Ūkis
Derlių gauti lengviau negu parduoti
2014-12-10

Kėdainiai. Nuostolius dėl pienininkystės ūkiui atsveria puikūs augalininkystės rezultatai. Pelutavos ūkininkas Zigmas Ričkus kalba atvirai - jau penkiolika metų blogų derlių nebuvo, nors kartais gamta pašokdina. Mišrus ūkis - geriausia išeitis ir mažiausia rizika.

Z. Ričkaus valdos - mišrus augalininkystės ir gyvulininkystės ūkis su 730 hektarų žemės ir 150 galvijų. „Gerai, kad turiu mišrų ūkį, nes per dvidešimt dvejus ūkininkavimo metus melžiamos karvės pelno davė nepilnus trejus metus. Visą kitą laiką pajamos už pieną buvo lygios savikainai arba dirbome nuostolingai. Dabartinis laikas itin sudėtingas - pieno litro savikaina siekia 76 centus, o jį parduodame po 73 centus. O karvutės pieno negaili. Šįmet iš vienos melžiamos karvės pieno primelžėme vidutiniškai po 7 900 litrų pieno. Neretai gaila būna pieno upes pusvelčiui atiduoti. Kuo toliau, tuo dažniau pagalvoju, kad kitąmet galbūt reikės galvijų bandą likviduoti. Tik fermose dirbančius žmones be darbo palikti gaila", - svarsto ūkininkas.

Nuostolius dėl pienininkystės Z. Ričkui atsveria puikūs augalininkystės rezultatai. Pelutavos ūkininkas kalba atvirai - jau penkiolika metų blogų derlių nebuvo: „Visi pastarieji metai augalininkams tikrai neblogi. Nors kartais gamta mus ir pašokdina tai žiemkenčius iššaldydama, tai vasarojų išdegindama, tačiau bendras rezultatas vis tiek būna teigiamas. Šįmet taip pat sulaukėme puikaus derliaus - gerai derėjo ir kviečiai, ir cukriniai runkeliai. Gerai uždirbę atnaujiname technikos ūkį. Jau nupirkau naują javų nuėmimo kombainą, greitai parsivešime ir naują galingą traktorių. Taigi gyvenimo nekeiksnojame, tik kartais ant valdžios pabambame, kad ji mums ne padeda, o trukdo dirbti. Norėtųsi supratimo ir iš atsakingų ministerijos darbuotojų, ir iš visų visuomeninių organizacijų. Gaila, kad pasitaiko nesusikalbėjimo. O labiausiai širdį skauda dėl tuštėjančio kaimo. Manau, pats laikas valdžiai susigriebti ir imtis veiksmų, kad jaunimas nebėgtų iš tėvų namų, o jei jau išsikeitė kaimus į miestus, kad sugrįžtų atgal. Nuo seno esame žemdirbių kraštas, tad ir turime išlaikyti tradicijas", - įsitikinęs Z. Ričkus. 

Pernaravos seniūnijoje Zigmas Ričkus ūkininkauja daugiau kaip 20 metų. Kaimynai gerbia jį už tiesų bei atvirą žodį ir paprastų žmonių supratimą.

Didžiųjų švenčių išvakarėse, apibendrinęs metų rezultatus, ūkininkas savo kolektyvą sukviečia į pabaigtuvių šventę. „Džiaugiuosi visais savo darbuotojais. Malonu, kad mums pavyksta rasti bendrą kalbą: jie girdi mane, o aš juos. Ūkininkavimo pradžioje teko patirti įvairių nemalonumų, ne kartą auklėjau kai kuriuos darbuotojus, kad negalima darbo metu gerti alaus ir svetimo dėti į kišenę. Dabar nesusipratimų nebūna, vieni kitus suprantame iš pusės žodžio", - sakė patyręs ūkininkas.

„Gera, kai galiu norintiems dirbti suteikti darbo bei gerai už atliktą darbą sumokėti. Džiugu, kad metai po metų vis užauginame gerą derlių, tik gyvenimo tikrovė yra gana liūdna - gerą derlių užauginti daug lengviau negu jį palankiai parduoti", - kalba Z. Ričkus.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai