Ūkis
Bulvių sėklininkystės ūkyje - nuolatiniai eksperimentai
2016-07-19

Šiaulių r. Ūkininkas Edas Sasnauskas, išbandęs daugybę žemės ūkio šakų, pastaruoju metu apsistojo prie javų auginimo ir bulvių sėklininkystės. Nuolat eksperimentuodamas, diegdamas modernią techniką, ieško būdų tobulinti bulvių auginimo technologijas. Vienas iš jo atradimų - du bulvių derliai tame pačiame lauke.

Gruzdžių seniūnijoje ūkį E. Sasnauskas įkūrė 1989 metais. Pradėjo dirbti 14 ha sklype. Ūkis buvo mišrus - augalininkystė ir gyvulininkystė. Kaip prisimena pats ūkininkas, kitaip ūkio tuomet niekas ir neįsivaizdavo: „Kaip kaime gali be kiaulių ar karvių apsieiti. Net į galvą neateitų kaimo žmogui."

O augalininkystėje ko tik nėra išbandęs. Juokauja, kad ūkyje tikriausiai bus auginęs viską, kas žemėje auga. Augino javus, daržoves, cukrinius runkelius, rapsus, linus, bulves.

Ūkis vis plėtėsi, keitėsi ir jo pobūdis - gyvulininkystės atsisakęs ūkininkas specializavosi augalininkystėje. Tėvo pėdomis nuėjo ir ūkius įkūrė ir dukra bei sūnus. Šiuo metu šeima drauge dirba apie 1100 ha žemės.

Apie 800 ha yra užsėję javais - augina rapsus, kviečius, miežius, kvietrugius. Pagal ES reikalavimus dirvos gerinimui sėja pupas ir žirnius.

Šalyje - vienas stambiausių

Ūkininkas pasakoja, kad bulvininkystė išliko ta žemdirbystės šaka, kuriai ūkyje skiriama ypač daug dėmesio. Čia auginamos ne tik maistinės bulvės. E. Sasnauskas - šalyje vienas didžiausių sėklinių bulvių augintojas.

Didžioji dalis maistinių bulvių keliauja į užsienį - parduoda užaugintą produkciją beveik visose Europos šalyse. 

Jau bene ketvirtį amžiaus E. Sasnauskas augina olandišką „Adora". Ir neketina atsisakyti. Ši veislė jo dirvose ne tik gerai dera, bet ir pirkėjai ją vertina dėl skonio, išvaizdos, kitų savybių. Nors, anot ūkininko, vieną ir tą pačią veislę skirtingai vertina įvairių šalių pirkėjai.

„Galima net taip sakyti, kad kiekviena šalis turi savo mėgstamas bulves. Pavyzdžiui, „Sifra" labai pamėgę lenkų pirkėjai. Jų minkštimas baltas. Tuo tarpu geltonu vidumi „Soraya" mėgsta čekai, slovakai", - pasakoja ūkininkas.

Tačiau ne tik pirkėjų užgaidų bulves auginantis ūkininkas turi paisyti. E. Sasnauskas tikina, kad metai po metų praeina, kol išbando savo dirvose įvairiausias veisles ir nusprendžia, kokias iš jų verta auginti, kokias bulvių auginimo technologijas taikyti.

Lietuviškos bulvių sėklos ūkininko lūkesčių nepateisino - užkliuvo gumbų bei kerų dydžio netolygumai. Joms dėl šių priežasčių ir dėmesio skiria mažiau.

„Kiekvienas eksperimentas ūkininkui kainuoja. Jei nepasiteisina, ieškai tinkamesnių veislių", - svarsto E. Sasnauskas.  

Dirva viena, derliai du

Pasakoja, kad eksperimentuodamas su itin ankstyva „Adora" priėjo prie išvados, kad mūsų krašto sąlygomis galima gauti du šios bulvių veislės derlius tame pačiame sklype.

„Iš rudens tikrai nesodinau", - šypsosi ūkininkas. Pasakoja pasodinęs bulves balandžio pabaigoje, o birželio pabaigoje jau kasęs derlių. Antrą kartą į tą pačią vietą sodino liepos pradžioje.

„Tokiu laiku pasodinus, vegetacija net du kartus greičiau vyksta. Bulvės per dvi savaites išdygsta, o nuo to laiko kai saulę pamato, tai derlių gali kasti po 45 dienų", - apie savo atradimą pasakoja pašnekovas.

Tačiau dvigubas derlius - tai ne vienintelis tokios technologijos privalumas. Ypač svarbu ir tai, kad galima apsieiti be cheminių medžiagų. Mat nei nuo ligų, nei nuo kenkėjų ūkininkas jų nepurškė, o derlius nuo to nenukentėjo.

Dirvos separavimo privalumai

Kitas eksperimentas, kurį laiko pavykusia bulvių auginimo technologija, - dirvos separavimas. Pasak E. Sasnausko, specialia technika išpurenus (išseparavus) apie 30 cm gylio dirvos sluoksnį, bulvių nebereikia kaupti. Taip sutaupoma ir laiko, ir lėšų. Mat ir bulvių kasamoji tokioje dirvoje derlių nuima net 10 kartų greičiau nei įprastoje žemėje.

„Deja, šalies ūkininkai šiuo metodu nesusižavėjo. Manau, gal iki galo „neperkando" šios technologijos", - svarsto E. Sasnauskas.  

Artimiausiu metu ketina savo ūkyje pritaikyti kapiliarinį laistymą. Kaip aiškino pašnekovas, jį pritaikius, nelaistomi ir netręšiami tarpuvagiai, o tik pačios bulvių vagos. Taikant šiuolaikines technologijas, įmanoma derlių didinti net mažinant plotus.

Atsinaujinti padėjo projektai

Įgyvendinęs europinės paramos projektą, ūkininkas seną žemės ūkio techniką pakeitė į modernią ir našią šiuolaikinius standartus atitinkančią techniką. Įsigyta žemės dirbimo, sėjos, priežiūros ir derliaus dorojimo technikos. Pagal kitą projektą įsigyta moderni technika žemės paruošimui, bulvių sodinimui, derliaus nuėmimui ir bulvių sandėliavimui.

Sasnauskų šeimos ūkyje darbuojasi apie 50 darbuotojų. Ūkininkas teigia, jog stengiasi išvengti darbuotojų kaitos. Dėl to žiemą, kuomet žemės ūkio darbų gerokai sumažėja, ūkyje verda kitokie darbai - kitam sezonui rengiama, remontuojama technika. Ketinama įkurti bendrovę, kuri teiks žemės ūkio technikos remonto paslaugas kitiems ūkininkams. 

„Visi šeimos nariai kažkokia dalimi prisideda prie bulvių auginimo, ūkio puoselėjimo. Esame pasidaliję darbus. Dukra atsakinga už eksportą, sūnus - moderniausios technikos žinovas. Aš gal daugiau strategas", - sako E. Sasnauskas.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai