Ūkis
Braškių augintojai ieško naujovių
2018-10-16

Panevėžys. Lietuvoje braškių augintojų kasmet daugėja – šio verslo vis drąsiau imasi miestiečiai, turintys kitus darbus, o patyrę augintojai plečia plotus ir išbando naujausias veisles. Braškių veislių pasiūla didžiulė, todėl patartina rinktis ligoms ir kenkėjams atsparesnes veisles.

Vienas iš didžiausių Lietuvoje braškių augintojų Vygantas Šlėvė iš Radviliškio r. pastaraisiais metais augina 5,5 ha braškių, nuo pačių ankstyviausių iki vėlyviausių veislių: Vibrant, Grandarosa, Rumba, Asia, Syria, Elkat, Matis (vėlyvesnė už vidutinio ankstyvumo veisles), Faith, Florence, Malvina.

V. Šlėvė sakė, kad derliaus paankstinimui anksti pavasarį dalį braškyno dengia polietileno plėvele. Šiemet sulaukė ypač ankstyvo derliaus – pirmosios braškės derėjo jau gegužės pabaigoje. Ankstyvos uogos yra pačios brangiausios, pirmąsias pardavė po 7 eurus už kilogramą, paskui po 6–5 eurus už kilogramą.

Lytagra 19 03 mobilus 3 paragrafas

Laistymo sistemos ir specialios trąšos

Dalį braškių V. Šlėvė augina 2 eilutėmis ant plėvelės (išorinė pusė balta, vidinė – juoda), o kitas – be plėvelės lygioje dirvoje viena eilute su 90 cm tarpais tarp eilių (dabar vokiečiai taip augina vis daugiau braškių).

Eilėje tarp daigų paliekami tarpai, priklausomai nuo veislės savybių. Pavyzdžiui, Malvina ir Faith išaugina vešlius kerelius, todėl dėl geros ventiliacijos šių veislių augalai sodinami kas 35–40 cm. Visas braškynas laistomas su specialiai šiam auginimo būdui pritaikyta laistymo sistema. Šią sausą ir karštą vasarą ypač buvo reikalingas laistymas, nes išauginti braškių kokybišką derlių be maisto medžiagų būtinas optimalus drėgmės kiekis.

V. Šlėvė jau 4 metus braškes tręšia kontroliuojamo tirpimo naujos kartos mineralinėmis trąšomis – prieš sodinimą pagrindiniam tręšimui naudoja granuliuotas trąšas, o paskui augalus tręšia tirpiomis trąšomis per laistymo sistemą. Pasak augintojo, nors trąšos ir brangios, bet išaugintos kokybiškos ir skanios uogos atperka įdėtas lėšas.

Kitam sezonui ūkininkas ruošiasi sodinti ir naują labai vėlyvą braškių veislę Magnus, kuri panaši į Malvina. Kasmet pavasarį ir vasaros pradžioje sodina A++ kategorijos frigo braškių daigus tam tikrais laiko intervalais, kad derėjimas būtų labiau ištęstas. Prieš žiemą visas braškes uždengia agrodanga.

Uogų augintojai Raimonda ir Rymantas Norkai ūkininkauja Šiaulių rajone, augina braškes, vasarines ir remontantines avietes, baltuosius, raudonuosius bei juoduosius desertinius serbentus, agrastus, gervuoges. Braškėms skirtas vienas hektaras. Jos auginamos 2 eilutėmis ant plėvelės su laistymo sistema. Veislės įvairaus ankstyvumo: Flair, Asia, Cristine, Malvina bei kitos.

Braškių augintojai sodina A++ kategorijos frigo braškių daigus, tręšia kontroliuojamo tirpimo mineralinėmis trąšomis.

Ūkininkas Zenonas Rožėnas iš Radviliškio r., kartu su dukra Liuda Beresnevičiene turi 30 arų braškyną. Jaunoji ūkininkė planuoja braškių plotą plėsti, įdiegdama naujas braškių auginimo technologijas, ir iš anksto ieško informacijos, kaip reikės apsaugoti augalus nuo ligų ir kenkėjų. Dabar augina Rumba, Sonata, Christine, Malvina veisles.

Vilnietė Jolita Sinkevičienė braškių jau 30 arų augina Ignalinos r., braškyne darbuojasi savaitgaliais. Augina veisles Vibrant, Rumba, Elsanta, Elegance, Malvina. Braškių augintoja sodina aukštos kategorijos frigo daigus. Kitais metais numačiusi plėsti braškyną.

Jolanta Kuliešienė iš Jonavos dar turi tik 18 arų braškių, bet ruošiasi plėsti plotą, stengiasi dalyvauti seminaruose, kad kuo daugiau sužinotų apie braškių auginimą iš pačių specialistų.

Apsauga prasideda nuo sveikos sodinamosios medžiagos

Visi šie augintojai ir dar būrys kitų dalyvavo ūkininko Vilmanto Dilkos organizuotame seminare Panevėžyje, kuriame specialistai pristatė braškių auginimo technologijas atvirame ir uždarame grunte, kalbėjo apie perspektyviausias braškių veisles. Seminare ypač didelis dėmesys buvo skirtas sodinamosios medžiagos kokybei irbraškių apsaugai nuo ligų bei kenkėjų, nes nuo braškyno sveikatingumo priklauso jų derlius ir augintojų pajamos.

Braškių augintojai dalyvavo ūkininko Vilmanto Dilkos organizuotame seminare Panevėžyje, kuriame specialistai pristatė braškių auginimo technologijas

LAMMC SDI Augalų apsaugos laboratorijos vyr. mokslo darbuotoja Elena Survilienė seminare susirinkusiems braškių augintojams priminė, kad viskas prasideda nuo sodinamosios medžiagos – būtina sodinti tik sveikus, testuotus nuo karantinininių ligų ir sertifikuotus braškių daigus.

Braškių sodinimui dirva ne tik turi būti puri ir derlinga, bet neturi būti užkrėsta nematodais, šaknis graužiančių kenkėjų – spragšių, grambuolių, dirvinukų – lervomis, pašaknio ligų sukėlėjais, piktžolėmis.

Labai svarbu laikytis sėjomainos. Braškės sodinamos į tą pačią vietą ne anksčiau kaip po 4 metų. Braškes ypač patartina sodinti po sideracinių augalų garstyčių, serenčių. Prieš sodinant braškes, rekomenduojama atlikti dirvožemio bei vandens tyrimus. Tai padės parenkant trąšų kiekius bei sudaryti optimalų tręšimo planą.

Pasak E. Survilienės, braškynuose labai svarbu laiku ir teisingai indentifikuoti kenkėjus, ligas, įvertinti jų plitimo mastą. Nuo to priklausys kokias augalų apsaugos priemones, būdus pasirinksime. Profilaktinės bei laiku panaudotos augalų apsaugos priemonės yra efektyvesnės. Purškimams naudoti skirtingų veikliųjų medžiagų produktus, laikytis etiketėje rekomenduojamas produkto normas. Purkšti kenkėjams esant jautriausiose stadijose.

Leidžiamų naudoti pesticidų sąrašas, kurį būtina kasmet peržiūrėti, skelbiamas Valstybinės augalininkystės tarnybos svetainėje. Purškiant nuo ligų ir kenkėjų, optimalus vandens kiekis yra apie 1 000 l/ha, o nuo piktžolių galimas dvejopas vandens kiekis: purškiant herbicidus tiesiogiai ant piktžolių – apie 200 l/ha, naudojant dirvinius herbicidus – 400 l/ha ir daugiau.

Labai svarbu, kad nuo paskutinio purškimo iki derliaus nuėmimo praeitų laikas, kuris yra nustatytas konkrečiai kievienai veikliajai medžiagai.

Vis dažniau susiduriama su kenkėjų atsparumu insekticidų veikliosioms medžiagoms, todėl daugelyje šalių nuo tokių kenkėjų, kaip tripsai, erkės, pasitelkiami entomofagai Phytoseiulus,Neoseiulus, Orius, Amblyseius ir kt. Jie ypač efektyvūs šiltnamiuose auginamose braškėse.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ką manote apie klimato atšilimą?
Orai