Ūkis
Daržininkai technologiškai stiprūs, bet kooperuotis dar nepasirengę
2012-08-20

Kėdainių r., rugpjūčio 20 d. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos nariai stengiasi populiarinti savo užaugintą produkciją tarp vartotojų. Vienas iš būdų tai padaryti - auginti išskirtinės kokybės produkciją taikant tausojančias aplinką auginimo technologijas. „Mums labai svarbu išauginti tokią produkciją, kuria pasitikėtų vartotojas", - pabrėžia Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Zofija Cironkienė.

Šiemet Lietuvoje pagal programą „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema" yra deklaruota per 1 100 ha daržovių ir bulvių, visi šia programa susidomėję augintojai yra LDAA nariai. „Reikia būti labai ryžtingam, kad imtumeisi auginti daržoves pagal šią programą, nes iš esmės iki galo jai dar nėra pasirengta, trūksta tikslių technologijų", - pastebėjo Z. Cironkienė.

3 Paragrafas delaval

LDAA direktorė Zofija Cironkienė įvardijo pagrindinius iššūkius, kuriuos dabartinis laikmetis kelia daržininkystei

Penktadienį Kėdainių r. dviejuose pažangiuose daržininkystės ūkiuose vyko tarptautinė Kaimo tinklo narių konferencija „BŽŪP iššūkiai daržovių sektoriuje". Abu ūkininkai - Saulius Dambrauskas ir Virgilijus Kuprevičius -dalyvauja Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos" programoje „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema". Konferencijoje dalyvavo ne tik mūsų šalies daržovių augintojai, bet ir Latvijos bei Estijos daržovių augintojų asociacijų nariai.

Įsipareigojimai - penkeriems metams

Ūkių, kurie taiko tausojamąsias auginimo technologijas, sertifikavimą atlieka dvi įmonės - VšĮ „Ekoagros" ir VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra (LŽŪMPRRA). „Ekoagros" sertifikavimo skyriaus vadovė Reda Butkevičiūtė priminė, kad paramos gavėjų įsipareigojimai yra laikytis išskirtinės kokybės vaisių ir daržovių specifikacijose išdėstytų reikalavimų ir turėti sertifikavimo įstaigos išduotą sertifikatą. Vienas iš svarbiausių reikalavimų - neviršyti mineralinių trąšų panaudojimo normų (daržovėms - ne daugiau kaip 122 kg/azoto). Penkerius metus reikia laikytis prisiimtų įsipareigojimų, per tą laikotarpį deklaruotas plotas negali būti sumažintas daugiau kaip 3 proc. arba padidintas daugiau kaip 2 ha.

Svogūnus šiemet labai puolė miltligė

Įsipareigojimų vykdymo kontrolę atlieka NMA, o sertifikavimo įstaigos kontroliuoja, kaip vykdomi specifikacijose išdėstyti reikalavimai. 2008 m. Ekoagros išdavė pirmuosius IKP sertifikatus. 2011 m. buvo sertikuoti 33 IKP bitininkystės ūkiai, 6 vaisių ir daržovių augintojai ir 2 vaisių ir uogų perdirbėjai. 2012 m. vaisių ir uogų augintojų skaičius šoktelėjo į viršų - sertifikavimo darbai šiemet atliekami 34 ūkiuose. Sertifikuojamas plotas išaugo keturis kartus - nuo 65 ha 2011 m. iki 236 ha šiemet. „Dar reikia daug dirbti, kad vartotojas pažintų IKP ženklą ir pasitikėtų juo", - sakė R. Butkevičiūtė. Parama teikiama už sertifikuotą plotą, taip pat dengiamos sertifikavimo išlaidos, remiamas produkcijos ženklinimas, pakuotės.

LŽŪMPRRA gen. direktoriaus pavaduotojas Artūras Bogatyrius

LŽŪMPRRA gen. direktoriaus pavaduotojas Artūras Bogatyrius pastebi, kad kai kurie žemdirbiai vis dar panioja IKP ir tausojančią aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistemas. „Šios sistemos veikia kartu. Nesertifikavus IKP auginimo proceso, negali dalyvauti tausojančioje sistemoje. Noriu pasveikinti visus, kurie įsijungė į šią sistemą. Mūsų įsitikinimu, sistema turi didelę perspektyvą, nes vartotojai tikrai įvertins švarią, saugią, kokybišką produkciją", - sakė A. Bogatyrius.

LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto (SDI) Daržininkystės technologijų sektoriaus vedėjas Vytautas Zalatorius priminė, kad kuriant tausojamąsias auginimo technologijas dirbama jau gerus trejus metus. „Visų pirma, sistema yra skirta vidutinio našumo ir smulkesniems ūkiams. Pesticidų pasirinkimas yra menkas, bet kitaip ir nebus - reikia prie to prisitaikyti. Reikia nusiteikti perėjimui nuo intensyvios daržininkystės prie tausojančios aplinką daržovių auginimo sistemos. Jei mes norėsime gauti 100 t/ha derlių ir aplenkti Olandiją, tai tikrai nebus tausojamoji daržininkystė", - kalbėjo V. Zalatorius, primindamas, kad pagrindiniai programoje dalyvaujančių žemdirbių uždaviniai - tausoti aplinką, pateikti sveiką produkciją, atstatyti nualintas dirvas.

Pagal naują programą gali būti auginamos net 28 daržovių rūšis, ir kiekvienai reikėtų turėti atskirą technologiją. SDI du kartus per mėnesį organizuojami konsultaciniai seminarai šia tema, artimiausias numatytas rugpjūčio 29 dieną.

Augintojai mokosi iš savo klaidų

Ūkininkas Saulius Dambrauskas pagal tausojamąją sistemą šiemet augina 20 ha svogūnų ir dalį (30 ha iš 113 ha) bulvių. Ūkininko pastebėjimu, didžiausių problemų svogūnuose kelia ligos. „Visas laukas apimtas miltligės, nes tą pačią veikliąją medžiagą leidžiama naudoti tik du kartus, o svogūnuose registruoti tik trys fungicidai, iš kurių į du įeina ta pati veiklioji medžiaga. Faktiškai galima daryti tik tris purškimus, tad sukontroliuoti miltligės neįmanoma", - aiškina augintojas. Kita problema - piktžolės. Du kartus svogūnus nupurškus herbicidais, dar du kartus juos teko ravėti, o tai labai brangu.

Ūkininkas Saulius Dambrauskas šiemet pirmą kartą augina bulves pagal aplinką tausojančią sistemą

S. Dambrauskas pastebėjo, kad tose vietose, kur pasėlis buvo natūraliai išretėjęs, svogūnai miltlige beveik neserga. Tad kitais metais ūkininkas mažins svogūnų sėjos normą - vietoj dabar sėtų 950 tūkst. vnt. sėklų/ha sės 750 tūkst., kad pasėlis būtų retesnis. Be to, planuoja auginti kompanijos Bejo Zaden svogūnų veislę, kuri yra visiškai atspari miltligei - tai hibridas Hylander. „Žinoma, ta sėkla dvigubai brangesnė negu kitų veislių, bet būtinai noriu ją išbandyti, nes manau, kad kad tausojamojoje daržininkystėje ji turėtų atsipirkti. Veislė ir tankumas - štai kas svarbiausia", - sako ūkininkas.

Pagal tausojamąją sistemą S. Dambrauskas augino ankstyvąsias bulvių veisles Bellarosa (derlius įspūdingas, tik dar reikia pasižiūrėti, kaip laikysis per žiemą) ir Balerina (daniška veislė, derlius neblogas, tik bulvienojai labai silpni, todėl juos užgožė piktžolės). „Kur nebuvo piktžolių, kasiau po 53 t/ha, kur buvo - po 43 t/ha", - suskaičiavo S. Dambrauskas ir nusprendė kitais metais Balerinos neauginti.

Ilonos ir Virgilijaus Kuprevičių ūkyje auginama 110 ha morkų, iš jų apie 40 ha - pagal tausojančias aplinką auginimo technologijas. „Reikalavimai yra nesunkiai įgyvendinami, nes mes ir anksčiau kruopščiai laikėmės sėjomainos, sudarinėjome tręšimo planus, nenaudojome toksiškų cheminės apsaugos produktų", -sakė V. Kuprevičius.

Kuprevičių ūkyje morkų derlius nuimamas mechanizuotai, todėl labai svarbu pasirinkti tokias morkų veisles, kurios turėtų tvirtą lapiją

Šie metai nebuvo itin palankūs morkoms, dėl drėgnų dirvų pavasarį labai užsitęsė sėja (morkos baigtos sėti tik birželio pradžioje), o paskui vos sudygusios morkos labai nenoriai stiebėsi į viršų - teko jas skatinti papildomu tręšimu. Ūkyje dar auginamos ir kopūstinės daržovės, bet šiemet jų auginti pagal tausojamąją sistemą ūkininkas dar nesiryžo - pabijojo, kad gali trūkti azoto.

Ūkininkų viltis - darbo čekiai ir sumažintas PVM

Kuprevičių ūkyje taikomos pačios moderniausios technologijos, morkų derlius nuimamas kombainais, idealiai sutvarkytas morkų sandėliavimas ir prekinis šakniavaisių paruošimas. Suburtas stiprus darbuotojų kolektyvas, kurių didžioji dalis dirba nuo ūkio įsikūrimo pradžios.

„Manau, kad tokiame ūkyje rastų ko pasimokyti ir kitų ES šalių daržininkai, nes čia tvarka tiesiog pavyzdinė", - gyrė ūkį žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. Jis priminė, kad šiuo metu deramasi dėl BŽŪP kitu programavimo laikotarpiu, bet jau tikrai aišku, kad vaisių ir dažovių sektorius bus remiamas tik per gamintojų organizacijas. „Pagaliau turite žengti žingsnį ir sukurti gamintojų organizacijas, nes jau praradote keletą milijonų, kai buvo kilusi masinė panika dėl e. Coli bakterijos galimo išplitimo", - netolimą praeitį priminė ministras (tuomet, 2011 m., patirti nuostoliai buvo kompensuoti tik asocijuotiems daržovių augintojams).

Virgilijaus ir Ilonos Kuprevičių ūkyje perkerpant juostelę buvo iškilmingai atidaryta naujausia investicija - 3 000 tonų daržovių saugykla, administracinės buitinės patalpos ir autogaražas. Juostelę kerpa (iš dešinės) Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis, žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius ir ūkio šeimininkas Virgilijus Kuprevičius

Ministro teigimu, dar šį rugsėjį ar spalio pradžioje turėtų būti priimtas darbo čekių įstatymas, padėsiantis pritraukti taip reikalingos darbo jėgos į ūkius (įstatymo svarstymas Seime numatytas rugsėjo 11 d.). Daržininkystės ūkiai sprendžia daug socialinių problemų kaime, kiekviename stambesniame ūkyje dirba ne viena dešimtis žmonių, o derliaus nuėmimo metu paprastai priimama papildomai darbininkų. Būtent laikinai dirbančių žmonių įdarbinimo formalumus turėtų palengvinti naujasis įstatymas.

„Jūs taip lengvai įveikėte darbo čekių įstatymo sukūrimą, gal ir PVM sumažinti pavyktų? Arba lenkams jį padidinkite", - pajuokavo LDAA pirmininkas Vidmantas Kvedaras, ragindamas valdžią dar kartą peržiūrėti įsisenėjusią problemą dėl PVM taikymo žemės ūkio produkcijai. Daugumoje ES šalių PVM maisto produktams yra gerokai mažesnis - apie 7 proc.

Latvių patirtis ir patarimai

Latvijos ūkininkų sąjungos ekspertė daržininkystei Marite Gailite pabrėžė, kad Latvijoje integruotas daržovių auginimas taikomas jau 7 metai. Augintojai, kurie dalyvauja toje schemoje, jau išmoko dirbti taikydami integruotą augalų apsaugą ir yra pasirengę 2014-iems metams. Integruotas auginimas yra labai aiškiai reglamentuotas. Ūkininkas turi turėti laukų agrocheminių tyrimų rezultatus, sėjomainos istoriją, panaudotų pesticidų tikslią registraciją. Ūkininkai turi laikytis ir dar kai kurių specifinių reikalavimų, pavyzdžiui, apibrėžto lauko tankumo (tūkst. vnt./ha).

„Nežiūrėkime vienas į kitą kaip į konkurentą. Iš tikrųjų mes kolegos. Rinka didžiulė, ir visi joje rasime savo vietą", - paragino Latvijos ūkininkų sąjungos ekspertė daržininkystei Marite Gailite

„Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tai gryna biurokratija, bet kai atvažiuoja augalų apsaugos tarnybos inspektoriai tikrinti ūkio, jie turi labai objektyvius kriterijus, pagal kuriuos gali pasakyti, ar ūkis atitinka reikalavimus, ar ne", - sako M. Gailite. Latvijoje integruoto auginimo schemoje dalyvauja 60 ūkių, visi jie turi teisę tiekti savo produkciją pagal programą „Vaisiai ir daržovės mokykloms". „Kiek aš žinau, pas jus ta programa irgi veikia, bet jūsų augintojams nuo to nei šilta, nei šalta, - ironizavo M. Gailite. - O mūsų mokiniai valgo tik Latvijoje išaugintus vaisius ir daržoves. Tai ir sveika, ir jaunimas pratinamas vartoti vietinę produkciją".

Kol Lietuvos daržininkai svarsto, ar verta kooperuotis, kolegos Latvijoje turi jau tris gamintojų organizacijas. Vienos iš jų - kooperatyvo „Mūsmaju Darzeni" - valdybos pirmininkė Edite Strazdina įsitikinusi, kad būtent gamintojų organizacijos yra daržininkystės plėtros ir rinkos stabilumo garantas. 2006 m. sukurtas kooperatyvas turėjo 5 narius, 2008-aisiais jų apyvarta siekė 1,56 mln. latų. Pernai narių jau buvo 10, o apyvarta pasiekė 3,33 mln. latų. „Pavieniui mūsų augintojai spendimų nepriima. Visi kartu kiekvieną rudenį nusprendžiame, ką auginsime kitais metais. Per koopertavo gyvavimo metus beveik nelieka tokios produkcijos, kurią reikėtų išmesti", - sakė E. Strazdina.

Kokie iššūkiai laukia daržininkų

LDAA direktorė Zofija Cironkienė esamoje situacijoje daržininkystės sektoriuje įžvelgė ne vieną problemą: mūsų daržininkai yra mažiau remiamai negu senosiose ES šalyse, daržovių produkcijai taikomas didelis PVM, mažėja bulvių ir daržovių supirkimas, produkcijos kainos - nestabilios (o sąnaudų kainos stabiliai didėjančios), augintojai nesusikooperavę, prasta konsultavimo paslaugų kokybė. Žemas kooperacijos lygis riboja ES paramos panaudojimą, tuo pačiu neveikia rizikos ir rinkos krizių valdymo priemonių mechanizmas.

„Kad daržininkystės sektoriuje būtų įgyvendinta tvaraus žemės ūkio politika, reikia pagerinti konsultavimo kokybę, mokslo institucijose suteikiant daugiau svarbos taikomiesiems tyrimams ir užtikrinant patikimų rezultatų diegimą ūkiuose. Būtina sukurti ligų ir kenkėjų monitoringo sistemą", - pabrėžė Z. Cironkienė.

Konferencijos „BŽŪP iššūkiai daržovių sektoriuje" dalyviai

Reikia ieškoti būdų, kaip paskatinti daržininkų kooperaciją (galbūt padidinti nacionalinę paramą, jie kooperatyvas siekia ES pripažinimo). Daržininkai norėtų koreguoti derliaus draudimo modelį, nes dabartinis šiam sektoriui visiškai nepatrauklus. Be to, būtina nustatyti aiškias maisto krizių valdymo taisykles ir apie jas informuoti kiekvieną augintoją.

Daržovių vartojimui skatinti reikėtų reklamos projektų finansavimo ir vieningo lengvai atpažįstamo prekės ženklo. Visiems šiems tikslams pasiekti būtinas didesnis viso sektoriaus dalyvių aktyvumas - dabar viskas užkrauta ant LDAA valdybos pečių, nors asociacijai priklauso tik 70 narių, o fitosanitariniame registre yra per 1 500 prekinių daržininkystės ir bulvininkystės ūkių. Šiemet Lietuvoje deklaruota 3 700 ha daržovių pasėlių, tokį jų plotą deklaravo 5 864 ūkiai.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai