Ūkis
Bulvių augintojai turėtų būti itin atidūs
2015-03-25

Babtai (Kauno r.). Šį pavasarį bulvių augintojai skundžiasi kaip niekad lėtai tuštėjančiais sandėliais - bulvių niekam nereikia. „Sėklinių bulvių pirkimas taip pat labai vangus. Tačiau tokia prasta situacija leidžia bulvių augintojams į ateitį žvelgti optimistiškai - bent jau naujo derliaus bulvių pertekliaus tikrai nebus“, - sako Zofija Cironkienė, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė (nuotr.).

Žinoma, apie būsimą derlių kalbėti dar labai anksti, mat bulviasodį šiomis dienomis Lietuvoje pradeda tik patys drąsiausi augintojai. Iki bulviakasio ūkių šeimininkams dar teks nuveikti daugybę agrotechnologinių darbų, tarp kurių vienas svarbiausių - bulvių apsauga nuo ligų ir kenkėjų. Apie karantinines bulvių ligas, fitosanitarinę kontrolę ir prevenciją vakar buvo diskutuota Lietuvos daržovių augintojų asociacijos organizuotame seminare LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institute.

Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) Fitosanitarijos skyriaus vedėjo pareigas l. e. Rasa Žitkuvienė priminė Lietuvos įsipareigojimus Europos Komisijai bei tarptautinėms organizacijoms - visi fitosanitariniai reikalavimai yra ne šiaip iš piršto laužti, bet bendri visai Europos Bendrijai, o kai kurie ir už jos ribų esančiose šalyse. Lietuva yra pasaulinės organizacijos IPPC narė (tarp 181 šalies) ir regioninės organizacijos EPPO narė (šiai organizacijai priklauso 50 šalių - visos ES šalys, taip pat Rusija, Marokas, Egiptas ir kitos).

„Narystė tokiose organizacijose, kaip IPPC ir EPPO garantuoja, kad visos šalys taiko vienodus fitosanitarijos priemonių standartus", - paaiškino Rasa Žitkuvienė

Narystė įpareigoja ne tik tinkamai vykdyti kontrolę, bet ir tai dokumentuoti. „Lietuva turi išorinę ES sieną, todėl esame atsakingi, kad į bendrijos vidų nepatektų produkcija, kuri negali būti įvežta", - svarbų momentą priminė R. Žitkuvienė.

Grėsmė įsivežti užkratą yra ne tik iš ES išorės. Štai pasigirdo signalų, kad Lenkijos pietvakariuose aptikta karantininės ligos - bulvių rudojo puvinio - židinių. Tad asmenys, kurie veža bulves iš Lenkijos turi būti ypatingai atsargūs. Lietuvoje rudojo bulvių puvinio kol kas neaptikta. Galioja reikalavimas, kad aptikus kenksmingus organizmus, VAT privalo apie tai pranešti Europos Komisijai - pirminis pranešimas teikiamas per 8 dienas, patikslinta informacija - per 30 dienų.

VAT Fitosanitarijos skyriaus vyriausiasis specialistas Algirdas Raškauskas, kalbėdamas karantininių bakterinių ligų rudojo ir žiedinio puvinių kontrolę, priminė, kad užkratas dažniausiai aptinkamas bulvių gumbuose (štai kodėl sėkliniai gumbai tikrinami 100 proc.). Tačiau rudasis puvinys plinta ir per vandenį (Lenkijoje užkratas kaip tik ir aptiktas perdirbimo įmonės nuotekose), tad šio puvinio kontrolei tikrinami ir paviršiniai vandenys, taip pat kiti augalai šeimininkai (pomidorai, baklažanai, palergonijos, karklavijai ir kt.).

„Paprastai augintojai labai nemaloniai nustemba, iš kur ūkyje atsirado infekcija ir negali tuo patikėti", - iš patirties žino Algirdas Raškauskas

Vis tik dažniausiai tiriami gumbai, kurie atrenkami pagal patvirtintą metodiką. Jei nustatomas kenksmingas organizmas, ūkininkui duodama instrukcija, kaip elgtis. Greta užkrėstų bulvių būna kitos, kurios pripažįstamos galimai užkrėstomis - jas tvarkyti taip pat būtina pagal tam tikrus reikalavimus.

Vienas tokių augintojų - Kauno r. ūkininkaujantis Mindaugas Poderys, kurio ūkio bulvėse pernai buvo aptiktas karantininės ligos užkratas. M. Poderys, nuolat augindavęs apie 12 ha bulvių, privalėjo iš viso atsisakyti bulvininkystės. Ūkininkas iki šiol abejoja tyrimų tikslumu ir jaučia didelę nuoskaudą, kad jam nebuvo leista savo lėšomis pakartotinai ištirti bulves.

Kauno rajono ūkininkas Mindaugas Poderys piktinosi, kad augintojas neturi teisės pasitikrinti tyrimų rezultatų

Ir kiti bulvių augintojai pritaria minčiai, kad reikėtų pakeisti ėminių paėmimo tvarką: VAT specialistai galėtų iš karto paruošti du ėminių pavyzdžius ir vieną jų užplombuotą paliktų ūkyje, kad, kilus bet kokioms abejonėms, žemdirbys turėtų galimybę pasitikrinti bulvių kokybę pakartotinai.

Vienos didžiausių bulvių sėklininkyste užsiimančių ūkių - bendrovės „Šaka" agronomas Jonas Valaitis papasakojo pirmą kartą bulvių žiedinį puvinį pamatęs prieš 43 metus - sovietiniais laikais į šią ligą, vadintą bakteriniu puviniu, nebuvo kreipiama didelio dėmesio, mat svarbiausias karantininis objektas tuomet buvo bulvių vėžys (dabar jau 20 metų Lietuvoje nerasta nė vieno bulvių vėžio židinio).

„Sakyčiau, gal mes per daug sureikšminame šią ligą? Faktiškai, jei ši problema ateina į ūkį, su bulvininkyste reikia atsisveikinti", - itin griežtus saugos reikalavimus ligos židinio aptikimo atveju sukritikavo patyręs bulvininkystės specialistas J. Valaitis. Kartu jis pabrėžė, kad problema perdėta - tiems ūkiams, kurie augina bulves iš sertifikuotos sėklos, pavojaus nėra. Deja, Lietuvoje sertifikuota sėkla užsodinama vos keli procentai viso bulvių ploto.

Jonas Valaitis kvietė pirkti sertifikuotą bulvių sėklą, nes tai kone 100 proc. sumažina karantinių ligų užkrato riziką

Sertifikuotos sėklos sodinimas gelbėtų ir nuo bulvinių nematodų. Tai mikroskopinės kirmėlytės, kurios gyvena ant bulvių šaknų. Vėliau susiformuoja cistos, iš kurių kitais metais vėl išsirita nematodai. Cistos dirvoje išlieka gyvybingos iki 25 metų, nors dauguma cistų sunyksta per pirmuosius 6 metus (jei dirvoje nėra augalų šeimininkų). Pasak A. Raškausko, mūsų šalyje rasta keli šimtai nematodų židinių, bet užsikrėtimas cistomis labai negausus - paprastai vos po 1-2 cistas iš didelio lauko.

Lietuvoje kol kas nėra plaukuotspragių, tačiau apie jų pavojų trimituojama Portugalijoje ir Ispanijoje, o ES ieškoma skubių sprendimų, kaip užkirsti kelią šių sunkiai sunaikinamų kenkėjų plitimui. Šie smulkūs vabaliukai išgraužia bulvių gumbų paviršiuje kanalus ir sugadina prekinę gumbų išvaizdą.

Seminare bulvių augintojai piktinosi, kodėl tokia aukšta fitosanitarinių sertifikatų kaina ir kodėl vienas sertifikatas išduodamas būtent 20 t bulvių produkcijos, o ne vienai transporto priemonei - tai būtų daug logiškiau

LDAA valdybos pirmininkas Martynas Laukaitis VAT specialistams turėjo priekaištų dėl pernelyg ilgai atliekamų sėklinių bulvių tyrimų: augintojai laukia tyrimų rezultatų neretai 3-4 mėnesius, iki paskutinio momento, kai jau reikia pakrauti produkciją pirkėjui. „Mums teigiama, kad tyrimams atlikti reikia laiko, bet kodėl tada Nyderlandų bulvininkai rezultatus žino jau rudenį ir gali pardavinėti sėklą, o mes laukiame iki vasario? Techniškai procedūros juk turėtų trukti vienodai", - klausė M. Laukaitis.

LAMMC Elmininkų bandymų stoties direktorius Kęstutis Rainys mano, kad sėklinių bulvių laboratoriniai tyrimai atliekami nepagrįstai ilgai

LDAA vadovui pritarė ir LAMMC Elmininkų bandymų stoties direktorius Kęstutis Rainys. „Jau seniai kalbėta apie tyrimų pagreitinimą. Lietuvoje iš 12 bulvių sėklininkystės ūkių vos keli beliko, bet tyrimų rezultatų vis tiek reikia laukti 3-4 mėnesius", - nesikeičiančią padėtį konstatavo mokslininkas.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip šiųmečiai orai paveikė apsirūpinimą pašarais Jūsų ūkyje?
Orai