Ūkis
Avininkystė: kantriai, pamažu, bet eina į priekį
2018-06-18

Radviliškis. Tradicinės Avių augintojų asociacijos parodos „Avis aprengs ir pamaitins“ šių metų pagrindiniai akcentai - naujos į šalį įvežtos veislės ir avių vertinimas.

Šeštoji avininkystės paroda trečią kartą buvo surengta „Šeduvos avininkystės“ valdose. Jeigu prieš dvejus metus per parodą žliaugė lietus, tai dabar visi ilgesingai žvelgė į dangų, tikėdamiesi jo bent lašo. Tačiau lietaus nebuvo – kaitra kamavo be gailesčio. Bet akis buvo į ką paganyti – tarp įprastų veislių šįkart buvo ir labiau egzotinės šveicarų juodanosės ir Jakobo avys. Iš viso demonstruotos 12 veislių avys ir jų palikuonys.

Šventės vėliavą iškelti buvo patikėta žinomam avininkystės specialistui, asociacijos įkūrėjui ir garbės pirmininkui Juozapui Mikučiui, ilgus metus vadovavusiam „Šeduvos avininkystei“.

Avių augintojai savaitgalį rinkosi tradicinę avių parodą „Avis aprengs ir pamaitins“

Avių augintojų asociacijos Tarybos pirmininkas, „Šeduvos avininkystės“ vadovas Rimantas Kairys, atkreipė dėmesį į vis didėjantį avių skaičių Lietuvoje ir pasidžiaugė, kad į šį sektorių ateina jauni žmonės. „Tikiuosi, kad senosios kartos augintojai pasidalins savo patirtimi su jaunimu“, - vylėsi jis.

Buvęs ir esamas „Šeduvos avininkystės“ vadovai – Juozapas Mikutis (kairėje) ir Rimantas Kairys įsiamžino su įspūdingus ragus turinčiu Jakobo veislės avinu

Prieš 20 metų avininkystė Lietuvoje jau buvo ties išnykimo riba - avių tebuvo 11 tūkstančių. Bet šalies gyvulininkystės sektoriaus žemėlapyje dėl žinomų priežasčių traukiantis kiaulininkystei, nuolat mažėjant pieninių karvių, avių skaičius pradėjo didėti ir jau pasiekė 185 tūkstančius. Ir augimas dar tęsiasi, avininkystės sektorius vystosi. R. Kairys tikisi, kad avių paroda padės apsispręsti tiems ūkininkams, kurie nori keisti ūkininkavimo kryptį, ir tiems, kurie apskritai dar ieško savo nišos. Parodoje dalyvavęs ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas, išsakęs daug komplimentų veikliai Avių augintojų asociacijai ir jos vadovui Žilvinui Augustinavičiui, neabejoja, kad avys taps alternatyva ne vienam kiaules laikiusiam ūkininkui. O perspektyvą, kalbėta parodoje, avininkystė tikrai turi.

Avių augintojų asociacijos vadovas Žilvinas Augustinavičius sulaukė pagyrimų už aktyvią veiklą

Avininkystės sektoriaus perspektyva tiki ir prieš kelerius metus mėsinių avių augintojų įkurto kooperatyvo „Avininkas“, kuris vienija per 20 narių, vadovas Vytautas Dzingulevičius. „Avienos vartojimas Lietuvoje, ypač Vilniuje, didėja, daugėja restoranų, kurie gamina avienos patiekalus. Nors labai sparčios plėtros ir nėra, vis dėlto einame į priekį“, - sakė jaunas ūkininkas. Lietuvoje užauginta ėriena domisi ir užsienio pirkėjai, tačiau jų siūloma kaina už skerdieną, pasak V. Dzingulevičiaus, yra per maža, nes mes neturime tokių didelių kiekių. Kooperatyvas Lietuvoje ėrieną pristato į Vilnių ir Kauną, akiratyje yra ir Klaipėda. Tik uostamiestyje kol kas tokia ėrienos paklausa, kad ją apsimokėtų vežti, yra tik vasaros sezonu.

„Svarbiausia – avininkystė auga. Tiek avių, tiek vartotojų skaičiumi“, - V. Dzingulevičius mato perspektyvą

Raimondas Neverdauskas, prie Šiaulių turintis mini zoologijos sodą, pernai rugsėjį iš Šveicarijos atsivežė porelę neapsakomo grožio šveicarų juodanosių avių ir gruodį sulaukė pirmojo palikuonio. Prieš mėnesį atvesta ir avytė. Tai – labai retos avys su spiraliniais ragais, šveicarai jas nenoriai leidžia išvežti iš šalies, jų galima įsigyti nebent zoologijos soduose. „Visos avys auginamos dėl mėsos ir vilnos, bet šitas atsivežiau tik dėl grožio“, - žvelgdamas į augintines sakė įvairius egzotinius ir retų veislių gyvūnus auginantis ūkininkas. Jis norėtų daugiau užsiveisti šių juodanosių avių, nes joms paklausa didelė, tad nors šiuo metu jų daugiau nusipirkti nėra kur, vis dėlto R. Neverdauskas stengiasi ieškoti ryšių ir tikisi, kad ateityje jų pavyks dar atsivežti.

Šios jaukios iš Šveicarijos Valė kantono kilusios avys (angl. Valais blacknose) dukart per metus veda po vieną ėriuką, kerpamos rudenį ir pavasarį. Ėriukai yra labiau naminiai gyvūnėliai negu ūkiniai, juos galima nešioti, su jais žaisti. Juodanosių avių išskirtinis bruožas – 12 juodų dėmių ant kojų, nosies, ausų, po uodega.

Parodoje Raimondo Neverdausko gražuolės Valų juodanosės avys sulaukė didelio dėmesio

R. Neverdauskas į parodą dar atvežė pačias mažiausias Kveslando salos avis ir taip pat iki 6 įspūdingų ragų turintį Jakobo veislės aviną. Ši senovinė, labai ištverminga veislė minima jau XV a. Kaip atsirado Jakobo veislė, legendą papasakojo Kristina Milišiūnienė, su vyru Jūriu turinti vieną didžiausių avių ūkių šalyje. Neva kartą šventas Jokūbas viename kaime išsirinko ir išsivedė visas raguotas avis, pradėjo su jomis dirbti ir sukūrė veislę, kuri turi nuo 2 iki 6 įspūdingų ragų. Nuo Jokūbo (angl. Jacob) ir kilo veislės pavadinimas, kuris į lietuvių kalbą neverčiamas ir vadinamas Jakobo.

Jūris Milišiūnas mano, kad paroda savo funkciją atliko, atvežtos pagrindinės šalyje auginamos ir produkcijai skirtos veislės bei dėl grožio auginamos egzotinės veislės. Kadangi Lietuvoje yra nemažai ir naujų, pradedančių avis auginti ūkininkų, svarbiausia išmokti avis užauginti, kad nebūtų problemos jas realizuoti. „Avis ir aprengs, ir pamaitins – tai universalus gyvuliukas. Todėl mes jas auginame ir mėsai, pienui, kailiui, galima iš veltos vilnos ir namelius statyti“, - kalbėjo vienas didžiausių šalies avių augintojų.

Jo manymu, ėrienos paklausa didėja ir dėl kokybės ir dėl to, kad jau daug metų jos kaina nesikeičia, įvedus eurą kaina nedidėjo, stabili išliko ir mėsos, ir sūrių kaina.

Jūris Milišiūnas sako, kad jeigu moki avis užauginti, tai nebus problemos ir jos produkcijos realizuoti

Kaip vertinti tekselių veislės avinus, į ką labiausiai atsižvelgti, šalies ūkininkams pasakojo ir rodė Nyderlandų specialistai - avių vertintojas Filippus Hoekstra ir avių augintojas Johan Hokkeling. Vertinant aviną didelis dėmesys skiriamas ilgajam nugaros raumeniui, turi būti gerai matomi kumpiai. Labai svarbus nugaros ir gyvūno aukščio santykis. Jeigu nugaros ilgis 80 cm, tai jo aukštis turi būti 70 cm – būtinas 10 cm skirtumas. Vertinant žiūrimas ir įmitimas – veislinis avinas negali būti per riebus ir per stambus, nes nesukergs reikiamo kiekio avių. Kaulai turi būti ne per stambūs, nes bus mažai mėsos. Tekseliai yra kelių tipų, todėl tam tikros veislės ypatybės priklauso ir nuo tipo. Pavyzdžiui, vokiško tipo tekseliai yra aukštesni, stambesni negu belgų.

Kristina Milišiūnienėgavo padėką už indėlį į šalies avininkystę

Parodoje buvo pagerbti avininkystei daugiausia nusipelnę ūkininkai: Kristina ir Jūris Milišiūnai, Aurimas Bezaras, Juozapas Bartaška, Kęstutis Vitkus, Evaldas Laucevičius, Mindaugas Pečiulionis, Saulius Laurikietis, Raimonda van Beer, Juozapas Mikutis, Žilvinas Augustinavičius.

MŪ inf.

Kartu

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kuri problema Jums didžiausia?
Orai