Ūkis
Braškių auginimo technologinės inovacijos
2018-02-20

Babtai (Kauno r.). Mūsų šalyje braškių auginimo bumas buvo 2004-2008 m., kuomet braškynų plotai buvo išsiplėtę iki 1 000 ha. Paskui jų smarkiai sumažėjo ir dabar skaičiuojama, kad verslinių braškynų plotas yra maždaug 560 ha. Braškių augintojai itin aktyviai diegia naujausias technologijas ir stengiasi maksimaliai prailginti šviežių uogų sezoną.

Braškės, kitaip negu, tarkime, serbentai, avietės ar obelys, dėkingas augalas tuo, kad į naujoves augintojai gali reaguoti labai greitai - derlius juk paprastai skinamas tais pačiais metais, kaip ir pasodinami daigai.

Į seminarą susirinko apie šimtas braškių augintojų iš visos Lietuvos

Moksliniai braškių auginimo tyrinėjimai atliekami LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institute. Neseniai čia įvykęs tarptautinis seminaras „Inovacijos braškių auginimo technologijose" - geras mokslo ir verslo bendradarbiavimo pavyzdys.

Seminarą organizavo Biržų r. ūkininkas Andrius Ragaišis, kuris yra oficialus vokiečių įmonės „Kaack Pflanzenvermehrung GMBH  & Co.KG" atstovas Lietuvoje, ir Baltijos šalyse bei LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institutas.

Ligita ir Andrius Ragaišiai turi 2 ha braškyną Biržų rajone, Parovėjos seniūnijoje. Nuotraukoje centre – svečias iš Vokietijos Konstantinas Kakas

Nors renginys buvo mokamas, tačiau sulaukė didžiulio dėmesio - maždaug šimtas įvairaus stambumo uogų augintojų iš visos šalies susidomėję išklausė pranešimų apie naujausias verslinės braškininkystės technologijas.

„Kaack Pflanzenvermehrung GMBH & Co.KG" atstovas, įmonės šeimininkas Konstantinas Kakas (Constantin Kaack) pateikė daug naudingos praktinės informacijos, kaip auginti braškes šiltnamiuose ir kilnojamuose tuneliuose. Jo vadovaujamoje įmonėje Šiaurės Vokietijoje derinant braškių auginimą šiltnamyje, tuneliuose ir lauke, derlius skinamas nuo gegužės pradžios iki rugsėjo.

Kaip įrengti tunelius

Auginant braškes tuneliuose, gaunamas apie 15 dienų ankstesnis derlius ir geresnė uogų kokybė bei aukštesnės kainos. Kasmet kilnojamiems tuneliams keičiama vieta. Tuneliai gali būti 5,5-8,5 m pločio ir skirtingo ilgio. Tarp augintojų populiariausi 100 m ilgio tuneliai, nes jų atsiperkamumas geresnis ir mažesnės įrengimo sąnaudos. Tunelių galuose naudojamos paprastos uždaromos arba pakeliamos (roletai) arkinės durys.

Kilnojamas tunelis, braškės auginamos 8 vagomis profiliuotame supresuotame paviršiuje

Plėvelę galima užtempti tuomet, kai oro temperatūra, apie 0 oC. Visi tuneliai braškininkystės ūkyje Vokietijoje jau būna uždengti iki vasario 20 dienos. Tunelio viduje braškės uždengiamos agrodanga (daržo plėvele), kad augalams būtų šilčiau ir anksčiau prasidėtų vegetacija. Braškės auginamos uždaroje sistemoje, tuo metu tuneliai nevėdinami.

Miltligės galima išvengti tunelius kasdien vėdinant

Vėliau, prasidėjus vegetacijai (nuo kovo vidurio) tunelius pradeda intensyviai vėdinti, nes po plėvele susidaro didesnė oro drėgmė. Kad augalai augtų sveiki ir nesusirgtų miltlige, vėdinti būtina kiekvieną rytą, iš abiejų pusių atidarant tunelių galus. Tarp ežių klojami šiaudai - jie sulaiko drėgmę, todėl tuneliuose nepakyla santykinė drėgmė. Šiaudai taip pat palaiko švarą tarp augalų.

Nuskynus braškių derlių, plėvelė nuo tunelių iš karto nuimama, kad braškės toliau augtų natūraliomis sąlygomis ir sukauptų pakankamai maisto medžiagų kitų metų derliui. Nuėmimas tuo pačiu ilgina plėvelės naudojimo laiką - ji atlaiko apie 4 sezonus.

Supresuotų vagų paruošimas

Tuneliuose (gali būti ir šiltnamyje) ant žemės tiesiama plėvelė, ant jos supilamas reikalingas kiekis durpinio substrato, paskui su technika (traktorius su specialiu agregatu pakelia gruntą ir supresuoja) profiliuojamos vagos (suspaudžiamas substratas) ir tuo pačiu ant vagų užtempiama plėvelė.

Sukuriamos idealios sąlygos braškių auginimui, nes augalai neturi tiesioginio sąlyčio su žeme (gruntu), naudojamas sterilus substratas, todėl išauginami sveikesni augalai ir gaunamas gausesnis derlius negu braškes auginant laukuose įprastomis sąlygomis.

Ruošiamos suspausto substrato vagos

Lysvė nuo žemės paviršiaus pakilusi iki 30 cm aukščio, todėl po žiemos tuneliuose braškėms augti susidaro žymiai geresnės sąlygos. Pakeltose lysvėse žemė geriau per dieną įšyla, o per naktį nespėja atvėsti. Todėl augalai anksčiau pradeda vegetuoti ir anksčiau sulaukiama derliaus negu auginant nešildomuose šiltnamiuose braškes vazonuose. Kadangi vazonų sienelė yra plona, jie per naktį atvėsta ir vegetacija - atrodytų, paradoksalu - bet šiltnamiuose vėluoja lyginant su braškių auginimu supresuotos žemės lysvėse tuneliuose.

Kokias braškių veisles renkasi

Tuneliuose tinkamos auginti šios braškių veislės: Clery, Ines, Darselect. Žiemai šių veislių braškės tuneliuose (nuėmus plėvelę) dengiamos agrodanga arba šiaudais. Kadangi auginamos šiuolaikinės braškių veislės yra jautresnės šalčiui, todėl jos gali nušalti arba stipriai apšalti esant -10 oC šalčio. Kita veislių grupė: Honeoye, Rumba, Magnum - atsparesnės šalnoms ir šalčiui, jos žiemai nedengiamos.

Auginant tuneliuose, braškių daigai sodinami tankiau, kad viename kvadratiniame metre išaugtų daugiau žiedų ir būtų sulaukiama gausesnio derliaus iš kvadratinio metro. Antraisiais metais išauga daug žiedų, tačiau uogos būna gerokai mažesnės negu pirmaisiais auginimo metais. Beje, pastebėta, kad veislės Darselect uogos antraisiais metais nesmulkėja.

Apskritai geriau apsimoka braškes tuneliuose auginti vienus metus ir gauti didesnių uogų derlių. Tunelių konstrukcijos apsaugo braškes iki -5 oC šalčio. Braškių derlius tuneliuose gaunamas 10-30 proc. didesnis negu lauke auginamų be priedangos braškių.

Auginimas šiltnamiuose ant stelažų

Auginant braškes šiltnamiuose, daigus sodina kovo mėnesį ir tik vieniems metams. Sodinama tankiau negu lauke, kad būtų gautas maksimalus uogų derlius. Į šiltnamius sodinami aukščiausios A+ kategorijos frigo daigai arba išauginti paletėse.

Šiltnamiuose braškės auginamos skirtingo aukščio - 0,7 m, 1,2 m, 1,5 m - stelažuose. Stelažų aukštis pritaikytas patogiam skynimui. Aptarnaujantis darbuotojas važiuoja vežimėliu terp stelažų ir tiesiai į dėžę skina prisirpusias uogas.

Patogu skinti braškes, auginamas ant stelažų

Seniau braškių auginimui buvo naudojami žemesni stelažai, nes lengviau buvo prižiūrėti augalus, tačiau, atsiradus problemų su tripsais, augalai pradėti auginti kuo aukštesniuose - 1,5 m aukščio - stelažuose, taip apsisaugoma nuo tripsų (jie sunkiai skraido).

Šiltnamiuose išauginamas ypač gausus braškių derlius, iš vieno hektaro priskinama po 40-60 tonų uogų, nes braškės sodinamos tankiau į 1 kv.m po 8-15 daigų (80-150 tūkst./ ha) ir sudaromos visos optimalios auginimo sąlygos: laistymas, tręšimas, vėdinimas, atidi apsauga nuo ligų ir kenkėjų.

Sodinamoji medžiaga

Sodinimui naudojami daigai, išauginti paletėse. Vieno daigo šaknynas (vadinamas supresuotomis šaknimis) sudaro 250 ml tūrį ir augalas jau turi suformavęs po 4-7 žiedynus. Pasodinti iš padėklų daigai pradeda greičiau augti, nes dažniausiai jau turi po 3 lapus - skirtingai negu frigo daigai, kurie būna visiškai be lapų.

Išauginti daigai paletėse taip pat gali būti šaldomi kaip frigo daigai. Išilginiame metre šiltnamiuose sodinama po 10 daigų. Tokius daigus pasodinus vasario mėnesį, uogų derlius skinamas jau gegužės mėnesį.

Paskui ruošiama antroji banga: vėl nauji daigai iš palečių sodinami balandžio mėnesį ir derliaus sulaukiama liepos - rugpjūčio mėnesiais. Vazonėliuose išauginti daigai yra brangesni, bet sveikesni, apdoroti furngicidais, todėl iš jų išauga stipresni augalai.

Dviejų derlių auginimui šiltnamių stelažuose galima naudoti ir A+ frigo daigus, tačiau jie mažiau išaugins žiedynų, negu tankiau pasodinti daigai supresuotomis šaknimis.

Kilnojamuose tuneliuose labai ankstyvam derliui išauginti tiesiai į žemę sodinami, kaip ir šiltnamiuose, braškių daigai iš palečių su keliais lapeliais. Kitų metų derliui gauti tuneliuose birželio 5-10 dienomis sodinami frigo daigai. Frigo daigai sodinami iki 25 cm atstumais tarp augalų (4 augalai išilginiame metre. Žiedynus būtina išskabyti. Paskutinis frigo daigų sodinimas tų pačių metų derliui - birželio pradžia.

Kamanės - gausesniam derliui

Geresniam braškių žiedų apdulkinimui po priedangomis naudojamos kamanės. Jų aviliukai sustatomi šiltnamiuose ir tuneliuose ant žemės pastatytų dėžių (ne tiesiai ant grunto), kad neužkliūtų technika. Kamanės gyvena 6 savaites, tai tam laikotarpiui jų aviliukuose, kad nepritrūktų maisto, ypač kol žiedai dar neišskleidę, joms būna specialiose kempinėlėse paruošto sirupo. Apgyvendinus kamanes, daugiau užsimezga uogų, jos būna geresnės kokybės ir sunkesnės, tad derlius padidėja 10-15 procentų. Vienam hektarui braškyno reikia 10 aviliukų kamanių.

Braškių apsaugai nuo kenkėjų naudoja grobuoniškuosius vabzdžius (entomofagus), kad kuo mažiau reikėtų cheminių produktų - insekticidų (kuriuos galima naudoti iki žydėjimo ir tik kai kuriuos žydėjimo metu - būtina atsižvelgti į karencijos laikotarpį). Kada braškės žydi ir jų žiedus lanko bitės, purkšti insekticidais draudžiama. Entomofagai naudojami nuo voratinklinių erkučių, amarų ir kitų kenkėjų.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai