Ūkis
Broliai iš Skuodo rajono dirba pagal principą - trys viename
2017-12-18

Skuodas. Trys broliai - Virgilijus, Žydrūnas ir Stanislovas Budrikiai - Skuodo rajone dirba 1 600 ha žemės. Kaip patys save apibūdina, jie yra „trys viename" - pasiskirstę darbų ir atsakomybės sritis, drauge tvarkosi dideliuose plotuose ir plėtoja augalininkystės ūkį. Stanislovas atsakingas už techniką, Žydrūnas - už agronominę dalį, o Virgilijus, kaip ir priklauso vyriausiajam broliui, direktoriauja - yra atsakingas už visų dokumentų tvarkymą.

Šių metų ruduo Budrikiams, kaip ir daugeliui šalies žemdirbių, nepagailėjo išbandymų. Vietoj planuotų 1 000 ha žiemkenčių, pavyko pasėti tik maždaug pusę to ploto, tačiau kokia jų dalis sėkmingai sulauks pavasario, ūkininkai dar nedrįsta net spėlioti.

„Paprastai rudenį sėdavome apie 700-800 ha, o šiemet žadėjome 1 000 ha žiemkenčių pasėti, bet gamta viską pakoregavo savaip. Žieminių rapsų, žieminių miežių ir žieminių kviečių pasėjome maždaug 500 ha. Dirbome 24 valandas per parą, jei būtų 25 valandos, tai tiek ir varytume", - sudėtingą rudeninę sėją, kai teko gaudyti kiekvieną sausesnę dieną, prisimena Žydrūnas.

Žydrūnas Budrikis tvarko visus agronominius reikalus

Gamta ir toliau negailėjo lietaus, tad jau prieš žiemą pasimatė, kad pasėliai daug kur išmirkę ištisais gabalais. Vienas žieminių miežių laukas ištisas dvi savaites apskritai išbuvo po vandeniu, bet dabar toliau žaliuoja. „15 ha miežių buvo virtę ištisu ežeru. Streso šie augalai gavo tikrai nemažai. Nors vandeniui atslūgus, želmenys atrodo žali, tačiau neaišku, kaip išgyvens žiemą. Kol kas nieko nenurašome, reikia sulaukti pavasario", - nuostolių skaičiuoti dar nesiima Stanislovas.

Beje, žieminius miežius Budrikiai augina pirmi metai. Šiuos augalus nusprendė išmėginti todėl, kad jie anksti nukuliami ir lieka daugiau laiko pasiruošti rudeninei sėjai. Be to, ir pirmieji pinigėliai už naujo derliaus grūdus greičiau ateina į ūkį. „Tai bus ir savotiškas kombaino bei džiovyklos išbandymas, - sako Žydrūnas. - Šį rudenį pirmą kartą 100 ha užsėjome žieminiais miežiais Mercurioo. Kaip aiškina specialistai, jų galima kulti nuo 5 iki 10 t/ha. Žinoma, miežiai turi augti kviečių žemėje, tik tada galima tikėtis gero derliaus".

Pradėjo nuo pusšimčio hektarų

Savo tėvo tėviškėje, greta Lenkimų miestelio, Budrikiai pradėjo ūkininkauti prieš šešerius metus - vienas po kito atsisakė verslų mieste ir sugrįžo į kaimą. „Paramų nieko daug neėmėme, pasinaudojome tik parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui. Pagalvojome, kad neverta terliotis - kiek sukiši į projektus, o dar neaišku, ar jie praeis. Plius reikalavimai išauga, kai paramos lėšų gauni", - nutarė broliai.

Ūkį kurti jie pradėjo nuo nepilnų 50 ha. Kirto medžius, valė apleistus plotus. Technikos beveik neturėjo, tad teko plušėti iš peties tikrąja šio žodžio prasme. „Nenorime net prisiminti tų laikų. Jei reikėtų pakartoti, tai jau neitume nė už ką. Dabar darbininkai nė nežino, kas kastuvas yra, o mes anksčiau visus darbus rankomis padarydavome, sėklą pilstydavome kibirais į maišiukus", - nelengvą pradžią prisimena Žydrūnas. „Nenorėjome ilgai dirbti su kastuvais, todėl teko greitą pažangą padaryti", - broliui pritardamas juokiasi Stanislovas.

Stanislovas Budrikis atsakingas už žemės ūkio techniką

Pirmieji du traktoriai buvo baltarusiški: su dviem Belarus dirbo 200 ha. „Būdavo, nuvažiuoji į firmas, naujos technikos būtinai reikia, o pinigų neturi. Prašai rasti būdų, kaip galėtume gauti techniką išsimokėtinai - ir pavykdavo. Visada tvarkingai ir sąžiningai atsiskaitydavome. Taip ūkis ir augo. Dabar jau įgavome agroverslo įmonių pasitikėjimą, jau visai kitoks požiūris į mus", - pasakoja Stanislovas.

Anksčiau technika buvo visų paletės spalvų, o dabar išsigrynino - dominuoja John Deere ir Claas gamintojų žemės ūkio mašinos. Derlius dorojamas 3 Claas Lexion kombainais. Kitais metais, kai beveik visi pasėliai bus vasariniai javai, gali tekti ir apie ketvirto kombaino įsigijimą pagalvoti, kad būtų įmanoma įsispėti laiku nukulti derlių. „Niekas juk nežino, kokie orai bus kitąmet. Geriau investuoti ir turėti truputį atsargai technikos", - ūkiškai svarsto Stanislovas.

Ūkyje auginami rapsai, kviečiai, žirniai. 2017 m. augino beveik 200 ha žirnių, vidutinis jų derlingumas buvo 3,5 t/ha. Tai labai geri rezultatai, nes žirnius pasėjus, mėnesį laiko nebuvo lietaus. Nuo drėgmės trūkumo kentėjo ir vasariniai kviečiai.

„Pavasarį po sėjos žemę privolavome - voluojame tam, kad ilgiau išsilaikytų dirvoje drėgmė, kad volas prispaustų akmenis, nes trūksta darbo rankų jiems išrinkti. Dėl oro sąlygų žemė labai susislėgė, iš apačios buvo drėgna, o iš viršaus sausa, tad susiformavo tvirta pluta. Tik po mėnesio, kai pagaliau palijo, vasarojus pradėjo dygti. Nors ir labai apsunkintas buvo dygimas, bet panaudodami visas reikalingas augalų apsaugos priemones ir trąšas, ištempėme iki gero derliaus", - sako Žydrūnas.

Ir iš tiesų, derliai buvo stebėtinai geri - vidutinis žieminių kviečių derlius siekė 8 t/ha (jau užskaityto svorio), vasarinių kviečių - 6 t/ha, vasarinių rapsų - 3 t/ha (jau išdžiovintų ir išvalytų), o kai kuriuose laukuose net ir 3,5 t/ha pavyko kulti. Beje, 2017 m. žieminių rapsų Budrikiai net neturėjo ir dėl to nepasigailėjo - gausiu derliumi nenuvylė vasariniai. Dabar ūkininkai netgi svarsto, ar apskritai apsimoka sėti žieminius rapsus, jei kelinti metai iš eilės taip gerai dera vasariniai. 2017-ųjų sezonas maloniai nustebino ir tuo, kad visai nesimatė rapsinių žiedinukų - matyt dėl to, kad kai rapsų augalai turėjo žydėti, laikėsi vėsūs orai.

Neaiški ir žirnių ateitis - nors tai puikus sėjomainos augalas, bet teks peržiūrėti jų plotus dėl to, kad žalinimo užskaitai auginamuose ankštinių augalų pasėliuose nuo kitų metų draudžiama naudoti chemines augalų apsaugos priemones. Budrikiai žalinimo reikalavimams išlaikyti žada deklaruoti įvairius kraštovaizdžio elementus, nes turi pievų, pievelių, miškelių, gal dar pūdymui dalį laukų paliks.

Po stogu sustatyti kombainai saugiai laukia naujo sezono

Šių metų derliaus didžioji dalis jau realizuota, likęs maždaug 1 000 tonų grūdų. Ūkininkai dar teikia grūdų valymo, džiovinimo ir saugojimo ir išgabenimo į uostą paslaugas. Plastiko rankovėse saugoma apie 5 000 tonų grūdų. Jau kaip ir galima būtų juos realizuoti, bet laukas toks šlapias, kad neįmanoma įvažiuoti, tad tenka laukti, kol rimčiau pašals.

Plėstis dar būtų galima, bet ar verta

Budrikių dirbami laukai išsidėstę palyginti kompaktiškai, iki tolimiausio lauko gal 20 km reikia važiuoti. „Pajėgtume ir daugiau žemės dirbti, tik klausimas - ar to reikia? Kada žmogui gana, kada jau sau galima STOP pasakyti? Jei negalėsi normaliai laukų prisižiūrėti, tai kam tos žemės prisiimti? Gali turėti 2000 ha, o kulsi kaip iš 1 000 ha. Geriau mažiau, bet tvarkingai viską padaryti", - tvirtina broliai.

Artimiausiuose planuose - statyti sandėlius, angarus, nes stinga vietos grūdams laikyti. „Trūksta sandėlių, nes derliai pakilo. Saugojimas rankovėse - tik laikina išeitis. Rankovėse saugomi išvalyti ir išdžiovinti grūdai. Net patiems keista matyti, kai trauki grūdus vos ne iš pelkės, o jie sausutėliai, net dulka", - pastebi Žydrūnas.

Pritrūkus sandėlių, šiemet grūdai saugomi ir plastiko rankovėse

Šiemet ūkyje paleista nauja galinga džiovykla, kuriai įrangą tiekė įmonė „Agroteka". Kitais metais Budrikiai žada džiovyklos pajėgumus padidinti maždaug 20 proc. Nors kol kas dar svarsto, ką verčiau statyti - ar bokštus, ar angarus - vis labiau linkstama prie angarų. „Į bokštą gali supilti 1 000-1 500 tonų, o į angarą - 7 000 tonų grūdų. Tai iš karto atsakymas kaip ir aiškus, ką labiau apsimoka rinktis. Be to, angaro paskirtis gali būti universalesnė: kai jis ištuštėja, galima sustatyti techniką, pasidėti trąšas ir pan.", - ūkiškai į problemą žiūri broliai Budrikiai.

Šiemet ūkyje pastatyta nauja galinga grūdų džiovykla

Ūkio infrastruktūra kol kas yra išsidėsčiusi per tris vietas, tad norisi viską sukelti į vieną bazę - taip ir darbuotojams (o jų ūkyje yra 12) būtų lengviau, ir šeimininkams patogiau darbus organizuotis. Ūkininkai žada patys įsigyti ir melioracijos sistemoms tvarkyti reikalingą įrangą. „Ką susitvarkome, tą ir turime. Ko gero, teks investuoti į melioracijai tvarkyti reikalingą techniką, galbūt patiems valyti ir kanalus, kurie yra labai užsinešę", - sako Stanislovas.

Miestiečiui gali atrodyti, kad augalininkystės ūkyje nėra kas veikti - pakanka pasėti ir nukulti. Tačiau realybė visai kitokia. Aišku, žiemą yra laisviau, bet darbų užtenka. „Tai ir grūdų realizacija, ir statybos, ir bankai - krūvos reikalų. Tik prieš Naujuosius paleidžiame atostogų vyrus ir patys apie mėnesį pailsime. Tai ir visos mūsų atostogos", - šypteli ūkininkai Budrikiai.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai