Ūkis
Bulviasodžio nerimas – sumenkusi rinka
2018-05-09

Kaunas. Bulvių augintojai vienu balsu tvirtina, jog parduoti užaugintą produkciją darosi vis sudėtingiau.

Ūkininkai nurodo visą kompleksą priežasčių: šalyje mažėja gyventojų, keičiantis žmonių mitybos įpročiams bulves iš kasdienio raciono išstumia kiti produktai, stebima ir didžiulė konkurencija.

Kazlų Rūdos rajone, Antanavo seniūnijoje, ūkininkaujantis Raimundas Valuckas jau pasodino apie 20 hektarų bulvių. Ūkininkas sako, jog šiemet sodinti pradėjo kokia savaite anksčiau, tačiau dirvas parinkti šiai kultūrai buvę sudėtinga. Mat lietingo rudens pasekmės iki šiol matyti – dideli plotai dar apsemti stovi. „Dirvose probleminių vietų labai daug – balos kaip ežerai, net gulbės plaukioja. Ir šiaip situacija nedėkinga, nes labai žemos vietos, upės, upeliai, žemupiai aplinkui – Šešupė, Jūrė, Pilvė, Višakis“, – pasakoja jis.

Pernai rudenį taip laukus užliejo, kad apie trečdalis derliaus taip ir liko pūti vagose. Pasak ūkininko, šios nesėkmės taip pat prisidėjo prie to, kad, lyginant su praėjusiais metais, R. Valucko ūkyje bulvių plotas sumažėjo keturiais hektarais.

Kita priežastis, kodėl bulvių nusprendė auginti mažiau – akivaizdžiai besitraukianti rinka. „Niekam tų bulvių nebereikia. Ir taip derlius pernai nukentėjo. Anksčiau būdavo: nors derliaus nėra, bet nors kainos laikosi, o dabar įtakos mūsų kiekiai nebeturi – esame mažas sraigtelis Europoje“, – svarsto ūkininkas.

Bulvių laukai sumažėjo dešimteriopai

Šilutės rajone, Rusnėje, ūkininkaujantis Arūnas Beržinis sodino daigintas, ankstyvam realizavimui skirtas bulves. Bulviasodį baigė balandžio 25 dieną. Pasak ūkininko, šį pavasarį ne tik sausų dirvų deficitas, tačiau ir žemė daug kietesnė nei paprastai.

Bulvių plotą A. Beržinis jau ne vienerius metus tendencingai mažina. Pasakoja anksčiau sodindavęs po 10-13 hektarų. Tačiau jau keletą pastarųjų metų tik hektarą bulvėms teskiria. „Rinka labai nusmukusi Lietuvoje. Kas iš to, kad pasodini, kai paskui išmesti reikia“, – priežastį, dėl kurios jam nebesinori bulvių auginti, įvardija pašnekovas. Jis svarsto, kad galbūt daugelis bulvių augintojų Lietuvoje visiškai jų neatsisako tik iš inercijos.

Ūkininkas prisipažįsta anksčiau ir morkų, ir kitų daržovių dešimtkart daugiau sėdavęs. „Priežasčių keletas – ne tik rinkos nebėra, bet ir darbininkų labai sunku rasti. Taigi, pats kiek padarai, suspėji, tiek ir lieka“, – sako jis.

Lietuviai nebeištikimi bulvėms

Kitas to paties Šilutės rajono ūkininkas Alvydas Daukintis taip pat netoli Rusnės žemę dirba. Ir jis pripažįsta vis mažiau ir mažiau bulvių auginantis. Šiemet pasodino 9 hektarus – vos ne dvigubai mažiau nei anksčiau. Ūkininkas rinkos mažėjimą įvardija kaip šio apsisprendimo pagrindinę priežastį.

„Vis sunkiau realizuoti, nes bulvių valgytojų mažėja. Mitybos įpročiai keičiasi. Bulvės jau nebe pagrindinis lietuvių maistas. Žmonės, ypač jaunimas, kitokiais produktais bulves keičia, nebeprisiriša prie tradicijų. Vyresnieji daugelis patys savo namų valdose, sodų bendrijose užsiaugina“, – svarsto A. Daukintis.

Ūkininkas neslepia,  jog visiškai bulvių neatsisakyti neleidžia, „pririšusi laiko“ anksčiau įsigyta technika. Tačiau iš bulvių uždirbti tiek, kad galėtum į tą pačią techniką investuoti, nebepavyksta.

Šiemet, įvertinęs visus pliusus ir minusus, pasirinko ankstyvų veislių bulves. „Pas mus Rusnėje su vėlyvom sudėtinga. Rudenį, jei tik lietūs prasideda, labai užlieja. Praktiškai jas turi iki rugsėjo nusikasti“, – sako jis.

Tokios nesėkmės pavyzdžiu gali būtu praėjusieji  metai – trečdalis derliaus liko nenukasta.  

Vakarų Europa nurungia ir bulvėmis

Tauragės rajone, Piktupėnų kaime, įsikūrusio Žemės ūkio kooperatyvo „Piktupėnų javas“ vadovas Algirdas Steponavičius sako, kad iš 700 hektarų dirbamos žemės bulvėms šiemet skirta 130 hektarų.

Ankstyvajam derliui skirtas bulves šiemet pradėjo sodinti balandžio pirmoje pusėje. Vėliau nei ankstesniais metais prasidėjo bulviasodis  – laukė, kol dirvos pradžius, patys giluminius padargus naudodami bandė paspartinti šį procesą. Be to, anot pašnekovo, dirvos daug sunkesnės šiemet, žemės dirbimas sudėtingesnis.

Bulviasodžio dar nebaigė, bet jau artėja į pabaigą. Tačiau A. Steponavičius svarsto, kad pernykštis ankstyvas bulviasodis, pradėtas kovo pabaigoje, nepasiteisino – gegužę užėję stiprios šalnos bulvių daigus nušaldė ir derlius ne tik kad ankstyvas nebuvo, bet net dviem savaitėm vėlavo.

Tačiau kooperatyvo vadovas teigia, jog plėvelėmis dangstyti neapsimoka. Mat yra išbandę ir šią nuo šalnų saugančią priemonę. „Labai daug darbo – uždengti, prieš kiekvieną purškimą atidengti, vėl uždengti. O darbo rankų labai trūksta. Ir dar plėvelė kainuoja – kas porą metų turi keisti“, – aiškina jis.

A. Steponavičius taip pat kalba apie realizacijos sunkumus. „Ypač nedėkingas buvo praėjęs sezonas. Vakarų Europos valstybėse pasiekti dideli derliai, todėl bulvių išvežimo iš Lietuvos sąlygos buvo nepalankios. Lenkijoje jų kaina net iki 6 euro centų už kilogramą kainos krito“, – sako jis.

Dėl realizacijos galvos nesuka

Radviliškio rajone, Sidabravo seniūnijoje, ūkininkaujantis Andriejus Staškūnas sako, jog bulviasodį skubinosi baigti iki Motinos dienos. Mat tokia jau tradicija per ilgus ūkininkavimo metus susidarė.

Šiemet sodino 7,5 hektaro bulvių. Renkantis veisles taip pat laikomasi tradicijų, įpročių ūkyje. A. Staškūnas jau daug metų sodina Laura ir Vineta veisles, mano, jog ir visoje Lietuvoje jos populiariausios. Ūkininkas džiaugiasi savos sėklos šiemet turėjęs, nes tik pernai pirkęs sertifikuotos dalį bulviasodžiui buvo atsidėjęs.

Į klausimą, ar apsimoka pastaruoju metu bulves auginti, žmogus nedvejodamas atsako: „Man apsimoka, nes labai gelbsti tai, kad esu kooperatyvo „Suvalkijos daržovės“ narys. Man tik užauginti reikia, o visa realizacija rūpinasi kooperatyvas“. Tačiau ūkininkas pabrėžia, jog valdžios ir Europos pažadai apie kooperatyvų paramą „kažkur dingo“.

Juo ankstyvesnis bulviasodis, tuo didesnė loterija

Šakių rajono Būblelių kaimo ūkininko Lino Pukelio bulvių plotai šiemet užima 70 hektarų. Bulviasodžio darbai dar verda, nes, pasak pašnekovo, pradėjo sodinti vėliau nei pernai.  

Šiemet ūkininkas nusprendė sodinti mažiau vėlyvųjų, tačiau daugiau ankstyvųjų, po dangomis auginamų, bulvių. Mat daugiau ankstyvesniam sodinimui tinkamų dirvų buvo. „Ankstyvųjų paklausa didesnė ir kaina kita. Akivaizdu, kad iš to paties hektaro daugiau ir uždirbi. Jei pasiseka. Nes loterija (nušals ar ne) kur kas didesnė“, – sako jis.  

Ūkininkas taip pat turi savo mėgstamas, savose dirvose patikrintas bulvių veisles. Bene labiausiai vertina Jelly veislę. Taip pat gerai atsiliepia apie Laurą. O daugelio pamėgtai Vinetai jo dirvos visai nepatikusios – bulvėms žemė per sunki.

MŪ inf. 

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai