Ūkis
Aukštaitijoje lietūs vėlina atolo dorojimą
2013-07-24


Kupiškis. Nemažai kitų šalies rajonų žemdirbių jau baigia pjauti atolą. Kupiškio krašto ūkininkai su nerimu laukia geresnių orų ir baiminasi, kad vienu metu teks dirbti du darbus: doroti antrąją žolę ir kulti javus.

Lietuvos ūkininkų sąjungos Kupiškio skyriaus pirmininkas Antanas Dobrovolskis sako, kad antrosios žolės augimą šiame rajone stabdė užsitęsusi sausra, o dabar į atsigavusias ir atžėlusias pievas neįleidžia lietūs, todėl antrasis pašarų ruošimo etapas šiek tiek vėluoja. Iš vienos pusės lietus atgaivino suvargusią žolę, iš kitos pusės jis trukdo pradėti atolo pjovimą, neleidžia tęsti tik ką prasidėjusios javapjūtės.

„Nors dauguma šio krašto ūkininkų apsirūpinę modernia technika, darbo rankų reikia mažiau, tačiau kai darbai susimeta į krūvą, darbo rankos vis dėlto reikalingos. Mes, ūkininkai, priklausomi nuo gamtos. Jei padangė gieda, mūsų veidai taip pat šviesūs, jei padangė subjūra, mūsų veidai irgi apsiniaukia. Viena suplanuoji vakare, o dėl gamtos kaprizų ryte jau reikia imtis ko kito“, – sako A. Dobrovolskis.

Kupiškio r. ūkininkė Adelė Adamonienė tikisi, kad atolą pjauti bus galima pradėti dar šią savaitę arba vėliausiai ateinantį pirmadienį. „Atolas labai sunkiai augo, kaip tik svarstėme, kad jau laikas jį pjauti. Tačiau prasidėjo lietūs. Ne už kalnų javapjūtė, reikėtų užbaigti doroti antrąją žolę, nes antraip darbai trukdys vienas kitam“, – rūpesčio neslepia vieno didžiausio rajone pienininkystės ūkio šeimininkė.

Pasak moters, šiemet viskas vėlavo: pavasaris, šienapjūtė, antros žolės dorojimas. Iš pirmosios žolės ūkyje laikomiems galvijams ūkininkė paruošė ne daugiau nei įprastai pašarų. Šiemet apie 50 ha A. Adamonienė sėjo naujų žolynų, todėl šiame plote įprastu laiku pirmosios žolės nepjovė, ją nušienaus tik dabar, kai į laukus įleis pasibaigę lietūs. Įspūdingo pašarų kiekio ūkininkė nesitiki ir iš atolo – žolei augti trukdė sausra.

Iš pirmosios žolės Adamoniai prastai ruošia šieną. Tuo tarpu atolą slegia trašėjose. „Stengiamės, kad neliktų jokių likučių, jei taip atsitinka, šienainį vyniojame į ritinius. Esame šienainio laikymo tranšėjose šalininkai. Ūkininkavimo pradžioje nemažai konsultavomės su specialistais, kokį būdą pasirinkti. Pagal tai rinkomės ir techniką, turime neblogą savaeigį pašarų dalytuvą. Manau, kad tranšėjose suslėgto šienainio kokybė yra geresnė, nei susukto į ritinius“, – sako A. Adamonienė.

Ūkininkė įsitikinusi, kad tie, kas šienainį vynioja į ritinius – vargsta. „Nežinau, kokios kantrybės reikia žmogui kiekvieną dieną pjaustyti plėveles. Laukuose pilna varnų, kranklių, kurie kažkodėl mėgsta kapoti plėvelę, ją graužiančių pelių, gana dažnai plėvelė pažeidžiama ritinius transportuojant. Tokiam ūkiui kaip mūsų, netgi finansiškai neapsimoka rinktis šį būdą, nes plėvelės kaina neatitinka jos kokybės“, – tikina moteris.

A. Adamonienė su šeima dirba per 500 ha žemės, apie 200 ha iš jų – pievos ir ganyklos. Ūkyje auginama apie 400 galvijų, beveik pusė iš jų – melžiamos karvės. Moteris pripažįsta, kad Kupiškio rajone kol kas nėra didesnių pieno ūkių. „Dauguma ūkininkų mūsų krašte laiko apie 100 galvijų, pastaruoju metu pastebima stambėjimo tendencija. Jei anksčiau vyravo 30–50 galvijų ūkiai, tai dabar tie, kurie turėjo mažiau, iš viso jų atsisakė, nes sąlygos pieno gamintojams kasmet vis blogėja, o dauguma prasiplėtė iki šimto. Didesniems ūkiams išgyventi lengviau”, – pastebi A. Adamonienė.

Siekdami ūkio rentabilumo, Adamoniai nuo seno vysto kelias sritis. Ūkyje verčiamasi ir augalininkyste, ir pienininkyste, auginami mėsiniai galvijai. Kasmet banda padidėja maždaug panašiu skaičiumi telyčaičių ir veršelių, tačiau pastarųjų Adamoniai neskuba parduoti – paaugina iki atitinkamo amžiaus ir svorio. „Tai mums visada padeda sunkiausiu laiku. Pastaruoju metu laikosi neblogos mėsinių galvijų supirkimo kainos. Būtent mėsiniai galvijai palaiko ūkio rentabilumą“, – tvirtina moteris.

Ūkininkė teigia daug dėmesio skirianti kokybiškų pašarų gamybai, nes tai pagrindinis šaltinis pieno gamybai. Atnaujindama pievas ir ganyklas, A. Adamonienė tvirtina labai atsakingai rinkusis ir konsultavusis su specialistais dėl žolių mišinių.

„Pastebėjome, kad pastaraisiais metais svidrės labai išretėdavo. Gal po šaltų žiemų, gal mes ką nors ne taip darydavome, pavyzdžiui, per vėlai nupjaudavome rudenį ir nespėdavo atželti. Kai svidrės išretėdavo, likdavo vien baltieji dobilai ir šiek tiek kitų žolių, todėl labai suprastėdavo pašarų kokybė. Žiūrėsim, ar pasiteisins nauji mišiniai, kurie, kaip teigė konsultavę specialistai bus ilgaamžiškesni ir įvairiapusiškesni“, - sako A. Adamonienė.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai