Ūkis
Dilema: gaivinti ar užarti žiemkenčių pasėlius ?
2014-03-25

Kaunas. Šį pavasarį daugeliui žemdirbių teks spręsti nelengvą klausimą - atsėti pasėlius ar dar bandyti gaivinti išlikusius augalus. Mokslininkų skaičiavimais, žieminių rapsų pasėlį verta palikti ir reanimuoti, jei viename kvadratiniame metre yra 10 augalų, o žieminių kviečių - jei likę 100-150 augalų.

Vertingų patarimų, kaip elgtis tokiose situacijose, praėjusią savaitę bendrovės „Linas Agro" surengtoje tarptautinėje konferencijoje pateikė Aleksandro Stulginskio universiteto profesorius emeritas Albinas Šiuliauskas, dalydamasis savo eksperimentine patirtimi.

Nepatingėti suskaičiuoti augalų

3 Paragrafas delaval

Prof. A. Šiuliauskas sako įvertinęs pasėlių būklę žiemai baigiantis ir gali pateikti tokius duomenis:žieminių rapsų žiema visiškai pražudė 25-30 proc., žieminių kviečių - 15-25 proc., žieminių kvietrugių - 10-15 proc., žieminių rugių - 5-10 procentų. Mokslininkas pataria žemdirbiams be reikalo nesinervinti dėl to, ko neįmanoma pakeisti ir maždaug iki balandžio 10 d. iš viso nespręsti, ar pasėlį palikti, ar atsėti. Mat daug kas priklausys nuo to, ar liko sveikos augalų šaknys - jei taip, augalai dar gali atsigauti ir laukas sužaliuos.

„Iki balandžio 10 d. neikite į laukus ir negadinkite sau nuotaikos", - pataria profesorius Albinas Šiuliauskas

Prieš nusprendžiant, ar nuo šalčių nukentėjusį lauką gaivinti, ar užarti, būtina suskaičiuoti, kiek augalų yra 1 m2. „Nepatingėkite, tai užima nedaug laiko - vos 12 minučių, skaičiuoti reikia iš 5 vietų, taigi užgaišite valandą. Yra 0,6 laipsnio tikimybės, kad pažeistas augalas atsigaus. Įvertinkite tai, kad atsėjimas kainuoja 500-600 Lt/ha. Tarkime, rapsus visada palikite, jei 1 m2 yra 10 augalų, tačiau jei 5 - jau neverta. Žieminių kviečių derlius jau gali tenkinti, jei 1 m2 yra 100-150 augalų", - tvirtino A. Šiuliauskas.

Trąšos - pinigų darymo mašina

Ankstyvą pavasarį vegetuoti pradedantiems žiemkenčiams labiausiai reikia kalio, nes jis skatina medžiagų apykaitą tarp šaknų ir lapų. „Apskritai trąšos yra pinigų darymo automatas. Tačiau reikia prisiminti, kad trąšoms nevertėtų išleisti daugiau negu trečdalį būsimo derliaus vertės", - perspėja A. Šiuliauskas.

Profesorius pristatė 2011-2013 m. atliktų ekspedicinių tyrimų, kurių metu vertinta mineralinių trąšų ir pesticidų komplekso įtaka derliams, rezultatus. Mokslininko skaičiavimu, auginant, pavyzdžiui, vasarinius rapsus ir panaudojus visą optimalų augimo veiksnių kompleksą (davus pasėliui visko, ko reikia - trąšų, mikroelementų, herbicidų, insekticidų, fungicidų) galima gauti 3,40 t/ha derlių. Iš komplekso eliminavus trąšas, derlius sumažėtų 2,19 t/ha, įvertinus tai pinigine išraiška išeitų 2 410 Lt.

Kompleksas be herbicidų derlių sumažintų mažiau - 1,72 t/ha, tai reikštų 1 890 Lt nuostolį. Kompleksas be fungicidų derlių sumažintų 0,96 t/ha arba 1 060 Lt.

Atitinkamai ir su žieminiais rapsais. Optimalus augimo veiksnių kompleksas duotų 4,49 t/ha derlių. Kompleksas be trąšų derlių sumažintų 3,03 t/ha arba 3 330 Lt. Kompleksas be herbicidų derlių sumažintų 2,66, o pinigine išraiška tai būtų 2 930 Lt. Kompleksas be fungicidų derlių sumažino 0,99 t/ha arba 1 090 Lt.

Vasariniai kviečiai: optimalus augimo veiksnių kompleksas duotų 7,49 t/ha derlių. Be trąšų derlius sumažėtų 5,35 t/ha, pinigine išraiška tai būtų 2 940 Lt. Be herbicidų derlius sumažėtų 4,03 t/ha, pinigine išraiška tai būtų 2 215 Lt. Kompleksas be fungicidų derlių sumažintų 2,03 t/ha, pinigine išraiška tai būtų 1 120 Lt.

Žieminiams kviečiams panaudojus visą optimalų trąšų ir pesticidų kompleksą, galima gauti 8,61 t/ha derlių. Be trąšų derlius sumažėtų 5,35 t/ha, pinigine išraiška tai būtų 2 940 Lt. Be herbicidų derlius sumažėtų 3,58 t/ha, sumažėjimo vertė 1 970 Lt. Be fungicidų derlius sumažėtų 2,56 t/ha, sumažėjimo vertė 1 410 Lt.

Tarkime, planuojant žieminių kviečių kulti 7-8 t/ha, pavasarį azoto (N) reikėtų 175 kg/ha, fosforo (P2O5) - 80, kalio (K2O) - 120 kg/ha. Išlaidos trąšoms ir tręšimo darbams sudarytų 1170 Lt/ha. Žieminių rapsų planuojant kulti 3,5-4,5 t/ha, tręšimo normos būtų tokios pat: N 175, P2O580, K2O 120 kg/ha. Kaip matyti iš skaičiavimų, trąšos duoda didžiausią derliaus priedą.

Albino Šiuliausko teigimu, šiemet pirmoje vietoje turėtų būti tręšimas amonio sulfatu, nes jis stabdo šaknų rūgimą. Jei tokio pavojaus nėra, tada, žinoma, startuojama su salietra. Šiais metais dirvose turėtų būti daug azoto (mat jo išsiplovimo rizika buvo nedidelė), tad rekomenduotina pirmiausia pasėlius atgaivinti apipurškiant juos biostimuliatoriais - amino rūgštimis.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai