Ūkis
Dirvožemio gerinimui - biohumusas
2016-08-10

Ukmergė. Sodininkyste bei daržovių auginimu užsiimantis Nikolajus Lazarevas, išbandęs daugybę dirvožemio gerinimo būdų, rezultatą sakosi pajutęs tik pradėjęs naudoti raudonųjų Kalifornijos sliekų gaminamą biohumusą. Vyras teigia įsitikinęs, kad Kalifornijos sliekai pelnytai pavadinami „juoduoju auksu".

Biohumusas laikomas viena efektyviausių organinių trąšų. „Didelio kibiro biohumuso užtenka pagerinti dirvą pomidorams vidutinio dydžio šiltnamyje", - patirtimi dalijasi šešerius metus sliekus auginantis N. Lazarevas.

Klaidos entuziazmo nenuslopino

N. Lazarevas biohumuso gamyba susidomėjo supratęs, kad nedidelėje teritorijoje žemės nepavyksta atgaivinti nei mėšlu, nei sideratais, nei taikant sėjomainą. „Bet kokia čia sėjomaina - lysves tik kaitalioji, o daržovės vienos šalia kitų vis tiek auga", - svarsto vyras.

Apie Kalifornijos sliekus ir jų gaminamą biohumusą ukmergiškis sako sužinojęs dar tuomet, kai Lietuvoje nebuvo kur įsigyti - niekas jų neaugino. Tačiau magėjo išbandyti, ar tikrai biohumusas toks vertingas.

Pirmam eksperimentui sliekus pirko žvejų parduotuvėje. Dabar vyras jau abejoja ar tikrai ten Kalifornijos sliekai buvę, tačiau ir toks pirmas blynas prisvilo. „Nepagalvojau tuomet, kad pirmas sliekų priešas yra kurmis. Įsisukęs į mano komposto krūvą, visus iki vieno išrinko", - šypsosi prisiminęs. Tačiau iš klaidų ir mokomasi.

Iš D. Britanijos parsisiųsdinęs keletą kilogramų sliekų jau žinojo, kad nuo kurmių juos saugoti reikia. Dalis dėžių, kuriose gyvena, maitinasi, dauginasi ir biohumusą gamina sliekai, vadinamų ložėmis, stovi tiesiog lauke. Kitos laikomos rūsyje, palaikant tam tikrą temperatūrą ir drėgmę. Prieš žiemą lauke esantys sliekai sunešami į šildomą patalpą.

Atliekamą biohumusą parduoda

N. Lazarevo nuomone, išbetonuoti pagrindą ir taip apsaugoti sliekus nuo kurmių, rizikinga: „Drėkinant kompostą gali pradėti kauptis vanduo, bus per daug drėgmės, substratas užmirks ir sliekai žus". Tad vyras po dėžėmis su sliekais tiesia metalinį tinklą. Taip atsiranda galimybė į dėžę patekti natūralioms žemėje esančioms bakterijoms - tuomet irimo procesas greičiau vyksta.

Iš pradžių gerinęs tik savo sklypo dirvožemį, dabar atliekamą biohumusą N. Lazarevas parduoda.

Šiuo metu vyras augina Eisenia Fetida rūšies sliekus. Vyriškis teigia įsitikinęs, kad Kalifornijos sliekų auginimas ir biohumuso gamyba kaip alternatyvusis verslas pasiteisina net ir neturint didelės fermos.

„Tikrai pats įsitikinau biohumuso nauda. Daržovių derlius didžiulis, jos sveikos, ligos nepuola. Pamiršau net kaip šiltnamyje pomidorų miltligė ar kitos ligos atrodo. Ir šiuo metu orai drėgni, kaimynai skundžiasi, kad miltligė puola. O mano pomidorai kaip rūta žaliuoja", - šiltnamį atvėręs rodo sliekų augintojas.

Vyro nuomone, mūsų šalyje biohumusas plačiai dar nenaudojamas, tačiau tiki, kad ilgainiui bus suprasta, jog tai - puiki priemonė nualintų dirvų gerinimui. Tuo labiau, kad nepakeisdamas savo savybių humusas dirvoje išsilaiko ketverius metus. Tad vertingos medžiagos, kurių vienais metais augalai neišnaudoja, lieka kitiems metams.

„Tiesa, su ūkininkais vis padiskutuojame, kaip tą biohumusą dideliuose plotuose būtų galima paskleisti. Daug kas pasvarsto, jog net skystu pavidalu būtų įmanoma - kadangi biohumusas yra tirpus, juo galima būtų tiesiog laistyti", - svarsto N. Lazarevas.

Kompostui - buitinės ir daržo atliekos

Biohumusas gaunamas raudoniesiems Kalifornijos sliekams perdirbant įvairias organines medžiagas. Vienas apie 1 gramą sveriantis sliekas per dieną suėda tiek pat, kiek ir sveria. Tad ložėje esant šimtams tūkstančių sliekų biohumuso daugėja greitai.

N. Lazarevas iš anksto turi pasiruošęs komposto, kuriuo maitina savo augintinius. Sliekams skirtą kompostą gamina iš įvairiausių buityje susidarančių organinių atliekų - daržo piktžolių, stabarų, lapų, dalies maisto atliekų. Pagrindinė taisyklė - sausų medžiagų turi būti dvigubai daugiau nei šlapių.

Į vyro komposto dėžes nugula ne tik sava, bet ir kaimynų nupjauta žolė. Į kompostą dedama ir mėšlo. Teigiama, kad sliekams šerti ir humusui gaminti itin tinka avių bei arklių mėšlas.

Tuo tarpu bulvių lupenos, citrusinių vaisių žievelės bei mėsos ir žuvies atliekos biohumuso gamybai netinka.

Geriausia Kalifornijos sliekams yra  20-24 laipsniai šilumos substrato temperatūra. Pasak sliekų augintojo, esant 20 laipsnių sliekai daugiau maitinasi ir gamina biohumusą, o prie 24 laipsnių aktyvesnis jų dauginimosi procesas. Tad reguliuojant temperatūrą, galima pasiekti norimų rezultatų.

Temperatūrai nukritus iki 10 laipsnių, sliekai liaujasi maitintis, o tuo pačiu ir gaminti biohumusą. Kritinė riba pasiekiama, kai žemės temperatūra būna 5 laipsniai šilumos. 

Anot N. Lazarevo, auginant Kalifornijos sliekus, didelė klaida yra kardinalus maisto raciono pakeitimas. Dėl to sutrinka sliekų vystymosi bei dauginimosi procesas, ložėse jų gerokai sumažėja.

Pavasarį reikia nepamiršti sliekų „pažadinti": supurenti dėžių substratą, įleisti oro. Tuomet sliekai ima sparčiau maitintis, pradeda greičiau veistis. Esant tinkamoms sąlygoms per tris mėnesius sliekų skaičius padvigubėja.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai