Ūkis
Džiugina puikus vynuogių derlius
2018-09-12

Elektrėnai. Šiemet vynmedžiai augintojus nustebino gausiu ir geros kokybės derliumi, didesnėmis kekėmis, stambesnėmis ir saldesnėmis uogomis. Dėl karštos vasaros vynuogės sunoko 2–3 savaitėmis anksčiau.

Sunoko net ir vėlyvųjų veislių vynuogės, kurios dažnai taip ir nespėdavo iki galo prinokti mūsų klimato sąlygomis. Tačiau karšta vasara turėjo ir neigiamų pasekmių: karšti orai sukėlė vynmedžių chlorozę, sudarė palankias sąlygas voratinklinėms erkutėms daugintis ir miltligei plisti.

Gausiam derliui reikalinga rūpestinga priežiūra

Elektrėniškis Justinas Slankauskas vynmedžius augina apie 40 metų, pirmenybę teikia A. Gailiūno sukurtiems hibridams. Pasak J. Slankausko, A. Gailiūno išvestos veislės yra labai ankstyvos, ištvermingos mūsų šaltam, drėgnam ir nepastoviam klimatui ir jų uogos skanios. Daugumą veislių galima auginti žiemai net neprilenkus prie žemės.

Vynuogių augintojas sakė, kad dar augina latviškas, baltarusiškas, rusiškas, vokiškas, kanadietiškas ir amerikietiškas veisles. Vynmedžių veislių pasirinkimas didžiulis, vienos skirtos desertui, kitos – vynui, o yra dar ir universalių veislių, nokinančių skanias uogas ir tinkančių vynui gaminti.

Justinas Slankauskas mėgsta A. Gailiūno sukurtus hibridus

Veislės, kurios ištveria – 27-30 oC šalčio ir daugiau, laikomos labai atspariomis ir žiemai jų nereikia dengti. Dauguma A. Gailiūno vynmedžių veislių atsparios šalčiui, ištveria 27-28 oC šalčio. Kai kurios vynuogės pakelia dar didesnius speigus. Pavyzdžiui, užsieninės selekcijos vyninės: Leon Mijo, Marechal Foch – 30 oC šalčio, Market – 36-38 oC šalčio, Adalmina – 36 oC šalčio.

Kad vynmedžiai augtų sveiki, reikalinga rūpestinga priežiūra: genėjimas ir formavimas, kad nokstančias vynuoges geriau apšviestų saulė, kekių retinimas, profilaktiniai purškimai nuo ligų, optimalus tręšimas.

Pavasarį prasidėjus vynmedžių vegetacijai, daugiausiai reikia azoto. Prieš žydėjimą ir tris savaites po žydėjimo – fosforo, uogoms nokstant – kalio. Pavasarį J. Slankauskas vynmedžius tręšia lėtai tirpstančiomis YaraMilla kompleksinėmis trąšomis (12:11:18). Paskui, spartaus augimo metu, kad vynmedžiai greičiau įsisavintų maisto medžiagas, geriau tręštivandenyje ištirpintomis trąšomis. Paprastai į kibirą pilamas 1 šaukštas trąšų arba galima naudoti skystas trąšas. Augintojo teigimu, vynmedžių tręšimui labai tinka ir organinės trąšos: kompostas, mėšlas, medžio pelenai.

Lietuvoje drėgną vasarą vynmedžiai dažnai nukenčia nuo netikrosios miltligės, o sausą bei karštą – nuo erkučių. Netikroji miltligė pažeidžia lapus, jaunus ūglius ir uogas. Iš pradžių viršutinėje lapo pusėje atsiranda netaisyklingų gelsvų dėmių. Apatinė lapo pusė pasidengia baltu apnašu. Lapai ir uogos susitraukia, sudžiūsta ir nukrenta.Apsaugai nuo nuo netikrosios miltligės vynmedžius prieš žydėjimą ir po žydėjimo reikia profilaktiškai nupurkšti fungicidais.

Augintojas pastebėjo, kad profilaktiškai nuo erkučių padeda pavasarinis labai ankstyvas, prieš pumpurų sprogimą, purškimas karbamidu ir vario sulfato mišiniu. Karbamidas ištirpina erkučių kiaušinėlius.

Lietuvoje, kur sąlygos vynuogėms augti nėra itin palankios (palyginti mažai saulėtų dienų, trumpa vasara, trūksta šilumos) ypač svarbu vynmedžius taisyklingai genėti. Vynmedžiai turi būti suformuoti taip, kad kuo daugiau būtų apšviesti saulės. Negenimų vynmedžių uogos ir kekės susmulkėja ir skonis pablogėja, krūmas ima sirgti.

Lietuvoje vynmedžius reikia genėti rudenį arba žiemą. Mūsų šalyje vynmedžius geriausia formuoti horizontaliu kordonu. Šiuo būdu formuojant galima auginti ir lepesnes vynmedžių veisles. Lengva suformuoti krūmą, prilenkti prie žemės ir uždengti žiemai. Vynmedžiai auginami prie 1,8 m aukščio įrengtų atramų. Maždaug kas 35–40 cm įtempiamos 5 vielos, prie kurių rišami paaugę ūgliai.

Pirmaisiais po pasodinimo metais vynmedžiui reikia palikti 2 ūglius, jeigu per vasarą jie pakankamai užaugo, tada rudenį, nukritus lapams, atlenkiami į skirtingas puses ir žiemai uždengiami. Jeigu per vasarą ūgliai nepakankamai užaugo, tada rudenį reikia palikti po 2 pumpurus ir likusią dalį nupjauti. Vynmedžių formavimui galima rinktis dvipetį ar vienpetį kordoną (auginti vieną šaką).

Rudenį nugenima iki 4 akučių ir uždengiama žiemai. Pavasarį, pradėjus augti ūgliams, du ūgliai paliekami, kiti išlaužiami. Vasaros antroje pusėje ūglius pradedam lenkti į skirtingas puses ir formuojam horizontalų dvipetį kordoną.

Kasmet vynmedžiai genimi ne tik rudenį – ramybės periodu, bet ir vegetacijos metu (vadinamasis žaliasis genėjimas). Tada išlaužiami vilkūgliai ir silpni ūgliai, kurie nereikalingi krūmui formuoti. Nulaužiamos ūglių viršūnės, kurios išauga virš 1,8 m aukščio. Periodiškai trumpinami pažastiniai ūgliai, paliekant du lapus.

Ant vieno ūglio dažniausiai susiformuoja po 3 žiedynus. Jei vynmedžių veislės stambiavaisės, tada reikia palikti tik po vieną žiedyną, o jei vynuogės vidutinio stambumo – tai po dvi kekes.

Tęsia tėčio tradicijas

Aida Gaigalaitė-Valatkevičienė, Lietuvoje garsaus vynuogių augintojo ir selekcininko, šviesios atminties Broniaus Gaigalo dukra, tęsia tėčio tradicijas – augina ir daugina vynmedžius. Lentvaryje A. Gaigalaitės įveistame vynuogių sodeauga per 300 vynmedžių veislių. Augintoja pirmenybę teikia šalčiui atsparioms vynmedžių veislėms.

Lietuviškų veislių dešimtukui augintoja priskirtų veisles A. Gailiūno Šasla, Selė, Varduva, Liepsna, Palanga, Ramunė, Juodupė, Kardinolo duktė, Stela, Br. GaigaloAustėja. Užsieninės selekcijos veislės, atsparios šalčiui, yra šios: Suvenir Voskovskovo (Rusija), Augustin (Bulgarija), Swenson Red (JAV),  Edelweis (JAV), Moskovskij Ustoičevij (Rusija), Minskij Rozovij (Baltarusija), Agat Donskoj (Rusija), Zilga (Latvija), Hasanskij (Azija), Aliošenkin (Rusija).

Aida Gaigalaitė-Valatkevičienė, Lietuvoje garsaus vynuogių augintojo ir selekcininko, šviesios atminties Broniaus Gaigalo dukra, tęsia tėčio tradicijas – augina ir daugina vynmedžius

Skaitykite daugiau: http://www.manoukis.lt/naujienos/ukis/augintojus-dziugina-puikus-vynuogiu-derlius
Aida Gaigalaitė-Valatkevičienė,

Skaitykite daugiau: http://www.manoukis.lt/naujienos/ukis/augintojus-dziugina-puikus-vynuogiu-derlius
Aida Gaigalaitė-Valatkevičienė, Lietuvoje garsaus vynuogių augintojo ir selekcininko, šviesios atminties Broniaus Gaigalo dukra, tęsia tėčio tradicijas – augina ir daugina vynmedžius. Lentvaryje A. Gaigalaitės įveistame vynuogių sodeauga per 300 vynmedžių veislių. Augintoja pirmenybę teikia šalčiui atsparioms vynmedžių veislėms.

Skaitykite daugiau: http://www.manoukis.lt/naujienos/ukis/augintojus-dziugina-puikus-vynuogiu-derlius

Aida Gaigalaitė-Valatkevičienė pirmenybę teikia šalčiui atsparioms vynmedžių veislėms

Vynuogių augintoja sakė, kad dėl besikaitaliojančios sausros, karščio ir gausaus lietaus šiemet augalai nepajėgė pasisavinti maisto medžiagų, ypač geležies, todėl vynmedžiai buvo pradėję sirgti chloroze. Chlorozės požymiai buvo matomi tik išsiskleidus lapams, jie įgaudavo gelsvą atspalvį. Po sausros palijus lietui ir patręšus kompleksinėmis trąšomis su mikroelementais, fiziologinė liga išnyko ir lapai vėl įgavo normalią žalią spalvą.

Kad sulėtėtų pumpurų sprogimas ir sumažėtų chlorozės pavojus, A. Gaigalaitė pataria anksti pavasarį vynmedžius nupurkšti geležies sulfato tirpalu. Augalams susirgus chloroze – laistyti mikroelementų tirpalų, kurių sudėtyje yra geležies arba tręšti per lapus.

Sausa ir karšta vasara – tinkamiausios sąlygos voratinklinėms erkutėms daugintis. Tai mažos, savo spalva gerai prisitaikiusios prie aplinkos erkutės, kurios gyvena ant daugelio augalų. Jos praduria lapų audinį ir iščiulpia ląstelių turinį. Vynmedžiai nuo šių kenkėjų purškiami insekticidais, pakartotinai purškiama po 10–12 dienų, bet ne vėliau kaip likus 25–30 dienų iki derliaus nuėmimo. Erkutes galima naikinti ir natūraliomis priemonėmis: puršti ugniažolių ir bitkrėslių nuovirais, tabako antpilu, barstyti pelenais.

„Šiemet karštas ir lietingas liepos mėnuo pateikė naujų išbandymų – pastebėjome tikrosios miltligės požymių“, – sakė augintoja. Ši liga labai pavojinga žiedynams ir uogoms jų formavimosi pradžioje. Ligos pažeisti lapai sudžiūsta ir nukrinta, uogos sutrūkinėja. Tikrosios miltligės pakenktas augalas labai nusilpsta ir praranda atsparumą žiemos šalčiams. „Šiai ligai ypač neatsparios europietiškųjų veislių vynuogės, todėl pavasarį, tik pradėjus sprogti pumpurams, rekomenduojama jas nupurkšti fungicidais, bordo skysčiu“, – pataria A. Gaigalaitė. Padeda ir natūralios priemonės – sodos tirpalas, posūnių genėjimas, pažeistų lapų nuskynimas ir jų sunaikinimas. „Mūsų vynuogių sode uogų nokimo metu labai pagelbėjo sodos tirpalas (10–20 g 1 litrui vandens) – galima tiesiog pamirkyti kekes arba išpurkšti visą medelį. Soda ligos negydo, tačiau sudaro nepalankias sąlygas jai plisti“, – pataria A. Gaigalaitė.

Ir dar vienas kolekcininkės patarimas tiems, kas neapsigina nuo vapsvų. „Girdžiu daug nusiskundimų, kad vos tik sunoksta vynuogės, jas užpuola vapsvos, įvairios musės, bitės. Auginant šiltnamyje vynuoges, ant durų ir langų patariu uždėti tinklelius (šiuo metu prekybos centruose yra labai nebrangių tinklelių, net su magnetukais, belieka tik sugalvoti kaip juos pritvirtinti, taip pat tinka ir statybinis ar bet koks kitas tinklelis), o lauke augančius vynmedžius apsaugome pritaisę vapsvų gaudykles“, – sako A. Gaigalaitė.

Ir papasakoja, kaip jas ruošia: reikia pasaldinti vandenį ar įdėti saldesnių uogų, labai tinka kriaušės ir net mėsa. Vapsvos mėgsta mėsą, o bitės ne, todėl nereikia baimintis – bitės į gaudykles nepatenka. Taip pat būtina nuosekliai išrinkti sutrūkusias, sugedusias uogas, nes puvinys pritraukia ne tik vapsvas, bet ir muses, o per porą dienų sugadina visą kekę.

Kai kurie žmonės atsisako sodinti vynmedžius dėl to, kad uogas nulesa paukščiai. Bet žalios spalvos vynuogių paukščiai nepastebi, o jei dar prie vynuogių tupi ir katinas, būkite ramūs – uogų paragausite.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai