Vilnius. Žingsnis po žingsnio į ūkių laukus grįžta tie augalai, kurių labiausiai reikia aliejaus gamintojams. Palyginti su praėjusiais metais, šiemet žemdirbiai deklaravo trečdaliu daugiau sėmeninių linų ir keliskart daugiau kanapių.

Pasak perdirbėjų, šalto spaudimo linų sėmenų ir kanapių aliejus populiarėja dėl savo gydomųjų savybių ir skonio, kuriam pasiekti reikia aukštos kokybės žaliavos. Nors tokio aliejaus litro kaina svyruoja nuo 24 iki 30 litų, žmonės jį mielai perka. Nelaukdami, kol šių žaliavų Lietuvoje nebeliks, aliejaus gamintojai patys ėmėsi skatinanti ūkininkus auginti tuos augalus, kurių trūksta rinkai.

Sėmeninių linų poreikis auga

Vilkaviškio aliejinės-malūno savininkė Rasa Gudaitienė nė už ką neišduoda, kur perka kokybiškai išaugintų linų sėmenis. Ši konspiracija tam, kad žaliavos augintojo nenuviliotų konkurentai. „Žaliavos labai trūksta, nesinori, kad tuo, ką turim, pasinaudotų konkurentai," - ginasi nuo įkyraus klausimo R. Gudaitienė, kurios giminės kelios kartos šaltuoju būdu spaudžia sėmenų aliejų.  

„Norint pagaminti gerą aliejų, reikia kokybiškos žaliavos. Ne visų ūkininkų išauginti linai atitinka kriterijus, būtinus kokybiško aliejaus gamybai, o tai apsunkina žaliavos supirkimą ", - sako R. Gudaitienė.

Sėmenų aliejumi moteris prekiauja pačioje aliejinėje, o nusipirkti šio išskirtinio produkto atvyksta ir tolimiausių rajonų gyventojai.

„Pagaminame tiek, kiek žmonės perka. Vasarą mažiau, rudenį, kai suvalkiečiai užraugia kopūstus, daugiau," - šmaikštauja R. Gudaitienė. Linų sėmenys čia spaudžiami senoviniu būdu - iki šių dienų išlikę visi senieji įrengimai.

„Malame voltais, spaudžiame presais, spaudimo, o ne trinties, kaip daugelis, būdu. Tai senas būdas. Jeigu paragautumėte vieno aliejaus ir kito, pajustumėte skirtumą. Tokiu būdu, kaip mes, Lietuvoje niekas nespaudžia," - didžiuojasi R. Gudaitienė. Aliejų ji parduoda pačioje aliejinėje, kad pirkėjas įsitikintų produkto šviežumu.

Tame pačiame Vilkaviškio rajone, Pilviškiuose, šaltuoju būdu linų sėmenų aliejų spaudžia ir Gintautas Dunaitis. Verslininkas įrengė modernų linų spaudimo cechelį.

„Šalto spaudimo produkte lieka visi vitaminai, o jį gaminti man tiesiog patinka. Tai savotiškas hobis, šalia žvejybos ir medžioklės," - sako G. Dunaitis, patvirtindamas kraštietės teiginį, kad tinkamų linų sėmenų gauti sunku. Jis pats spaudžia nedidelius kiekius aliejaus, tad sėmenų daug neprireikia, tačiau kartais ir jam tenka paieškoti žaliavos, o neradęs priverstas pirkti įvežtinę.

Pasak G. Dunaičio, sėmenų aliejų žmonės perka dėl jame esančių sveikatai naudingų medžiagų. „Pats jį vartodamas, sureguliavau cholesterolio kiekį, todėl savo produktą rekomenduoju ir kitiems," - priduria verslininkas, paaiškindamas, kad šis užsiėmimas pelno jam neneša.

„Vis dar trūksta paklausos. Gal dėl to, kad brangoka. Nors palyginti su vaistinių kainomis, tai nėra daug, litras kainuoja apie 30 litų," - sako G. Dunaitis, pridurdamas, kad per porą metų sėmenys pabrango 1 litu. Prieš porą metų pirkdavęs po 2,70-2,60 Lt už kilogramą, dabar moka 3,60. „Jeigu sėmenų kaina dar kils, brangs ir aliejus," - tvirtina verslininkas.

UAB „Vetagra" (prekės ženklas „Senoji aliejinė") Vilniuje, skirtingai nei Vilkaviškio rajono aliejinės,  spaudžia įvairesnes šalto spaudimo aliejaus rūšis: linų sėmenų, moliūgų sėklų, žemės riešutų, judros aliejus, saulėgrąžų, kanapių sėklų, sezamo sėklų, tačiau ir čia pirmenybė atiduodama sėmeniniams linams.

„Populiariausias - linų sėmenų aliejus. Tik bėda, kad sunku gauti vietinės kokybiškos žaliavos. Kai jos pritrūksta, tenka atsivežti iš kitur. Daugiausiai parduodame linų sėmenų, bet pratiname žmones ir prie moliūgų, judrų, kanapių aliejaus," - sako UAB „Vetagra" direktorius Alvianas Murnikovas.

Bendrovė per mėnesį išspaudžia apie 3 tonas visų rūšių aliejaus, kuriuo prekiauja ūkininkų turgeliuose, mugėse, partnerių prekybos vietose.

Ūkininkams - sėklos, aliejinei - žaliava

Šakiuose įsikūrusi UAB „Aletovis", gaminanti sėmenų ir rapsų aliejų, dėl žaliavos rūpesčių neturi. Savo krašto ūkininkams bendrovė padeda įsigyti sėmeninių linų sėklos, kad šie užaugintų reikalingą derlių.

„Kai pamatėme, kad aliejaus gamybai greitai pritrūks žaliavos, iš Vokietijos ūkininkams parvežėme sėmeninių linų sėklos ir sutarėme dėl žaliavos užauginimo," - sako UAB „Aletovis" vadovas Arvydas Banevičius, pasidžiaugdamas, kad linus iš savo laukų išviję ūkininkai juos vėl susigrąžina. 

„Aliejiniai linai daugeliui buvo nusibodę, atrodė, kad neapsimoka jų auginti, bet... žemė spyrė atgal, parodydama, kad sėjomainai reikia didesnės augalų įvairovės," - tvirtina A. Banevičius.

UAB „Aletovis" šaltuoju būdu gaminamo aliejaus pirkimai auga.  „Tie, kurie gali sau leisti, renkasi sveikesnį produktą," - įsitikinęs iki 100 tonų sėmenų per metus perdirbančios bendrovės vadovas.

Įmonė gamina ne tik maistinį, bet ir techninį aliejų, todėl ankstesniais metais yra tekę įsivežti žaliavos iš Rusijos ir Vokietijos, tačiau dabar, pasak A. Banevičiaus,  jau aiškiai matyti, kad įmanoma reikiamą žaliavos kiekį be didesnių bėdų įsigyti ir Lietuvoje.

Bendrovė linų sėmenų aliejaus prispaudžia daugiau negu rapsų, nors pastarųjų žaliavos kur kas lengviau nusipirkti. „Rapsų aliejus, nors ir spaudžiamas šaltuoju būdu, nėra taip vertinamas, kaip linų, tačiau pastaruoju metu ir jo pardavimai pradėjo kilti. Bėda ta, kad rapsų aliejaus apstu prekybos tinkluose po įvairiausiomis vėliavomis, ir kaina, neaišku dėl kokių priežasčių, labai maža. Mūsų aliejaus savikaina didesnė, todėl jis brangesnis," - sako A. Banevičius.

„Aletovis" per metus pagamina maždaug 20 tonų maistinio aliejaus, kurį realizuoja vaistinėse ir sveiko maisto parduotuvėse. 

Žaliavą užaugina patys

Lazdijų rajono Šventežerio kaime ūkininkaujanti Jastramskų šeima aliejų spaudžia iš ekologiškai užaugintų rapsų, saulėgrąžų, sėmenų, kanapių. Ūkio šeimininkas Edmundas Jastramskas perdirba tik šeimos ūkiuose užaugintą produkciją. Perkamiausias aliejus -saulėgrąžų, anksčiau buvo rapsų. Linų sėmenų aliejus, kaip pastebi ūkininkas, labai vertinamas, bet jo nuperkama mažiau, nes žmonės jį vartoja gydomaisiais tikslais, o ne maisto gaminimui. Be to, jis brangesnis.

Jastramskai šiais metais aliejaus gamybai pasėjo apie 20 ha rapsų, tiek pat sėmeninių linų, saulėgrąžų ir apie 5 ha kanapių.

Uteniškių Juknelių šeimos ūkyje šiemet linų sėmenų aliejų galutinai išstūmė kanapės. Vygaudas Juknelis įsitikinęs, kad šalto spaudimo nerafinuotas pluoštinių kanapių aliejus turi daugiau vertingų savybių nei sėmenų. Be to, linai reiklesni auginti, jiems reikia daugiau priežiūros ir derlingesnės žemės.

„Dabar auginame tik kanapes, linų atsisakėme. Kanapės mūsų žemėse geriau auga, gajesnės ir, manau, naudingesnės. Kanapių aliejus turi daugiau spalvų, daugiau naudingų medžiagų, tik spausti jį sudėtingiau, nes kanapės sėkla panaši į riešutuką," - pasakoja dar ne taip seniai miestą į kaimą iškeitęs ūkininkas. Šiemet kanapėmis jis užsėjo 12 ha.

„Mes spaudžiame ne tik aliejų, bet ir gaminame miltus, kanapinę druską, kremą, muilą, lūpų balzamą. Mokslininkai sako, kad kanapė vienas naudingiausių augalų žmogaus organizmui, neskaitant to, kad iš jos ten galima išgauti šimtus įvairiausių produktų," - tvirtina V. Juknelis, iš hektaro kanapių laukiantis bent po pusę tonos derliaus. 

Aliejinių augalų pasėlių plotai Lietuvoje 2013-2014 m., ha (pagal deklaravimo duomenis)*

*Šaltinis - Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, Nacionalinė mokėjimo agentūra

MŪ inf.