Ūkis
Dar kartą skaičiuojame derlių
2013-08-26

Akademija (Kėdainių r.). Prasidėjo paskutinė vasaros savaitė, bet javapjūtė dar nesibaigia. Pavyzdžiui, Šilutės rajone nukulta tik pusė javų, nes darbams trukdė drėgmės perteklius. Žemdirbių nuomonės apie šiemetinį derlių įvairios - vieni džiaugiasi, o kiti skaičiuoja net 30 proc. mažesnį derlingumą.

Apibendrinti šiemetinę situaciją galbūt padės mokslininkų stebėjimai. Jau trečiakart šią vasarą LAMMC Žemdirbystės instituto mokslininkai Virginijus Feiza, Sigitas Lazauskas, Jonas Šlepetys ir Irena Gaurilčikienė pateikia derliaus prognozes. Akivaizdu, kad situacija skirtinguose šalies regionuose yra labai nevienoda.

Vakarų Lietuvoje lietingas antrasis šio mėnesio dešimtadienis apsunkino žemės ūkio darbus. Šilutės rajone dalis bulvių pasėlių buvo apsemti. Pagerėjus orams nuo rugpjūčio 17 d. atsinaujino javapjūtės darbai ir pasiruošimas žiemkenčių sėjai. Skuodo rajone javų iš viso nukulta apie 70 proc., Plungės ir Telšių - apie 60 proc., o Kretingos rajone nukulta apie 50 proc (ir dirvos dar labai drėgnos). Kai kurie Šilutės rajono ūkininkai grikius žada pradėti kulti jau kitą savaitę.

3 Paragrafas delaval

Vidurio Lietuvoje javapjūtė prasidėjo liepos 25 d. (analogišku metu, kaip ir 2012 m.). Buvo kuliami žieminiai rapsai, žirniai ir kviečiai. Sąlygos vėlai nuimamiems žemės ūkio augalams - kukurūzams, bulvėms, cukriniams runkeliams - augti buvo palankios.

Šiemet tikimasi gausaus kukurūzų derliaus visoje Lietuvoje - drėgni ir šilti orai jiems ypač palankūs

Rugpjūtį vyravo sausi orai. Dirvožemio drėgmės atsargos sumažėjo iki kritinėms augalams augti ribos, tačiau sausi orai buvo palankūs javapjūtei. Atskiruose ūkiuose žieminių kviečių derlius gautas neblogas. Tačiau šiemet fiksuotas mažesnis krūmijimosi koeficientas ir grūdai užaugo nestambūs. Yra ūkininkų, kurie mano, kad kviečių derlingumas gali būti apie 20-30 proc. mažesnis negu pernai.

Kai kuriuose ūkiuose bunkerinis žieminių rapsų derlius siekia 4,0-4,5 t/ha, tačiau juos išvalius ir išdžiovinus iki 9 proc. drėgmės, derlingumas neviršija 3,0 t/ha.

Neprognozuojamas didelis ir vasarinių javų derlius, nes varpos trumpos, o grūdai smulkūs. Daug kur laukuose pasimatė dirvų suslėgimo problemų - gausiau palijus augalai pagelto ir silpniau vystėsi. Savo juodą darbą padarė ir ligos bei kenkėjai, kurių buvo nemažai. Dalis miežių derliaus prarasta dėl to, kad lietūs neleido laiku įvažiuoti su technika į laukus. Nemažai kur javai pagulė nuo stiprių vėjų ir intensyvių lietų. Vasariniai miežiai prasčiausiai užderėjo rytiniame šalies regione. Miežių pasėliai žemi, reti, jų pjūtis tik įpusėjusi.

Pradėti kulti ir vasariniai rapsai. Netolygiai bręstantys rapsų augalai yra žalsvai pilki, iki normalaus jų subrendimo dar reikėtų ir laiko, ir šiltų saulės spindulių. Žalienoms šiuo metu drėgmės netrūksta, atolai želia, tačiau svidrių lapai labai pažeisti rūdžių. Kitos varpinės žolės nukentėjo mažiau.Kai kuriuose cukrinių runkelių pasėliuose plinta rudmargė. Ypač tose zonose, kur buvo gausiau lietaus.

Didžioji dalis smulkiuose plotuose auginamų bulvių stipriai pažeistos bulvių maro ir bulvienojai nurudavę. Ten, kur laiku panaudoti fungicidai, bulvienojai dar žali arba pereina į natūralią brandą. Juntama tręšimo stoka bei netolygaus kritulių pasiskirstymo pasekmė. Labai ankstyvos veislės jau baigia subręsti, bet yra rauplėtų gumbų. Ankstyvos bei vidutinio ankstyvumo veislių bulvėse jau įpusėjusi natūrali biologinė branda, gumbai normalios prekinės išvaizdos. Vidutinio vėlyvumo ir vėlyvosios bulvių veislės dar žaliais bulvienojais ir intensyviai augina gumbų derlių. Ko gero šiais metais bulvių derlius bus kuklesnis,o gumbai smulkesni negu pernai.

Šiaurės Lietuvoje rugpjūtį kritulių gausiau (32,5 mm) iškrito tik vieną dieną (rugpjūčio 10 d.), vėliau dažnai užlydavo tik po 1 mm, todėl derliaus nuėmimo sąlygos šiaurinėje Lietuvoje buvo neblogos. Dirvožemio drėgmė siekė 14-16 proc.

Dabar dirvožemio drėgmės sąlygos vidutinės, labai geros sąlygos dirvoms dirbti - arimui po žieminių kviečių, rapsų ar dobilų. Prastesnės arimo sąlygos yra po vasarinių kviečių ar miežių, nes dirvos labai suspaustos, sukietėjusios, jas ariant verčiasi dideli grumstai.

Šių metų derliai Šiaurės Lietuvoje bus prastesni negu 2012 m. Tikimasi javų derlingumo sumažėjimo iki 1 t/ha palyginti su pernykščiais rezultatais. Mažesnio derlingumo priežastis - pavasarį vegetacijai atsinaujinus greitai kilo oro temperatūra, todėl javai silpnai išsikrūmijo, greitai perėjo į vamzdelėjimo tarpsnį, susiformavo retoki pasėliai.

Suvalkijoje rugpjūčio I dešimtadienis buvo dar karštesnis, vidutinė dešimtadienio paros temperatūra buvo 21,0 ºC. Atskiromis dienomis paros temperatūra siekė 25,2 -6,8 ºC. Stiprius karščius lydėjo liūtiniai lietūs, tačiau jie didelės žalos pasėliams nepadarė. II rugpjūčio dešimtadienis vėsesnis, daugiau apsiniaukusių dienų, tačiau kritulių nedaug - per 10 dienų iškrito tik 11,8 mm, todėl pradeda trūkti drėgmės pasėtiems žieminiams rapsams.

Rytų Lietuvos zonoje rugpjūčio pirmosios pusės temperatūra (19,5-21,0 С°) buvo 2,5-3,5 laipsnio aukštesnė už standartinę normą. Pietinėje šalies dalyje kritulių iškrito 1,5-2,4 karto daugiau už normą, o rytiniuose - apie normą. Dirvožemis drėgnas arba šlapias. Daugelyje vietų yra nekultų vasarinių javų. Ankstyvųjų veislių bulvių bulvienojai visai sunykę, plinta piktžolės. Sparčiai nyksta ir vėlyvųjų bulvių bulvienojai.

Dzūkijoje per birželį ir pirmąjį liepos dešimtadienį iškritusių kritulių kiekis buvo lygus stipriai rasai, todėl, nors vėliau ir palijo, padarytų sausros padarinių tai neištaisė. Gauti labai maži vasarinių javų derliai, ypač ekologiniuose ūkiuose. Aukšta rugpjūčio temperatūra stipriai sumažino grikių derlių, jie nustojo žydėti, prasidėjo per ankstyvas sėklų brendimas.

Kalvotos Aukštaitijos zonoje, Elmininkų bandymų stoties agrometeorologinės stoties stebėjimų duomenimis, rugpjūčio pirmąjį dešimtadienį laukuose būta drėgmės pertekliaus, nes iškrito 46,3 mm kritulių daugiau negu norma. Antrasis dešimtadienis buvo sausas ir itin palankus javapjūtei. Per 21 šio mėnesio parą iškritusių kritulių suma sudarė 84,5 mm - tai jau daugiau negu daugiametė norma, nors vidutinės oro temperatūros abu dešimtadienius buvo gerokai aukštesnės už normą. Tokie orai sparčiai brandino ir džiovino užaugintą javų derlių.

Prognozuojamas žemės ūkio augalų derlingumas (2013 m. rugpjūčio 25 d.)

Augalai

Prognozuojamas derlingumas (t/ha)

Vakarų Lietuva

Vidurio Lietuva

Rytų

Lietuva

Vidutiniškai Lietuvoje

Žieminiai kviečiai

3,4

4,7

2,9

4,3

Žieminiai rugiai

2,2

3,0

2,0

2,5

Žieminiai kvietrugiai

3,3

4,0

2,5

3,5

Žieminiai miežiai

2,6

3,7

X

3,3

Žieminis rapsas

2,1

3,0

2,0

2,5

Vasarinis rapsas

1,8

2,1

1,6

1,9

Vasariniai miežiai

2,6

3,4

2,3

2,9

Vasariniai kviečiai

3,0

4,0

2,3

3,5

Vasariniai kvietrugiai

2,4

3,3

2,3

2,7

Avižos

2,0

3,0

1,9

2,3

Pluoštinių linų pluoštas

X

1,8

X

1,8

Sėmeninių linų sėmenys

X

0,9

X

0,9

Kukurūzai (silosui)

45

60

X

50

Kukurūzai (grūdams)

X

7,0

X

7,0

Grikiai

0,9

1,1

0,9

1,0

Žirniai

1,9

2,3

2,0

2,1

Pupos

X

2,0

X

2,0

Cukriniai runkeliai

X

51

X

51

Bulvės

17

20

17

18

Daugiametės žolės (šienas)

2,8

4,0

2,5

3,0

Pastaba: X - nėra duomenų arba neauginama.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai