Ūkis
Baliniams vėžliams reikalinga draugiškų ūkininkų kaimynystė
2012-06-22

Lazdijai, birželio 22 d. Kas ūkininkui reiškia nedidelį nepatogumą koreguojant planus - baliniams vėžliams gali būti esminis išlikimo klausimas. Didžiausia grėsmė šiai retai rūšiai ir toliau išlieka buveinių nykimas, tad jų likimas didele dalimi priklauso nuo geros Dzūkijos ūkininkų valios.

Baliniams vėžliams gyventi Lietuvoje tinka nedaug vietų. „Gelažinėmis varlėmis" dzūkų praminti ropliai pas mus reti ne tik dėl to, kad Lietuva yra šiauriausia jų paplitimo vietovė - melioracijos įkarštyje sunaikinta didelė dalis jų buveinių. Didžioji dalis iš 300-400 šiuo metu šalyje gyvenančių balinių vėžlių įsikūrę mažiausiai melioracijos patyrusiame regione - Dzūkijoje (ypač Lazdijų r.).

3 Paragrafas delaval

Irma Maciulevičienė dengia vėžlių buveines

Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos retos rūšies išlikimui didžiausia grėsmė ir toliau išlieka tinkamų buveinių nykimas. Dalis baliniams vėžliams tinkamų nedidelių vandens telkinių užželia dėl netinkamo ūkininkavimo - kai neapdairiai tręšiant maistinių medžiagų pakanka ne tik pasėliams, bet ir vandens augalijai išvešėti. Likusios balos ir kūdros užželia dėl to, kad regione smarkiai mažėja gyvulius ekstensyviai auginančių ūkininkų. Ekstensyvus ganymas - geriausias būdas prižiūrėti vėžlių buveines.

Subrendę baliniai vėžliai pergyvena ir žmogų - gyvena 100, kartais ir daugiau metų. Tačiau iki brandos išgyvena tik nedidelė dalis jauniklių.

Veisiejų regioninio parko vyr. ekologė Irma Maciulevičienė pasakoja, kad visų pirma grėsmė kyla vos sudėtiems vėžlių kiaušiniams - jais mėgsta paskanauti lapės, usūriniai šunys, neretai paragauja ir ežiai. Todėl kiekvieną pavasarį gegužės pabaigoje - birželio pradžioje gamtosaugininkai imasi sergėti vietas, kur įprastai vėžlės sudeda kiaušinius, o pastebėję neseniai sudėtą kiaušinių dėtį, stengiasi ją apsaugoti - uždengia metaliniu tinkleliu ir prismaigsto virbais. Tinklas pakankamai tankus, kad apsaugotų nuo plėšrūnų ir pakankamai retas, kad pro jį išlįstų išsiritę vėžliukai.

Įprastai vėžlės deda kiaušinius smėlinguose saulėtuose šlaituose, tačiau šiose vietose neganant, tinkamų šlaitų mažėja ir kartais vėžlėms tenka sukarti keletą kilometrų, kol randa tinkamą vietą. Kai kurioms toks kelias neįveikiamas ir netekusios kantrybės jos sudeda kiaušinius tiesiog kelio pakraštyje.

Regioninio parko vyr. ekologė pasakoja, kad baliniai vėžliai ir ūkininkai vieni kitiems netrukdo. „Vėžliai šias vietas pasirinkę jau seniai. Paskutinius dvejus metus ūkininkavimas šiose vietovėse suintensyvėjo, tačiau vėžlės toliau eina į joms įprastas dėtavietes, nekreipdamos dėmesio, kad šalia pradėti auginti javai", - pasakoja I. Maciulevičienė. Svarbiausia, kad dėtavietė būtų pastebėta ir būtų vengiama itin intensyvios veiklos netoliese.

Pastebėję, kad vėžlė sudėjo kiaušinius netoli žemės ūkio naudmenų, parko darbuotojai kreipiasi į lauko šeimininkus prašydami kurį laiką riboti toje vietovėje veiklą, jei įmanoma, važiuoti į laukus kitais keliais, šalia lizdo nebenaudoti cheminių medžiagų. I. Maciulevičienė džiaugiasi, kad iki šiol su ūkininkais sekėsi sutarti - paprašyti jie sutinka pakoreguoti savo planus taip, kad vėžliams kenktų mažiau.

Balų sausinti ir taip naikinti vėžlių buveinių vietiniai ūkininkai, pasak I. Maciulevičienės nesiima, veikiau priešingai - jas pagilina, paverčia kūdromis, kad gyvuliai turėtų kur atsigerti. Kūdras vėžliai taip pat mėgsta, tik reikėtų tinkamai jas įrengti - ne išvalyti steriliai, bet pusę balos palikti užžėlusios, neiškirsti visų greta augančių krūmų. Tuomet vėžliams pakaks ir maisto, ir slėptuvių. Gamtosaugininkams panorus iškasti keletą naujų kūdrų vėžliams, su vietiniais ūkininkais taip pat susitarta be problemų. Yra ir tokių, kurie taip atidžiai stebi savo valdose vykstančius gamtos procesus, kad parko darbuotojai gali telefonu pasitikslinti - ar jau laikas budėti prie vėžlių lizdaviečių; suteikia informaciją, kurioje baloje kiek vežlių gyvena.

„Panašu, kad baliniams vėžliams agrarinis kraštovaizdis netrukdo. Ūkininkas į balas nelenda, jam reikia dirbamos žemės - tad įtakos zonos nesikerta", - su šypsena aiškina vyr. ekologė.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai