Ūkis
Be geros genetikos žemės ūkio verslo neišvystysi
2016-12-07

Prienai. Genetika - vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių žemės ūkio pridėtinę vertę. Bendras genetinis progresas per metus siekia 10 proc. ir jo ribos nematyti. Tačiau Lietuvoje genetika rūpinamasi nepakankamai, todėl mūsų šalies žemės ūkio efektyvumas nesiekia nė 40 proc. ES vidurkio.

Apie tai Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos (LGVA) vadovas, ŽŪR Veislininkystės komiteto pirmininkas doc. dr. Edvardas Gedgaudas kalbėjo Prienų r. ūkininkams Žemės ūkio rūmų surengtame konsultaciniame seminare „Gyvulininkystės verslo aktualijos". Produktyviausia pasaulio karvė viename Viskonsino (JAV) ūkyje per metus duoda 32 735 kg pieno (90 kg/d.), o to ūkio 200 karvių bandos vidurkis - 18 144 kg. Ūkio savininko tikslas - 2020 m. bandos vidurkį padidinti iki 22 680 kg pieno.

Lietuva iš 1 ha gauna 869 eurus ir yra trečia nuo galo tarp ES šalių, lenkianti tik Bulgariją ir Latviją. Efektyviausias yra Nyderlandų žemės ūkis, gaunantis 14 528 Eur/ha. ES vidurkis - 2 283 Eur/ha. Ir taip yra, E. Gedgaudo teigimu, dėl to, kad Lietuvoje neišnaudojamas genetinis potencialas.

Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos vadovas dr. Edvardas Gedgaudas vis bando įtikinti ūkininkus, kad genetika - vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių žemės ūkio pridėtinę vertę

„Dauguma ES šalių daug efektyviau naudojasi veislininkystės pasiekimais ir inovacijomis. Lietuvoje daug apie tai kalbame, bet stipriai atsiliekame. O pinigus visame žemės ūkyje uždirba genetika, kuri kuria pridėtinę vertę ir išsivysčiusios šalys ją gauna, nes naudojasi genetikos pasiekimais", - kalbėjo E. Gedgaudas.

Visa kiekvieno gyvo organizmo informacija užfiksuota genome - galingiausioje ir kompaktiškiausioje koduojančioje informacijos perdavimo sistemoje. Ir tai leidžia žinoti, kokią naudą, informaciją kiekvieno gyvulio genai perduoda būsimiems palikuonims. Pieninių galvijų genomas apima galvijų sveikatingumą, net gyvulių gerovę (eksterjerą, melžimosi greitį), poveikį aplinkai (genetiškai nulemta, kad vienos karvės išskiria daugiau metano dujų, kitos - mažiau), geresnės genetikos gyvulių vadyba yra lengvesnė, nes jie ramesni, draugiškesni. Daugiausia patentų genomo srityje (ir augalininkystėje, ir gyvulininkystėje) turi JAV.

LGVA atlieka šalies pieninių bandų analizę - kokią genetiką jie naudoja ir koks jų potencialas. Vertinama bulių, karvių, telyčių veislinė vertė, jų tėvai, taip pat daugybė kitų rodiklių: produktyvumas, ilgaamžiškumas, somatinių ląstelių skaičius piene, kuris taip pat yra paveldimas, tešmuo, eksterjeras ir kt. E. Gedgaudas seminare konkrečiai aiškino kelių šalies pieno ūkių - vieno silpnesnio (vidutinis primilžis iš karvės 5,6 t per metus) ir vieno iš pačių produktyviausių Lietuvoje (9,6 t) - analizės rezultatus, lygino juos ir nurodė svarbiausius privalumus ir trūkumus. Tokius skirtumus lemia gyvulių genetika. „Kaip matome, galime pasiekti tikrai gerų rezultatų, jeigu tik išnaudosime gyvulių genetiką ir dirbsime veislininkystės darbą", - teigė lektorius.  

LVGA, kad žinotų Lietuvos situaciją, nuo 2014 m. daro geriausių Lietuvos gyvulių šimtuko genominius tyrimus. Aukščiausias vieno gyvulio įvertinimas tais metais buvo 134 balai, po metų vienas gyvulis jau turėjo 142 balų įvertinimą. Šiemet buvo įvertinta 200 gyvulių, o geriausias įvertinimas buvo 140 balų. Pirmajame gyvulių dešimtuke, pasidžiaugė lektorius, yra gana geros veislinės vertės gyvulių.

„Smagu, kad Lietuvoje pradeda atsirasti geros genetinės vertės gyvulių. Gerai įvertintų karvių tėvai - „amerikiečiai", „olandai", „vokiečiai", - sakė E. Gedgaudas. - O du geriausi Lietuvos galvijai patektų į Vokietijos TOP 500 pabaigą." Pačių geriausiųjų, TOP 500 viršūnėje esančių Vokietijos gyvulių įvertinimas siekia 159-152 balus. Tokio gyvulio kaina apie 30-40 tūkst. eurų.

Kaip išsirinkti spermą?

E. Gedgaudas priminė tris svarbiausius banginius, ant kurių laikosi pieno ūkis: genetika, šėrimas ir vadyba. Jeigu jie gerai valdomi, ūkis duos pelno. Kalbėdamas, kaip išsirinkti spermą, E. Gedgaudas akcentavo pagrindinius dalykus, į ką atsižvelgti, kad būtų gauta maksimali nauda, nes buliai savo savybes perduoda palikuonims.

Buvo apibūdintas vienas konkretus genominis bulius. Pagal visus paveldimumo rodiklius yra žinoma, kad jo dukterys bus sveikesnės, todėl, amerikiečių skaičiavimais, iš to ūkininkas jau uždirbs 350 JAV dolerių, jų vaisa ir sveikatingumas bus geresni ir dėl to sutaupys 211 dolerių, dėl lengvo veršiavimosi - 43, dėl gamybos efektyvumo - 189, melžimosi savybių - 136 dolerius. To buliaus dukterų pelningumas, t. y., kiek jos daugiau duos pieno, skaičiuojama, bus apie 700 dolerių. Pagal genomą aišku, kad šio buliaus dukterys duos 556 kg pieno daugiau. Šis bulius turi sūrio indeksą, tad iš jo dukterų pieno bus pagaminama daugiau sūrio. Šio buliaus motina yra davusi 15 309 kg pieno, senelė - 17 490 kg.

Tačiau Lietuvos kasdienybė kitokia. Seminare dalyvavę ūkininkai sako, kad atvažiavęs sėklintojas pasiūlo tik du pasirinkimo variantus - sėklinti pieninio ar mėsinio buliaus sperma. O apie konkrečius genetinius duomenis nėra net kalbos. Todėl ir Lietuvos pienininkystės rezultatai yra kuklūs.

Prienų r. ūkininkai domėjosi gyvulininkystės verslo aktualijomis

Ūkininkai taip pat turėjo daug klausimų, kodėl karvės sunkiai apsivaisina, kas dėlto kaltas - sėklintojas, sperma, ar karvė? Pasak E. Gedgaudo, dėl sėklintojo ir spermos kaltės yra tik 10 proc. nesėkmingų sėklinimų. O priežasčių karvei neapsivaisinti būna pačių įvairiausių, netgi netinkamas apšvietimas, nes karvė patiria stresą, jau nekalbant apie pasirinktą sėklinti laiką ir šėrimo problemas.

Seminaro dalyviai svarstė, kodėl tiek daug pieno ūkių dar nekontroliuoja produktyvumo? Lektoriaus manymu, dėl to, kad ūkininkai nemato naudos. Niekur pasaulyje nėra šimtaprocentės produktyvumo kontrolės, tačiau jeigu ūkininkai matytų naudą, tai Lietuvoje bent 80 proc. jų naudotųsi šia paslauga.

„Daugelyje pasaulio šalių gyvulių produktyvumo kontrolė priklauso ūkininkams ir jie kitaip žvelgia į šią paslaugą, galų gale, be jos duomenų nebūtų ir genomo tyrimų. O Lietuvoje vertinama pagal du rodiklius - produktyvumą ir somatines ląsteles. Šių dienų ūkininkui tokių duomenų neužtenka, mes atsiliekame, todėl ir paslauga nepopuliari", - savo nuomonę išsakė LVGA vadovas. Vakaruose, pasak jo, ūkininkas kasmet mato produktyvumo augimą, kritimą, vertina, kas buvo padaryta, ataskaitose gauna ir šėrimo patarimų - ten GPK apima daug daugiau rodiklių negu Lietuvoje ir ateina vis naujų vertinimų. Bet visi diskusijos dalyviai sutiko, kad koją kiša ir lietuvių konservatyvumas.

Viena ūkininkė replikavo, kad neretai ūkininkai paprasčiausiai neturi pinigų geresnei sėklai ar spermai. Pasak E. Gedgaudo, taip mąstant ir gaunasi uždaras ratas - nėra pinigų genetinei medžiagai, nėra ir produktyvumo, ir pelno. O jeigu kiltų produktyvumas, ūkis augtų, vystytųsi, pradėtų duoti daugiau pelno. Todėl be geros genetikos verslo nebus. Tačiau lektorius neneigė, kad ne versliniai ūkiai turi turėti galimybę ir toliau pirkti sėklintojo pasiūlytą vos pusantro euro kainuojančią spermos dozę.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai