Kaunas. Kėdainių ūkininkas Saulius Dambrauskas šįmet ankstyvąsias bulves pradėjo sodinti kovo 23-iąją. Pasak daržininko, šaltas pavasaris bulves kankina ir gąsdina, tačiau jis į ateitį žvelgiąs optimistiškai - vartotojai tikrai neliks be lietuviškų bulvių derliaus.

„Situacija buvo gana grėsminga, kai šalnos prasidėdavo vakare nuo kokių aštuonių ir išsilaikydavo iki ryto aštuntos. Bulves auginu pagal patikrintas technologijas, jas pridengiu apsaugine plėvele, bet buvo baimių, kad ir ji gali neapsaugoti, tad teko papildomai drėkinti", - pasakoja augintojas.

Dėl papildomo drėkinimo susidarė drėgmės perteklius lomose, tad dabar tenka vandenį nusiurbti. Tačiau ten, kur vandens pertekliaus nėra, bulvės atrodo palyginti neblogai - augintojo žodžiais, pakenčiamai.

„Gali būti taip, kad dėl gausaus vandens pylimo bus išplautos trąšos, tad apie derlių kol kas negalime nieko pasakyti. Tačiau tikiuosi, kad pagaliau orai sušils ir bus mums palankūs. Kadangi esu optimistas, tikiuosi, kad ankstyvųjų bulvių derlių galėsime pradėti kasti tradiciškai pirmąją birželio savaitę", - sakė patyręs bulvių augintojas S. Dambrauskas.

Toks ankstyvas bulvių sodinimas, kaip jas sodino S. Dambrauskas ir kiti ankstyvųjų bulvių augintojai, bendrame šalies kontekste yra daugiau išimtis, negu taisyklė. Daugumos šalies daržininkų patirtis rodo, kad geriausias kalendorinis bulvių sodinimo laikas yra balandžio trečias ir gegužės pirmas dešimtadienis.

„Negalima labai tiksliai apibrėžti bulviasodžio kalendorinės datos, nes ji priklauso nuo pavasario ankstyvumo, dirvos drėgnumo bei įšilimo greičio ir kitų sąlygų. Bulvės gali sudygti, kai dirvoje 4-5 laipsniai šilumos, tačiau tokie daigai auga labai lėtai, juos puola įvairios ligos. Geriau palaukti, kol dirvos armenyje temperatūra pakyla iki 7-8 laipsnių šilumos, vidutinė paros oro temperatūra tada būna aukštesnė negu 8 laipsniai", - paaiškina Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Elmininkų bandymų stoties direktorius Kęstutis Rainys.

Pasak jo, visais atvejais pagrindiniai sodinimo laiko kriterijai - dirvos temperatūra ir drėgmė. Į pakankamai įšilusią ir sausą žemę bulves reikia sodinti nedelsiant. Užėjus šalnoms, bulvių daigai nukenčia ir dalis jų per 5-6 val. žūsta jau esant neigiamai 2 laipsnių temperatūrai. Kai būna trijų laipsnių ir žemesnė temperatūra, žūsta visi bulvių daigai.

„Nušalus sudygusių bulvių lapams ir stiebams, dirvoje lieka stipri šaknų sistema, todėl reikia tuojau pat papildomai patręšti dirvą azoto trąšomis ir tokios bulvės atžels bei išaugins derlių", - kaip elgtis kritiniais atvejais pataria K. Rainys.

Vėlyvą pavasarį bulves tenka sodinti gegužės pradžioje ir net viduryje. Geriau neskubėti ir nesodinti bulvių į šlapią ir nepakankamai įšilusią dirvą. Pastebėta, kad vagotoje dirvoje pasodintos bulvės sparčiau dygsta, auga ir bręsta, nes dirva greičiau įšyla, į ją lengviau patenka oras.

Bulvių sodinimo gylis priklauso nuo dirvožemio sudėties, sodinimo laiko, sėklos stambumo. Gylis matuojamas nuo vagos keteros iki gumbo viršaus. Sunkesnėse dirvose geriausia sodinti 5-8, o lengvose - 8-12 cm gyliu. Reikia atsižvelgti ir į sodinamų gumbų stambumą: smulkesnius sodinti 1-2 cm sekliau, o stambius - 1-2 cm giliau rekomenduojamo gylio.

Augalų skaičius hektare tiesiogiai priklauso nuo tarpueilių pločio ir gumbų tankumo eilutėje. Reikia atsižvelgti į sėklos dydį ir paskirtį. Bulvių derlingumas labiau priklauso nuo stiebų skaičiaus, negu nuo sėklos kiekio ploto vienete. Kvadratiniame metre išaugtų 15-20 gerai išsivysčiusių stiebų, jeigu tame kvadrate pasodintume 4-5 gumbus, o kiekvienas jų išaugintų po 4 stiebus. Tačiau optimalus stiebų skaičius priklauso nuo veislės, sėklos dydžio ir jos kokybės.

Pasak patyrusio bulvininkystės specialisto K. Rainio, gamybinio pasėlio hektare turėtų augti 50-55 tūkst., o sėkliniuose - 60-70 tūkst. kerų. Taigi, jei sėklinio gumbo vidutinis svoris apie 50 g, tai hektarui gamybinio ploto reikėtų 2,5-2,7, jei 80 g - 4,0-4,4 tonos sėklos.

MŪ inf.