Ūkis
Avininkystės pažangai būtinas kvalifikuotas gyvulių vertinimas
2018-03-06

Radviliškis. Lietuvoje sparčiai daugėja avių ir avių augintojų, tačiau veislinių bandų yra mažai. Iš to kyla ir kitos problemos, kurias vainikuoja esminė - sudėtinga tiek pačių avių, tiek produkcijos realizacija, dėl ko daliai avininkystės ūkių sunku gauti apčiuopiamos ekonominės naudos.

Lietuvos avių augintojų asociacija ir UAB „Šeduvos avininkystė" nuolat ieško būdų, kaip pagilinti avių augintojų žinias, paskatinti juos daugiau dėmesio skirti veislininkystei. Šiemet į seminarą Šeduvoje jie vėl pasikvietė žinomą Latvijos veislininkystės specialistę, Latvijos žemės ūkio universiteto Agrobiotechnologijų instituto profesorę Dainą Kairišą. „Mūsų bendrovė ir Latvijos žemės ūkio universitetas 2016 m. pasirašė bendradarbiavimo sutartį kartu dirbti avininkystės srityje. Stengiamės, kad Lietuvos avių augintojai iš to bendradarbiavimo gautų kuo daugiau naudos", - sakė vienas seminaro organizatorių, UAB „Šeduvos avininkystė" direktorius Rimantas Kairys.

Renginio šeimininkas, UAB „Šeduvos avininkystė" direktorius Rimantas Kairys ir Latvijos žemės ūkio universiteto profesorė Daina Kairiša

Latvijos ūkiai veislininkystės srityje toliau pažengę už Lietuvos avių augintojus. Avinukų kontrolinio penėjimo stotis Latvijoje veikia daugiau kaip 10 metų, Lietuvoje - tik dvejus metus. „Todėl jų patirtis labai vertinga ir džiaugiamės, kad Latvijos specialistai dalijasi ja su mumis, - teigė R. Kairys. - Mano noras - kad Lietuvos ūkininkai tai matytų ir girdėtų, kad žinotų, kaip reikia pasirinkti veislei avis, su kuo ir kada kergti ir kokio tikėtis rezultato."

„Šeduvos avininkystės" ūkis augina Lietuvos juodgalves avis ir rūpinasi jų genetinio fondo išsaugojimu

Seminaro dalyvius prof. D. Kairiša supažindino su avių, ėriukų ir avinų vertinimo kriterijais Latvijoje, praktiškai rodė, kaip atpažinti eksterjero trūkumus. „Lietuvos juodgalvės avys, mano manymu, yra motininės veislės, ne tėvinės. Tai reiškia, kad pagrindinės savybės, kurias reikia vertinti ir gerinti, yra būdingos motinoms - vislumas, ėriukų išsaugojimas ir priesvoris", - kalbėjo D. Kairiša.  

Avių vertinimas Latvijoje

Vertinant ėriavedes, fiksuojamas jų amžius, apsiėriavimų, gimusių ir atjunkytų ėriukų skaičius. Ėriavedės kiekvienais metais vertinamos pagal tokius rodiklius: kiek susikergė avių (proc.); ėriukų išsaugojimas iki nujunkymo (vertinamas 60-95 dienų amžiuje). Ėriavedės vislumas, jos atvesti ėriukai 70 d. pagal svorį vertinami balais nuo 2 iki 10. Pagal gautą bendrą balų skaičių (po ėriavedžių vislumo ir ėriukų vertinimo) ėriavedės skirstomos į Elito, pirmą, antrą klases ir broką.

Praktiniame ir teoriniame avių vertinimo seminare dalyvavo avių augintojai iš visos Lietuvos

Veisliniai avinai vertinami pagal sukergimo rezultatus (apsiėriavusių ėriavedžių proc. nuo kergtų); pagal gautų ėriukų skaičių iš vienos apsiėriavusios ėriavedės (kergtos su vertinamuoju avinu). Veislinis avinas privalo surinkti ne mažiau kaip 16 balų, t. y., turi būti vertinamas Elito klase. Kiekvienais metais pagal palikuonių kokybę yra patikrinama iki 20 veislinių avinų. Kergimui paliekami norimo Skrepi genotipo, žinomos kilmės (iš tėvo ir motinos pusės su patvirtintu DNR testu), ištirti nuo parazitų, sertifikuoti veisliniai avinai.

Avinukai, kurie paliekami veislei, pageidautina, kad būtų gimę iš dvynukų ir jų įvertinimas ne mažesnis kaip 16 balų. Siekiant, kad uodegos natūraliai būtų trumpesnės, pageidautina rinktis avinus, kurių uodegos ilgis yra ne žemiau kelio sąnario. Būsimų veislinių avinų motinoms negali būti baltos dėmės ant snukio ir kojų, taip pat pageidautina, kad ėriavimosi eiga per visus apsiėriavimus būtų pažymėta kaip lengva.

D. Kairiša rodė ėriukų eksterjero klaidas ir trūkumus

Ėriukų eksterjero klaidų ar trūkumų požymiai būna įvairūs. Galvos - neteisingas sukandimas, ragai, kieti suragėjimai, baltos dėmės ant snukio ar ausų; kojų - minkšta čiurna, X formos arba kardiška stovėsena ir kt.; vilnos - juodi pigmentiniai plaukeliai; sėklidžių - nesimetriškos, nenusileidusios į kapšelį.

Veislinių gyvūnų auginimo ūkiuose eksterjero linijinį vertinimą atlieka gyvūnų vertinimo ekspertai po kirpimo (vilnos ilgumas 2-3 cm), avinams ir avims - nuo 9 iki 18 mėnesių amžiaus. Eksterjeras vertinamas pagal 18 požymių, kurie apjungti į 3 požymių grupes: kūnas (7 požymiai); raumeningumas (6 požymiai); kojos (5 požymiai). Veislinių avinų bendras įvertinimas negali būti mažesnis kaip 24 balai (70 dienų amžiuje - ne mažesnis kaip 16 balų, vertinant svorį - ne mažesnis kaip 8 balai). Veislinių avių vertinimas negali būti mažesnis kaip 19 balų (70 dienų amžiuje - ne mažesnis kaip 12 balų, vertinant svorį - ne mažesnis kaip 7 balai).

Veislinių avių bandos plėtimui ar atnaujinimui naudojami Elito klasės Skrepi rezistentiški ir  selekcijai pageidaujami bei išimtinais atvejais neutralaus genotipo, žinomos kilmės (su DNR patvirtintu testu) patikrinti avinai; taip pat ir Elito ar I klasės Skrepi rezistentiškos, selekcijai pageidaujamos ar neutralaus genotipo žinomos kilmės veislinės avys.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai