Ūkis
Česnakų augintojams trukdo orai, sėklos stygius ir žinių stoka
2017-09-19

Kaunas. Koks buvo šis sezonas česnakų augintojams? Trumpas atsakymas būtų toks: česnakų augintojams sezonas buvo nelengvas, tačiau česnakų derlius - geras. Česnakai žiemą ištvėrė gerai, tačiau kitais augalų vegetacijos tarpsniais meteorologinės sąlygos nebuvo palankios.

Bėdos prasidėjo dar pernai rudenį - dėl didelio kritulių kiekio užsitęsė česnakų sodinimo darbai. Pavasarį dėl didelių oro temperatūrų skirtumų dienos ir nakties metu anksti pradėjo gelsti lapų viršūninė dalis, tai turėjo neigiamos įtakos tolimesnei augalų vegetacijai. Dėl didelio kritulių kiekio birželio ir liepos mėnesiais kai kuriuose Lietuvos regionuose sumažėjo česnakų derlius, nes dalis ropelių supuvo, be to, buvo sunkumų nuimant derlių bei džiovinant ropeles.

Vis dažniau plinta rudosios rūdys

Pastaraisiais metais česnakų pasėliuose vis dažniau stebimas rudųjų rūdžių išplitimas. Profilaktiškai ir pasirodžius pirmiesiems ligoms požymiams, reikėtų naudoti augalų apsaugos priemones, nes ligos patogenai greitai išplinta. Viena žalingiausių česnakų ligų - sklerotinis puvinys. Dėl sėjomainos nesilaikymo ir nekokybiškos dauginamosios medžiagos naudojimo ši liga pasireiškia kiekvienais metais. Česnakų kenkėjų Lietuvoje taip pat pasitaiko, tačiau didelės žalos jie nepadaro.

Tarp mūsų šalies augintojų populiaresni žieminiai česnakai, kurių skiltelės tinkamos sodinti rudenį. Dėl morfobiologinių savybių šie česnakai formuoja didesnės masės ropeles, todėl gaunamas didesnis derlius. Tačiau didėja susidomėjimas ir vasariniais česnakais, kurių skiltelės tinkamos sodinti pavasarį - jais labiausiai domisi daržininkas mėgėjai.

Užsodinti 1 ha reikia maždaug 1,2 t česnakų sodinamosios medžiagos

Lietuvoje per pastaruosius dešimt metų česnakų auginimo sąlygos labai pakito. Vis dažniau augintojai bando iš dalies arba visiškai mechanizuoti česnakų auginimo procesus. Versliniuose daržininkystės ūkiuose česnakų plotai labai skirtingi - nuo keliasdešimt arų iki 5 ha ploto.

Laikoma, kad geras rudenį sodinamų česnakų derlius (jeigu palankios meteorologinės ir agrotechnikos sąlygos) siekia apie 12 t/ha auginant rankiniu būdu (sodinant, ravint ir derlių nuimant rankomis) ir sodinant apie 1 200 kg/ha skiltelių. Sodinant tokį patį ropelių kiekį ir auginant mechanizuotai, derlius būna mažesnis - siekia apie 7 t/ha. Optimalus sodinimo laikas rudenį - spalio antrasis-trečiasis dešimtadienis.

Lietuviškos sodinamosios medžiagos dažniausiai pritrūksta

Lietuviškos selekcijos česnakų veislių paklausa kasmet labai didelė. Dažniausiai dauginamosios medžiagos trūksta. Česnakų selekcija Lietuvoje vykdoma LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Daržo augalų selekcijos sektoriuje.

„Viena selekcinio darbo krypčių česnakų, sodinamų pavasarį, skiltelių dydžio vienodumas ropelėje. Vienodesnės skiltelės leistų padidinti pasidauginimo koeficientą, mažinant smulkiųjų skiltelių kiekį ropelėje. Kita kryptis - yra produktyvių ir besiskiriančių savo morfobiologiniais požymiais veislių kūrimas", - paaiškina selekcinį darbą vykdanti mokslo darbuotoja dr. Danguolė Juškevičienė.

Nacionaliniame augalų veislių sąraše ir ES daržo augalų veislių kataloge įrašytos trys lietuviškos selekcijos veislės Vasariai, Žiemiai ir Dangiai, kuri įrašyta 2016 metais. Abi pastarosios veislės sėkmingai įdiegtos versle. Jos yra žinomos ir populiarios tarp augintojų Baltijos šalyse, Vokietijoje, Rusijoje.

Kokios česnakų perspektyvos versliniuose ūkiuose

Šiais metais česnakų mūsų šalyje buvo deklaruota 122 ha - tai 9 ha daugiau negu pernai. Kaip pastebi Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Zofija Cironkienė, deklaruoti česnakų pasėlių plotai iš lėto didėja, bet asociacijos narių (kurių didžioji dalis yra prekiniai daržininkystės ūkiai) auginami česnakų plotai mažėja. Priežastys - didelė produkcijos išauginimo savikaina, imlumas rankų darbui, sėklinės medžiagos, žinių, profesionalių konsultantų trūkumas, nepalankios orų sąlygos žieminiams česnakams auginti.

Tų mūsų šalies pirkėjų, kurių perkamoji galia maža, pasirinkimas yra kiniški česnakai. Pagrindiniai lietuviškų česnakų konkurentai yra išaugintieji piečiau esančiose Europos šalyse - Ispanijoje, Balkanų šalyse, Ukrainoje, Lenkijoje. „Neatmetu galimybės, kad rinkoje pardavinėjami kaip lietuviški ir įvežtiniai, kitose Europos šalyse užauginti, česnakai. Pietinėse Europos šalyse česnakai pigesni negu Lietuvoje, todėl, konkuruodami su Lietuvos ūkininkais, kurie patys parduoda savo produkciją turguose ir kitose prekybos vietose, perpardavinėtojai gali kurį laiką vartotojui pasiūlyti ir pigesnių česnakų, teikdami, kad jie yra vietiniai, nes juos su lietuviškais lengviau supainioti, negu kiniškus", - tokias tendencijas įžvelgia LDAA direktorė.

Akivaizdu viena - lietuviškų česnakų rinkoje trūksta. „Kiekvienais metais atsiranda naujų augintojų, bet jų rankos greitai nusvyra dėl anksčiau paminėtų priežasčių. Kita vertus, jei neturi pakankamai didelių kiekių ir geros kokybės produkcijos, ar pats turguose nepardavinėji, tikėtina, kad daug neuždirbsi: didžiąją dalį vertės pasisavins prekybos tarpininkai", - priežastį, kodėl niekaip neįsisuka česnakų auginimo verslas, įvardija Z. Cironkienė.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai