Ūkis
Braškių auginimas prasideda nuo kokybiškų daigų
2018-01-03

Panevėžio r. Ūkininkas Vilmantas Dilka jau septynerius metus augina braškes ir yra vienos olandų firmos, prekiaujančios kokybiškais braškių daigais, oficialus atstovas Lietuvoje ir Latvijoje. Jis tvirtina, kad kasmet sukuriama daug naujų braškių veislių, o klasikinės veislės po truputį praranda savo populiarumą.

Pernai braškėmis ūkininkas buvo apsodinęs1 ha plotą. Braškes augina įprastu būdu, daigus sodina tiesiai į dirvą, nenaudoja plėvelės, o prieš šalčius braškyno plotą mulčiuoja šiaudais. Kasmet savo braškyne bando vis naujas veisles.

Pavyzdžiui, pernai sodino ankstyvąsias Rumba, Christine, Daroyal, vidutinio ankstyvumo Asia ir Sonata, vėlyvąsias Faith ir Malvina.

Daroyal veislės braškių uogos

Kokios braškių veislės populiariausios

Pasak V. Dilkos, braškių veislės pagal ankstyvumą lyginamos su klasikinėmis, visiems žinomomis, pavyzdžiui, visos veislės, kurios pradeda derėti anksčiau už Elsanta, priskiriamos ankstyvosioms, kitos, kurios pradeda derėti iki Florence, priklauso vidutinio ankstyvumo, o derančios vėliau po Florence - vėlyvosios veislės.

„Iš vėlyvųjų braškių veislių pati vėlyviausia yra Malvina, kuri pradeda derėti 10 dienų po Florence. Praėjusią vasarą jas baigėme skinti rugpjūčio 15 dieną (vėlavo 2 savaites), nes paprastai baigdavome skinti pirmomis rugpjūčio dienomis", - sako ūkininkas Vilmantas Dilka (nuotr.).

Mūsų šalies versliniuose braškynuose pastaruosius kelis sezonus populiariausios braškių veislės yra Rumba, Sonata, Asia ir Malvina. Latvijoje dėl skanių, itin saldžių uogų dar vis labai populiari sena veislė Polka, tačiau, deja, antraisiais auginimo metais jų uogos linkusios smulkėti. Europoje daug metų iš ankstyvųjų braškių veislių populiariausia buvo Honeoye, iš vidutinio ankstyvumo - Elsanta, iš vėlyvųjų - Florence. Profesionaliai auginant, iš hektaro priskinama po 7-20 t uogų, priklausomai nuo daigų kokybės, auginimo technologijos ir tų metų sąlygų.

Augintojai renkasi braškių veisles pagal šiuos kriterijus: kad būtų derlingos, nokintų skanias ir gražias uogas, būtų atsparios ligoms bei šalčiui, transportabilios. Uogos gražiau atrodo, kai būna vienodo dydžio ir formos.

Asia veislės braškių uogos

„Pavyzdžiui, Asia populiari, nes labai derlinga ir uogos yra labai didelės, tiesiog kaip dvi degtukų dėžutės, tačiau uogos yra nevienodos formos: kūgiškos, apvalios, kampuotos ar briaunuotos", - atkreipia dėmesį ūkininkas.

Braškių veislių naujienos

V. Dilka sako, kad ieškantys naujų ankstyvųjų veislių braškių, turėtų atkreipti dėmesį į Flair - tai pati ankstyviausia desertinių braškių veislė. Derlius nėra didelis, tačiau uogos vienos iš skaniausių. Tiesa, veislė jautresnė auginimo sąlygoms, labiau tinka auginti šiltnamiuose specialiuose substratuose.

Christine - ankstyva, derlinga desertinių braškių veislė. Uogos šviesiai raudonos, gero skonio. Derėjimo laikas ilgas, apie 4 savaites, dėl to ir paskutinio skynimo uogos užauga didelės. Pakankamai atsparios ligoms ir šalčiui, gerai žiemoja.

Christine veislės braškių uogos

Iš vidutinio ankstyvumo veislių dėmesio verta Sonsation - vidutinio ankstyvumo, labai derlinga (derlingesnė už Sonata) desertinių braškių veislė. Uogos labai gražios vienodos formos, blizgios, gero skonio, saldžios, pakankamai didelės. Pakankamai atsparios ligoms, mažiau atsparios šalčiui.

Vėlyvoji veislė Faith - labai derlinga desertinių braškių veislė. Dera tuo pačiu laiku kaip ir Florence. Uogos didelės, didesnės už Sonata ir tokios pat spalvos, vienodos formos, skanios, saldžios. Vidutiniškai atsparios ligoms.

Faith veislės braškių uogos

Sussette - vėlyva, labai derlinga desertinių braškių veislė. Derėjimo laikas tarp Florence ir Malvina. Uogos labai gražios, vienodos formos, šviesiai raudonos, išvaizda ir skoniu panašios į Elsanta, tvirtos, transportabilios, nebijo lietaus pertekliaus. Veislė atspari miltligei. Magnus - nauja labai vėlyva veislė, labai panaši į Malvina. Krūmas augus, derėjimo laikas kaip Malvina, uogos šiek tiek šviesesnės, derlius šiek tiek didesnis, skonis geras.

Sodinamosios medžiagos kokybės svarba

V. Dilka pastebi, kad Lietuvoje braškių daigais prekiaujama chaotiškai. Prekiauti savo išaugintais licencijuotų veislių braškių daigais yra draudžiama, už tai gresia baudos.

„Užsodinus pačių padaugintus ar iš neaiškių pirkėjų įsigytus daigus, žmonės dėl jų prastos kokybės nusivilia tam tikra veisle, o dar blogiau, kad daugeliui metų ligomis ir kenkėjais užkrečiamas laukas. Į tą pačią vietą braškių daigus galima sodinti tik po 3-5 metų, mat kai kurių ligų sukėlėjai dirvoje išgyvena daugiau negu 5 metus", - sako ūkininkas.

Išpopuliarėjo šaldyti braškių daigai

Pastaruoju metu išpopuliarėjo braškynų veisimas šaldytais (frigo) daigais. Dažniausiai tai būna iš Olandijos atvežti elitiniai šaldyti braškių daigai. Daigai iškasami lapkričio - gruodžio mėnesiais, išrūšiuojami pagal kategorijas, supakuojami ir užšaldomi -1,5 oC temperatūroje. Toks braškių daigų paruošimas leidžia kontroliuoti derėjimą ir turėti produkciją norimu laiku.

Apytiksliai frigo daigais sodintos braškės dera po 2 mėnesių nuo pasodinimo. Geriausias laikas sodinimui laukuose yra nuo balandžio vidurio - iki gegužės vidurio, priklausomai nuo oro sąlygų. Teisingai pasodinus frigo daigus, garantuotas 99 proc. jų prigijimas. Pagal dydžius daigai skirstomi į kategorijas: kuo aukštesnė kategorija, tuo didesnis uogų derlius gaunamas pirmąjį sezoną.

Profesionaliai auginant, iš hektaro priskinama po 7-20 t uogų

Lietuvoje A+ ir A++ kategorijos frigo braškių daigus rekomenduojama sodinti: šildomuose šiltnamiuose - kovo pradžioje, o nešildomuose - kovo pabaigoje - balandžio pradžioje (priklauso nuo oro sąlygų). Sodinant A+ ir A++ kategorijos frigo daigus šiltnamyje kovo pradžioje, reikalingas šildymas ir papildomas apšvietimas lempomis. Jei šiltnamis nešildomas, tuomet geriausia sodinti kovo pabaigoje.

A++ kategorijos daigus galima sodinti ir lauke,tačiau iškyla grėsmė, kad kartais dėl prastų oro sąlygų, kurių neįmanoma kontroliuoti, dėl to gali neužaugti uogos norimo dydžio, bus daug mažų uogų, o ne didelių. Šiltnamyje galima sukurti idealias sąlygas,todėl visos uogos gali užaugti iki tinkamo dydžio.

Laukuose geriausia sodinti A ir A+ kategorijos daigus, sodinimo laikas - nuo balandžio vidurio iki gegužės vidurio, bet galima sodinti ir iki liepos (vėlyvesniam derliui gauti). Sodinti anksčiau negu balandžio vidurys nepatartina, nes jei būna per šalta ir per drėgna, daigai gali užsikrėsti ir pradėti sirgti grybinėmis ligomis. Dėl vėlyvų pavasarinių šalnų gali nušalti pradėję žydėti žiedai. Pasodinus anksčiau, kad augalai greičiau prigytų ir pradėtų augti, galima uždengti agrodanga (daržo plėvele). „A+ kategorijos frigo daigai yra brangesni negu A kategorijos, tačiau juos sodinti geriau apsimoka, nes tinkamai auginant, sulaukiama gausesnio derliaus, atsiperka įdėtos išlaidos", - ūkiškai paaiškina V. Dilka.

Taip atrodo elitiniai frigo daigai (iš kairės): B, A, A+ ir A++

Kitų metų derliui B ir A kategorijos frigo braškių daigus geriausias metas sodinti yra liepos mėnuo. Po sodinimo būtina išskinti žiedus, kad augalai, visą energiją atiduotų ne kelioms uogoms, o sustiprėtų ir gerai suformuotų žiedynus kitų metų derliui. Kitų metų derlius priklauso nuo tręšimo, augalų apsaugos ir kitų priežiūros darbų. Kitą sezoną galima tikėtis tokio pat derliaus kaip iš A++ kategorijos daigų ir dar daugiau. Taip auginant būna mažesnės išlaidos daigams, tačiau veltui sugaištami vieni metai.

Norint sulaukti derliaus vėliau, neįprastu braškių derėjimo metu, tai A+ kategorijos frigo daigus rekomenduojama sodinti pirmomis birželio dienomis. Braškės pradės derėti po 6-8 savaičių, t. y. rugpjūčio mėnesį, po įprasto braškių derėjimo, bus gaunamas pavėlintas derlius. Tuo metu uogos parduodamos brangiau.

Norint braškių derliaus sulaukti dar vėliau - rugsėjo mėnesį, jų daigus patartina sodinti liepos pirmosiomis dienomis. Gautas uogų derlius gal ir nebus toks gausus, kaip vasarą, tačiau tuo metu nėra konkurencijos, išlošiama aukštesnė kaina. Žinoma, braškių derėjimas rugsėjo mėnesį yra ir rizikingas, nes trumpėja dienos, mažėja šviesos, nors dienomis būna šilčiau, tačiau naktimis oras atvėsta, dažnai pasitaiko rūkai. Tuo metu prieš ankstyvas šalnas patartina augalus pridengti agrodanga.

Kiek metų auginti braškyną, pasodintą frigo daigais?

V. Dilka sako, kadįprastai auginama 3 metus, gaunami 3 derliai. Galima braškyną laikyti ilgiau ir gauti ketvirtą ir penktą derlių, tačiau ketvirtais penktais metais dažniausiai šaknis pažeidžia kenkėjai - nematodai, grambuolių lervos, o per atsiradusias žaizdeles augalai apsikrečia puviniais ir kitomis šaknų ligomis. Štai kodėl laikoma, kad ilgiau negu 3 metus laikyti braškyno neapsimoka.

Braškes vėl į tą patį lauką galima sodinti mažiausiai po 3-4 metų, o dar geriau - po 5 metų. Patartina auginti sideratus ir fitoncidinius augalus - serenčius (3-4 mėn.), garstyčias (auginti juos iki 30 cm aukščio, tuomet lengviau aparti), vienus metus laikyti juodą pūdymą (dėl grambuolių lervų).

Elitiniais braškių daigais užsodintas braškynas žada gausų derlių

Didesnius kiekius aukštesnės kategorijos braškių daigų reikia užsisakyti iš rudens, žiemos metu , o mažesnį kiekį galima pamėginti užsisakyti ir anksti pavasarį. Braškynui dirva paruošiama iš anksto - žemė gerai ir kuo giliau iškultivuojama, išpurenama. Prieš sodinimą šaldyti daigai atšildomi vėsesnėje, iki +15 oC, temperatūroje, pavėsyje, vengiant tiesioginės saulės.

Įprastai daigai, išėmus iš šaldytuvo, atšyla per 24 val. Atšilę daigai nedelsiant sodinami. Geriausia braškių daigus sodinti apniukusią dieną, o jei labai saulėta, geriau palaukti vakaro. Jei daigų šaknys labai ilgos, jas galima prikirpti, bet ne daugiau negu vieną trečdalį. Sodinant svarbu, kad šaknys neišdžiūtų, neužsiriestų į šoną ar į viršų. Prieš sodinimą atšilusius frigo daigus rekomenduojama 1-2 val. pamirkyti vandenyje ar tirpale su šaknų stimuliatoriais.

Tręšti geriausia specialiomis trąšomis

Tręšti geriausia braškėms skirtomis kontroliuojamo tirpimo naujos kartos mineralinėmis trąšomis. Dėl specialios sudėties maisto medžiagos iš granulių pradeda išsiskirti tada, kai dirva drėgna ir šilta - kuo šiltesnė dirva, tuo daugiau veikliųjų medžiagų išsiskiria.

Jei dirva šalta (žemiau +9 temperatūros), gali lyti nors ir kas dieną, visos medžiagos lieka kapsulėje ir neišsiskiria, kitaip tariant, veltui nenubėga su vandeniu.

V. Dilka trąšas rekomenduoja išbarstyti pavasarį, prasidėjus augalų vegetacijai arba sodinimo metu. Dalis trąšų granulių (apie 25 proc.) yra neapvilktos ir pradės tirpti per kelias dienas, duodamos gerą startą augalams augti. Kita dalis trąšų granulių (apie 75 proc.) yra apvilktos specialia medžiaga ir maisto medžiagos iš jų palaipsniui atsipalaiduos visą vegetacijos periodą. Taip augalai būna optimaliai pamaitinti visą sezoną, gerai susiformuoja žiedynai kitų metų derliui.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai