atitinkanti nustatytus gyvūnų gerovės ir aplinkosaugos reikalavimus, pastatyta Žemės ūkio ministerijos (ji valdo UAB „Dotnuvos eksperimentinis ūkis" akcijas), ES ir paties ūkio lėšomis. Projekto vertė - daugiau nei 2,5 mln. eurų.

Jėgas suvienijo praktika, mokslas ir  konsultavimas

Ūkio vadovas Andrius Turskis dabar jau džiaugiasi, kad ryžosi sudalyvauti Lietuvos KPP 2007-2013 m. priemonėje „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra bei pritaikymo infrastruktūra" ir inicijuoti projektą „Gyvulių veislinės vertės nustatymo centro sukūrimas - praktinis technologijų ir inovacijų diegimas bei demonstravimas ūkyje". Laikas labai spaudė, nes unikaliam projektui įgyvendinti buvo tik kiek daugiau nei dveji metai, todėl kai kurie statybos darbai vyko net naktimis. Tačiau dabar rezultatas džiugina - pastatyta ir technologiškai įrengta išskirtinio projekto karvių ferma, kurioje mokslo rezultatai, inovacijos bus įgyvendinamos realiomis rinkos sąlygomis, skaičiuojami jų ekonominiai rodikliai, gauti rezultatai demonstruojami Lietuvos ūkininkams, konsultantams ir mokslininkams.

Naująją fermą atidarė Dotnuvos eksperimentinio ūkio vadovas Andrius Turskis ir žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė

Fermoje, kad ji veiktų efektyviai ir visu pajėgumu, įrengta visa technologinė infrastruktūra. Pastatytas 4,7 tūkst. t talpos mėšlo laikymo rezervuaras (su galimybe pritaikyti biodujų gamybai). Be to, ferma, jos stogas ir laikymo kolonos įrengti pagal aukščiausius gaisrinės saugos reikalavimus, kurie projektą labai pabrangino. Fermoje yra specialios mokymo patalpos, kuriose galės vykti kokybiškas mokymo procesas, nekeliant papildomo streso gyvuliams.

Dar viena unikali naujovė - užtikrinta tiesioginės vaizdo transliacijos iš fermos į Specializuotą gyvulininkystės mokymo centrą, veikiantį Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos mokymų centre „Agroakademija", galimybė. „Besimokantieji mūsų centre galės stebėti realų robotizuotą darbą ūkyje - šėrimo, melžimo ir kitus procesus. Taip studentai, ūkininkai, žemės ūkio specialistai įgaus naujų žinių, o gyvuliai nepatirs streso, nesumažės jų produktyvumas", - sakė LŽŪKT direktoriaus pavaduotoja Asta Šakickienė.

Tai - jungtinės veiklos tarp Dotnuvos eksperimentinis ūkio, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rezultatas. Ši mokslo, praktikos ir konsultavimo bendra veikla, pasak A. Šakickienės, būtina ES finansuojamos priemonės tikslams įgyvendinti.

LŽŪKT direktoriaus pavaduotoja Asta Šakickienė (dešinėje) džiaugėsi, kad pavyko realizuoti tiesioginę vaizdo transliaciją iš fermos į Specializuotą gyvulininkystės mokymo centrą

Svarbiausius darbus fermoje atlieka robotai

Visą naujosios fermos įrangą, sukurtą vokiečių koncerno „GEA Farm Technologies", tiekė ir montavo UAB „Biržų žemtiekimas".

Pasak bendrovės pardavimų vadybininko Dainiaus Balčiūno, kuris buvo atsakingas už šios fermos įrengimą, čia įdiegta visa melžimo ir fermos išplanavimo sistema, kuri sukurta tam, kad būtų kuo mažiau darbo sąnaudų ir visą procesą būtų galima valdyti nepriklausoma kompiuterine sistema. Visi svarbiausieji darbai fermoje yra automatizuoti: karves melžia robotas Mlone, pašarus dalija robotas Mix Feeder, mėšlą šalina robotas Houle.

„Biržų žemtiekimo" pardavimų vadybininkas Dainius Balčiūnas (dešinėje) ir LŽŪKT inžinierius projektuotojas Arvydas Stankūnas nemažai laiko praleido kartu, derindami visas fermos įrengimo detales

Fermoje įrengtos trys melžimo vietos, kurias aptarnauja viena melžtuvų uždėjimo ranka. Dvi skirtingos pašarų rūšys patiekiamos melžimo robote ir dvi - šėrimo robote, tad iš viso karvėms galima pateikti keturias skirtingas pašarų rūšis. Taip pat yra ir mineralinių priedų talpa. Beje, labai produktyvioms karvėms ūkis naudoja naują priedą su linų sėmenimis, kuris subalansuoja Omega riebalų įsisavinimą. Šis papildas yra patentuotas Prancūzijoje.

D. Balčiūnas papasakojo ir apie melžimo roboto veikimo principus. Karvė per vienos krypties selekcinius vartus ateina į aikštelę prieš melžimą, iš čia patenka į melžimo boksą, kuriame automatiškai nusistato šėrykla, tada uždedami melžtuvai. Robote, pasak D. Balčiūno, yra pažangi kamera, kuri montuojama ir karinėje pramonėje, naikintuvuose, visiškai taip pat gerai „matanti" ir šviesoje, ir tamsoje. Kamera, pamačiusi spenį, užfiksuoja jo padėtį, dėl to melžtuvų uždėjimas tampa lengvesnis. Tame pačiame melžtuve spenys yra nuplaunamas, nudžiovinamas, tada įsijungia stimuliuojantis 300 taktų/min. režimas ir spenio galiukas yra masažuojamas, kad karvė atleistų pieną.

Ūkyje karves melžia robotas Mlone

Pamelžus karvę speniai dezinfekuojami, o melžtuvus specialus įrenginys nuplauna - robote įdegta tarpinė dezinfekcija, todėl joks ligos sukėlėjas iš nesveikos karvės nepateks į kitos organizmą.

Išėjus iš melžimo bokso yra selekciniai vartai, kurie gali nukreipti karvę keliomis kryptimis. Viena jų - į „ligonine" vadinamą selekcinę zoną, kita kryptis - jeigu karvė davė gerokai mažiau pieno negu tikimasi, ji grąžinama į aikštelę prieš melžimą, kad antrą kartą ateitų melžtis. Trečias kelias karvei po melžimo - eiti prie šėrimo tako.

Dotnuvos eksperimentinio ūkio fermoje, siekiančioje didelio primilžio, įdiegta ir papildoma sistema: karvei po melžimo išėjus pro trijų krypčių vartus, ji patenka į dviejų krypčių vartus, kuriais labai produktyvios karvės nukreipiamos į specialią šėrimo zoną, kurioje gauna pagerintų pašarų. O visos kitos karvės eina į paprastą šėrimo zoną.

D. Balčiūnas išskyrė dar vieną Mlone roboto savybę - jis aptinka padidėjusį somatinių ląstelių kiekį kiekviename tešmens ketvirtyje. Pieno elektrinis laidumas matuojamas iš kiekvieno tešmens ketvirčio ir gali atskirti bei sunaikinti pieną, pamelžtą tik iš nesveiko ketvirčio. Po melžimo tokią karvę antrieji selekciniai vartai nukreipia iškart į „ligoninę". Ūkininkas kompiuterinėje bandos valdymo programoje gali pažymėti bet kokius aktualius parametrus, dėl kurių karvė gali būti nukreipta į selekcinę zoną.

Išėjus iš melžimo roboto, karvė pro selekcinius vartus nukreipiama į šėrimo taką. Paėdusi, kai jau nori atsigerti ir pailsėti, pro vienos krypties vartelius ji eina ilsėtis į guoliavietę poilsio zonoje. Pailsėjusi, paatrajojusi ir norėdama gauti skanių miltų, ji vėl turi praeiti pirmuosius selekcinius vartus, kurie ją nukreipia arba į melžimą, arba, jeigu ne laikas melžtis, į šėrimo taką. Ir taip visą laiką vyksta priverstinis judėjimas.  

Karvės po kaklu turi daviklius, kurie atlieka tris funkcijas - karvės atpažinimo, judėjimo (pagal padidintą arba sumažintą judėjimą ją galima atskirti į selekcinę zoną) ir fiksuoja, kiek laiko karvė praleidžia prie šėrimo tako, t. y. fiksuoja ėdimo laiką. Turėdamas visą šią informaciją ūkininkas gali daryti sau reikalingą bandos analizę.  

Duomenys apie karvės judėjimą siunčiami maždaug kas 5 min. ištisą parą, todėl karvės judėjimą galima matyti realiu laiku. Rujos atveju signalas siunčiamas SMS žinute bet kuriais nurodytais telefonais.

„Biržų žemtiekimo" valdybos pirmininkas Viktoras Rinkevičius teigė, kad turėdami šiuolaikinę, modernią fermų įrangą, atitinkančią naujausius mokslo laimėjimus, kurią kuria pasaulinis koncernas, jautėsi pakankamai stiprūs dalyvauti konkurse. „Manau, Dotnuvos ūkyje dabar galima matyti, kaip atrodo ateities ferma - viskas, kas pasaulyje yra sukurta naujausio, įrengta šioje fermoje. Taigi, Dotnuvos eksperimentinis ūkis neatsilieka nuo pažangiausių Vokietijos, Olandijos fermų, o kai kuriais atžvilgiais - net jas lenkia", - kalbėjo V. Rinkevičius. Jis neabejoja, kad bent dešimtmetį šis ūkis išliks pavyzdiniu.

Pašarus dalija robotasMix Feeder

Linkėjo gauti pelno ir per pieno krizę

Dotnuvos eksperimentinis ūkis, turintis 52 darbuotojus, šiuo metu dirba apie 902 hažemės (iš jų - 700 ha valstybinės žemės), augina mėsinius galvijus, laiko 325 melžiamas karves, o vidutinis primilžis iš karvės - 9 400 kg pieno per metus. Taigi, pieninių galvijų banda turi gerą genetinį potencialą.

Ūkyje daugelį metų buvo vykdomi parodomieji gyvulininkystės ir augalininkystės bandymai, ūkio gamybinė bazė naudojama kaip mokslinių tyrimų demonstracinis centras, kuriame diegiamos įvairios inovacijos. Tai akcentavo ir žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. „Šis projektas nebus svarbus vien tik galvojant apie pajamas. Čia bus naudinga pasižiūrėti ir ūkininkams, kurie planuoja investuoti į naujas technologijas ir modernizuoti ūkius, kaip galima efektyvinti gamybą ir siekti kuo geresnių rezultatų. Manau, ateityje taip turėtų atrodyti dauguma pieno ūkių", - kalbėjo ministrė.

Moderniausios šalies fermos atidaryme dalyvavę svečiai jos vadovui A. Turskiui linkėjo daug ko, bet svarbiausias linkėjimas buvo - gauti pelno, kai pieno ūkiai dirba nuostolingai, ir grąžinti bankui skolą.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai