Ūkis
Dėl praradimų bitynuose žiemos kaltinti neskuba
2017-03-27

Trakai/Telšiai/Pasvalys. Jau įvykus pavasariniam bičių apsiskraidymui bitininkai vertina, kaip peržiemojo bičių šeimos, bitynuose skuba atlikti pirmuosius darbus. Pasak bitininkų, nors permainingų, pernelyg drėgnokų praėjusios žiemos orų palankiais bitėms nepavadinsi, didelių nuostolių nepatirta. O netektis sieja daugiau su kitomis priežastimis - erkėmis, virusais, pelėmis. Svarsto, kad biteles susilpnino net vasaros pabaigoje užklupęs badmetis.

Trakų rajono Rūdiškių bitininkų draugijos pirmininkas Tadeušas Pavlovskis sako, kad iš jo paties 43 bičių šeimų pavasario nesulaukė penkios. Tačiau tokius praradimus jis vadina „dar normos ribose". „Galima sakyti, apie dešimt procentų per žiemą žuvusių bičių šeimų - dar nėra tragiška. Kai spiesis bitės, tiek dar nebus sunku atstatyti", - svarsto pašnekovas.

Priežastis nustatys tyrimais

T. Pavlovskis iš draugijos bičiulių yra girdėjęs skundų apie peržiem mirusias šeimas. Tačiau ir jis pats, ir kiti draugijos nariai patirtus nuostolius vertina ne kaip žiemos orų padarinius, o priskiria tai erkėms arba virusams.

„Darysim tyrimus, tuomet tiksliai žinosim. Jei koks virusas įsimetė ar erkės kaltos, reikia imtis gydymo visiems drauge. Jei vieni gydys, o kiti ne, maža iš to naudos - bitės vienos nuo kitų užsikrės", - sako pašnekovas.

Mokosi iš savų klaidų

Tos pačios draugijos bitininkas Virginijus Pockevičius, kuris iš 50 bičių šeimų apie 15 procentų nuostolio patyrė, taip pat ne žiemiškoms negandoms kaltę verčia. Bitininkas didžiulią patirtį turi - nuo paauglystės kartu su tėvu pradėjęs bitininkauti, šio pomėgio, verslu tapusio, neatsisako dešimtmečius. Tačiau teigia, kad ir nemenką stažą turint, iš savų klaidų vis tenka pasimokyti...

„Ne žiemą kaltinti reikia, bet patį save. Žinau, kad rudenį nuo erkių vaistus kuo dažniau keisti reikia, bet vis tiek gal kokius ketvirtus ar penktus metus tais pačiais gydžiau", - sako, kad pavasarį ši skaudi klaida ir išryškėjo.   

Žiemos sąlygas vadina nepalankiomis bitėms dėl drėgmės ir orų nepastovumo, tačiau teigia, kad tinkamai paruoštoms žiemoti bitėms nebūtų labai pakenkę. V. Pockevičius sako, kad į pirmųjų darbų bityne sąrašą jau įrašęs erkių naikinimą. Imsis priemonių, kurias leidžiama atlikti pavasarį - naudoti rengiasi ekologiškas, liaudiškas priemones.

„Pirmiausia tai gailių į avilius dėsiu. Galima ir kitokius augalus naudoti - ugniažoles, garšvas, tačiau jų dar nėra, o gailių pelkėje galima prisiskinti. Ne kartą esu bandęs, tikrai padeda - ant avilio dugno lipnia medžiaga išteptas popierius erkių būna aplipęs", - pasakoja bitininkas.

Žiemą ištvėrė gerai

Švenčionių bitininkų draugijos narys Arvydas Kadzevičius bitininkyste užsiima nuo 1980 metų. Strūnaičio seniūnijoje, N. Strūnaičio kaime, esančiame jo bityne šiuo metu gyvena 50 bičių šeimų. Žmogus džiaugiasi, kad bitės šią žiemą gerai ištvėrė. Tiesa, viena šeima nukentėjo, bet, pašnekovo manymu, greičiausiai avilyje apsigyvenusi pelė pakenkė.

„Drėgmė ir nešalti orai - labai negerai bitėms. Geriau, kai šaltis apie 10-15 laikosi, bitės sveikesnės", - aiškina bitininkas.

Džiaugiasi, kad labai didelių nuostolių per visus bitininkavimo metus nėra turėjęs. Svarsto, kad bitelėms labai į naudą nuo visokių ligų tai, kad vis pas jas eidamas dūmijąs ne tik medienos dūmais, bet ir pikio dar į dūminę pridedąs. Taip pat kartas nuo karto džiovintų eglės ar pušies spyglių kavamale sumalęs, šiais miltukais avilio vidų pabarsto.

Dabar A. Kadzevičius sako laukiantis šiltesnių orų - kuomet temperatūra iki 15 laipsnių pakils, eisiąs atidžiau avilių apžiūrėti, lizdų išvalyti. Anot jo, kad perų nesušaldyti, geriau palaukti.

Facelijas sėja etapais

Taip pat vienas ankstyvųjų darbų - bitinės facelijos sėja. Šio augalo kasmet apie 6 ha šalia bityno pasėja.

„Norėdamas pailginti augalų žydėjimą sėju tris kartus maždaug kas tris savaites. Pirmą kartą - gana anksti. Stengiuosi, kol dar su grūdais ūkininkai neišvažiavę į laukus. Mat facelijos šalnų nebijo", - sako pašnekovas.

Anot jo, nederlingų Švenčionių rajono žemių ūkininkai grikių aplinkui nemažai sėja. Apie 20 hektarų kasmet turi jų ir pats bitininkas. „Grikių nei tręšia kas, nei purškia. Labai gerai, nes ir bitėms nekenkia, ir medus ekologiškas", - aiškina bitininkas.

Konfliktą tikisi įveikti švietimu

Tuo tarpu Telšių rajono bitininkų draugijos pirmininkė Dalytė Norkienė teigia, jog daugumai iš 92 jų draugijos narių jau įsisenėjęs galvos skausmas - rapsai.  Mat jie - aplinkinių ūkininkų mėgstama kultūra.

„Laukiam šiltesnio pavasario, kaip čia bus, kai išleisim biteles į rapsų laukus. Ūkininkai į juos savo reikalais išvažiuoja - purkšti. Metai iš metų nesibaigiantis rūpestis - kaip bitininkams susidraugauti su ūkininkais", - problemą išsako pašnekovė.

Tačiau ji pabrėžia, kad tikrai šiuo atveju negalima kaltinti vien žemdirbių ir teigti, kad tik jie nesilaiko reikalavimų, nepraneša bitininkams apie chemikalų naudojimo laiką.

„Neretai ir bitininkai išveža avilius kur nors prie žydinčių pasėlių, nepraneša ūkininkams. Tai iš kur tiems žinoti, kad aviliai kažkur netoli", - svarsto pirmininkė.

Ji sako, kad kiekvieną pavasarį draugija kviečia į susirinkimus veterinarijos, kitų sričių specialistus, kad jie dar kartą išdėstytų bitininkams privalomas žinoti taisykles, reikalavimus bitynams. Nuo to rengiamasi draugijoje pradėti ir šių metų sezoną. 

D. Norkienė tikina šiemet dar nėra iš draugijos bičiulių girdėjusi apie rimtus nuostolius bitynuose. „Žiema nenuvylė - su bitelėmis gerai išgyvenome", - sako ji.

Jos pačios bityne visi aviliai pilni - nemirė nė viena šeima. Bitininkaudami kartu su vyru Triškių seniūnijoje, Duseikių kaime, laiko apie 70 bičių šeimų. Kadangi ir jos nuomone, palankiomis bičių žiemojimui sąlygų pavadinti nebuvo galima, nes čia šaltukas, čia atlydys - nėra gerai, belieka džiaugtis, kad išgyveno.

„Svarbu iš rudens gerai pamaitinti biteles. Kaip žemaičiai sako, nereikia skūpam būti, iš bičių paskutinį kartą kopinėjant visą medų susigrobti, tai ir jos atsilygins tuo pačiu", - įsitikinusi D. Norkienė.

Ir iš pavasarinių darbų bityne vienas svarbiausių - bitelių maitinimas. Ypač silpnesnes šeimas, tas, kuriose akivaizdžiai matyti maisto trūkumas, Kandi tešla, o apsiskraidžiusias ir cukraus sirupu reikėtų palepinti.

Turėjo įtakos vasaros sausra

Pasvalio bitininkų draugijoje „Bičiulis" bičiuliaujasi apie 180 bitelių mylėtojų ir augintojų. Draugijos pirmininkas Gediminas Bauža sako, jog pavasario sulaukus nuotaikos tarp bitininkų vyrauja visai neprastos: „Nors dar bendro susirinkimo nebuvo, ne su visais aptarėm, bet dauguma nesiskundė. Aišku, taip nėra, kad visų bitininkų visos šeimos šimtu procentu išgyveno. Bet taip ir nebūna".

Jo nuomone, ne tik nuo žiemos orų priklauso bitelių žiemojimas. Daug ką lemia tai, kokios sąlygos bičių šeimoms gyventi, daugintis buvo visus metus.

O jos, pasak pašnekovo, labai ne kokios buvo būtent tuomet, kai dar žiema nė nekvepėjo - vasarą.

„Tai, kad ne visos šeimos išgyveno - gali būti ir sausos vasaros pasekmė. Jau liepos, rugpjūčio mėnesiais bitės badavo, o neturėdamos maisto ir perų neaugino. Taip ir susilpnėjo šeimos", - sako G. Bauža. Pasak jo, situacija buvusi rimta, nes liepos - rugpjūčio mėnesiais teko bites maitinti, nuo bado gelbėti.

Bitininkas sako, jog pirmasis apsiskraidymas, nors dar ir negalima jo pavadinti pilnu, šiemet buvo ankstyvas. Jo pastebėjimu - vasario mėnesį. O tai bitelėms, žiemojimo išvargintoms, labai į naudą.

MŪ inf.

Kartu

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kuri problema Jums didžiausia?
Orai