Ūkis
Dirvožemį pagerinti dumblu - ne visiems priimtinas iššūkis
2015-07-01

Tauragė. Žemdirbiai masinami laukus tręšti valomo Draudenių ežero dumblu, tačiau tik vienas kitas ūkininkas ryžtasi išbandyti šią priemonę. Nors mokslininkai tikina tauragiškius, kad dumblas (vadinamasis sapropelis) gerokai pagerintų jų menkavertes dirbamas žemes, ūkininkus nuo šios naujovės sulaiko tiek patirties stoka, tiek dumblo transportavimo sąnaudos.

ES ir Tauragės savivaldybės lėšomis Draudenių ežeras valomas jau kelerius metus. Iš ežero siurbiamas per tūkstantmečius ežere susikaupęs dumblas, kurį mokslininkai laiko vertinga žaliava bei puikia menkaverčių žemių ilgalaikio pagerinimo priemone, todėl savivaldybė ūkininkus ragina iš Draudenių ežero iškastą dumblą naudoti laukų tręšimui ir dirvožemio pagerinimui.

Kadangi ūkininkams toks tręšimo būdas kelia dvejonių, specialiai šiuo klausimu surengtame seminare išsamią informaciją apie sapropelio panaudojimą laukų tręšimui, ilgalaikiam dirvožemio pagerinimui bei ekologiniam ūkininkavimui tauragiškiams pateikė habil. dr. Eugenija Bakšienė, dr. doc. Antanas Ciūnys bei dr. Aušrys Balevičius.

Pasak lektorių, ežerų sapropelio, kaip trąšos, efektyvumas prilygsta mėšlo efektyvumui, tačiau jeigu mėšlas visiškai sudūlėja per 3-5 metus, tai sapropelio mineralizacija (dūlėjimas) ir efektyvumas tęsiasi nemažiau kaip 20 metų (tyrimai rodo - iki 30 metų). Lietuvoje gautus duomenis patvirtina ir praplečia gauti sapropelio naudojimo žemių gerinimui duomenys Rusijoje (konkrečiai Jaroslavlio srityje, prie Nero ežero), ypač Baltarusijoje, kur sapropelis plačiai naudojamas žemių gerinimui, kaip vitamininis pašarų priedas gyvuliams ir paukščiams, įvairiems bioproduktams gauti ir kt.

Nors galimybė sapropeliu praturtinti dirvą tauragiškiams itin aktuali, nes žemės čia nėra našios, susitikti su mokslininkais atvyko keletas ūkininkų. Pasak Tauragės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkės Reginos Rimkienės, daugeliui dalyvauti seminare sutrukdė lauko darbai, užsitęsusi šienapjūtė. Naujienas jiems perduos seniūnai ir seniūnaičiai, kuriems sapropelio panaudojimas taip pat aktualus, nes seniūnijoms siūloma jį panaudoti dirvožemio pagerinimui tvarkant aplinką, vykdant apželdinimo darbus.

Atsargūs naujovėms

Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidentas, Tauragės rajono Mažonų seniūnas Jonas Samoška neslepia, kad seniūnijų gyventojai į šią naujovę žiūri atsargiai, nes nėra užtikrinti šios priemonės saugumu. „Visokių minčių žmonėms kyla. Į bet kokią naujovę žiūrima su nepasitikėjimu. Ir aš pats kol kas nenorėčiau šiltnamį ar savo sklypą tuo dumblu gerinti, nes nėra aišku, kiek ten yra likusių sunkiųjų metalų ar kitokių kenksmingų medžiagų", - svarsto J. Samoška.

Lauksargių seniūnijos seniūnas Jonas Gedminas, ūkininkas Jonas Valinčius, Mažonų seniūnas Jonas Samoška

Ūkininkų sąjungos pirmininkės R. Rimkienės nuomone, nuo dumblo naudojimo ūkyje atbaido ir kai kurie nesėkmingi pavyzdžiai, kai ūkininkai, nežinodami dumblo apdorojimo technologijos, pablogino dirbamą žemę. „Teko išgirsti atsiliepimų, kad tręšimas dumblu nėra stebuklingas, tinkamai neapdorojus lieka kietas, virsta gabalais. Įvairių klausimų mums visiems kyla, todėl norime išgirsti mokslininkų nuomonę", - sako R. Rimkienė.

Ūkininkas Bronius Dirmeikis, dar sovietmečiu Batakių tvenkinio dumblu tręšęs laukus, laukiamo rezultato negavo. „Nepavyko mums taip, kaip tikėjomės. Gal dėl nežinojimo, kaip tinkamai juo tręšti, kaip jį apdoroti. Gal kokias 6 priekabas dumblo parsivežėme, supylėme į krūvas, paskui sklaidėm.  Sukietėjo, sušoko stambiais gabalais. Gal reikėjo jį iškart maišyti su žeme", - svarsto ūkininkas, neketindamas daugiau eksperimentuoti. Ypač po to, kai kartu su dumblu į laukus atkeliavo nuo karo laikų užsilikusios granatos ir minos. Išminuotojus jam teko kviestis gal tris ar keturis kartus.

Baimintis nemato priežasčių

Mokslininkai, pasidalydami savo tyrimų rezultatais, išsklaidė ne vieną tauragiškius baiminusį mitą. Ypač apie sunkiuosius metalus. „Tiek Draudenio ežero dumblas, tiek nuotekų dumblai, kuriuos teko tyrinėti, nėra užteršti sunkiaisiais metalais. Tauragėje palankios sąlygos, nes čia nėra didelės pramonės, chemijos, metalurgijos. Tai labai derlingas dirvožemis, per tūkstančius metų ir prieš tūkstančius metų nuplautas į ežerą, kuris ištrauktas ant kranto dabar gali būti atiduotas jūsų laukų pagerinimui. Taigi yra visos galimybės vystyti žemės ūkį ir ne šiaip žemės ūkį, o ekologinį", - kalbėjo dr. Aušrys Balevičius, ragindamas ūkininkus rimtai pagalvoti apie tręšimą sapropeliu, nes nepanaudojus šio turto gali atsirasti verslininkų, kurie jį realizuos kitur.

O kad dumblas nesukietėtų ir galėtų dirvožemiui atiduoti vertingas medžiagas, jį turi paveikti šaltis. „Sapropelis - koloidinė medžiaga, struktūra kaip bičių korio, tik vietoje medaus - vanduo, kurio spaudimu nepašalinsi. Vanduo pasišalina tik džiūdamas, tačiau tada sapropelis tampa kietas kaip akmuo. Tokia būsena pasikeičia jį peršaldžius. Tada koloidai suplyšinėja ir sapropelis tampa puria, bekvape medžiaga", - ūkininkams aiškino dr. doc. Antanas Ciūnys.

Lietuviškos žiemos paprastai tokiam peršaldymui yra tinkamos, tačiau geriausia pilant šviežią sapropelį ant vagų jį sulėkščiuoti ar kitais būdais sumaišyti su dirvožemiu. Tada ir šiltesnėmis žiemomis dumblas pakeis struktūrą, nesušoks į gabalus, kaip nutinka sapropelio savybių nežinantiems ūkininkams.

Dr. doc. Antanas Ciūnys

Dr. doc. Antano Ciūnio ūkininkai teiravosi ir apie galimas tręšimo normas. Mokslininkas juokavo, kad kuo daugiau, tuo geriau. „Pagal mano patirtį, dozė turi būti ne didesnė nei pusė dirvos sluoksnio. Jei dirva apie 20 cm, tai jai padengti reikia apie 10 cm sapropelio, bet ne skysto. Kitaip susitrauks, liks per mažas kiekis", - sako mokslų daktaras. 

„Pagal tręšimo dumblu normas per metus į ha dirvos turi patekti ne daugiau kaip 170 kg azoto, ir ne daugiau 140 fosforo, tad sapropelio pagal šiuos reikalavimus būtų galima užpilti nedaug, bet pavykus įrodyti jo naudą, buvo leista tręšimui dumblu sudaryti ilgalaikes dirvos gerinimo programas. Draudeniuose mes esam parengę 15 metų ilgalaikio dirvos gerinimo programą ir mūsų norma laukų tręšimui yra 1500 kubų ežero būklės sapropelio, tai yra šlapio, dalinkit iš 4 gausite normą ha", - kalbėjo mokslininkai, patardami į dirvožemį nepilti labai drėgno sapropelio, nes pirmais metais gali sutrikti mikrobiologinė veikla, kitaip tariant, sumažėti mikroorganizmų įvairovė.

„Kai dirvožemio mikroflora yra labai stipriai praskiedžiama anaerobiniais ežero dumblo mikroorganizmais, įvyksta pokyčiai. Dėl to derlius pirmais metais gali būti mažesnis, bet  šito galima išvengti purškiant lauką mikroorganizmų kultūra, probiotikais", - sakė habil. dr. Eugenija Bakšienė, rodydama sapropeliu pagerintuose laukuose išaugintų kultūrų pavyzdžius. Žemdirbius ji informavo, kad sapropelis jau įrašytas į ES ekologinių trąšų katalogą.  Reiškia ir mūsų ekologiniuose ūkiuose jį galima naudoti.

„Kas turi ekologinius ūkius žino, kad kas trys metai laukai turi būti tręšiami organinėmis trąšomis arba turi būti auginami ankštiniai augalai. Už ankštinius gaunate mažiau išmokų, o jeigu jūs panaudosite organines trąšas, pvz,. sapropelį, galėsite nekeisti savo sėjomainos", - pataria Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro mokslininkė E. Bakšienė.

Išklausė, bet neapsisprendė

Išklausę mokslininkų argumentų, tauragiškiai neskubėjo skirstytis. Nors sapropelio nauda dirvožemiui neabejojama, tauragiškius glumina tai, kad dumblu tręšti laukai derlių pagerins ne iškart, o po tam tikro laiko. Mokslininkai kalbos, kad už tokią dovaną dėkos anūkai, žemdirbių neguodžia. „Paskaičiuokit, kiek kainuos vien atvežimas. Mažiausiai šimtą tonų į hektarą atsivežti jau daug išlaidų. Nelabai čia pigiau nei trąšos. Dar kažin, kiek tiesos su tais metalais... Aišku, kokiam šiltnamiui galima parsivežti, bet laukams... Nebent kas atvežtų už dyką", - svarstė po susitikimo tauragiškiai.

Vienam, jų žodžiais tariant, pasisekė. Žygaičių seniūnijos ūkininkui Alvydui Merkeliui dumblu laukai bus patręšti be jokių išlaidų. Kadangi ūkininko dirbama žemė ribojasi su ežeru, šis su savivaldybe sudarė sutartį, kad dumblas bus paskleistas ant jo 25 ha lauko.

Alvydas Merkelis, Žygaičių seniūnijos ūkininkas, ir Tauragės ūkininkų sąjungos pirmininkė Regina Rimkienė apžiūrinėja ežero dumblo pavyzdžius

„Ežerą valanti įmonė jau turi paruošusi rezervuarus ir šiomis dienomis vamzdynais pradeda pumpuoti dumblą. Abejonių šiokių tokių prieš pasirašant sutartį buvo, ypač dėl melioracijos įrengimų, bet tikiuosi iš to gauti naudos. Šiaip ar taip investuoti man nieko nereikia. Pernai dumblas buvo užpiltas ant nuomojamo ploto, tai šiemet ten užsėjom javus, žiūrėsim, kaip bus, ar matysis skirtumas.  Užpernai pabandymui aš pats dumblo su mėšlo kratytuvais buvau užpylęs, tai lyg ir matosi šioks toks skirtumas tarp tręštų ir netręštų kultūrų", - pasakoja virš 200 melžiamų karvių laikantis ūkininkas. Kartu su sūnumi jis dirba apie 500 ha žemės, tad trąšoms atitenka nemaža uždarbio dalis. Po dirvožemio pagerinimo dumblu ūkininkas tikisi, kad trąšų poreikis sumažės.  Ateityje dumblu patręštuose laukuose A. Merkelis ketina auginti kukurūzus.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai