Ūkis
Atsisakę daržininkystės, ūkininkai planuoja gaminti šiaudų granules
2013-01-22

Lazdijų r. Stambiausieji rajono ūkininkai Alma ir Redas Rutkauskai iš Šventežerio seniūnijos Babrų kaimo, valdantys daugiau kaip 1000 ha žemės, besiverčiantys augalininkyste, mėsinių galvijų auginimu ir daržininkyste, pastarosios krypties šiemet nusprendė atsisakyti dėl nedidelių daržovių supirkimo kainų.

Be to, pasak A. Rutkauskienės, vasaros sezonu reikia įdarbinti apie 20 žmonių, kad jie nuimtų derlių, jį surūšiuotų. O tai padaryti kasmet vis sunkiau, nes juntamas didelis darbuotojų stygius. ,,Mes nesame blogi darbdaviai, bet neuždirbame tiek pinigų, kad galėtume gerai mokėti sezoninius darbus dirbantiems žmonėms, kurie nenori triūsti už minimalų atlyginimą. Gaunantiems socialines pašalpas, tai esą neapsimoka",- sakė A. Rutkauskienė.

Kai daržovių kainos buvo išaugusios dėl eksporto į Rusiją, tada buvo galima gyventi, o dabar, ūkininkės teigimu, pernai auginusios tik bulves, sunku jas pelningai realizuoti. Gaunamas uždarbis - katino ašaros. Bulvių  kilogramą šiemet esą įmanoma parduoti tik už  40 ct, o kaina, jos manymu,  turėtų būti bent dukart didesnė.  

3 Paragrafas delaval

Žemę dirbo arkliu, bulves kasė rankomis

Ūkininkauti Alma ir Redas Rutkauskai pradėjo 1991 metais. Griūvant kolūkiams, galima sakyti, ir neturėjo kito pasirinkimo - arba ūkininkauti, arba ieškoti kito darbo. Baigę Lietuvos veterinarijos akademiją, ir įgiję zooinžinierių specialybes, jie sugrįžo į Babrų kaimą pas Almos  tėvus. ,,Mamos dovanotame  4 ha žemės plote auginome bulves, kopūstus, morkas, burokėlius, svogūnus. Žemę dirbome nuosavu arkliu, o kitą  dar kartais paskolindavo ir kaimynai. Rudenį bulves kasėme rankomis", - prisiminė nelengvą ūkininkavimo pradžią Alma. Pasak jos, žmonės anksčiau buvo kitokie, ne tokie išlepę, didesni maksimalistai. ,,Kartais keldavomės trečią valandą ryto, o triūsdavome iki vėlaus vakaro ne tik paprastomis dienomis, bet ir savaitgaliais. Jaunatviškas entuziazmas liejosi per kraštus. Po trejų metų jau pavyko įsigyti traktorių ,,Belarus". Dabar atrodo juokinga, bet tada mes be galo džiaugėmės tokiu fantastišku pirkiniu", - šypsodmasi kalbėjo A. Rutkauskienė.

Sunkus laikotarpis tęsėsi devynerius metus, nes trūko savų pinigų ūkiui modernizuoti. O bankai su smulkiais ūkininkais nenorėjo turėti jokių reikalų. Ūkininkė pripažino, kad dauguma žemdirbių atsistojo ant kojų tik gavę Europos Sąjungos paramą. Parengę 9 projektus, ES parama pasinaudoję Alma ir Redas Rutkauskai,  įsigijo įvairios modernios žemės ūkio technikos: traktorius, kombainus, sėjimo agregatus, įsirengė grūdų džiovyklas.

Pasak Almos, ji džiaugiasi, kad įsigyta nauja technika ūkyje dirba darbštūs traktorininkai. Tačiau vienas tuoj išeis į pensiją ir neaišku, ar pavyks surasti jam pamainą. ,,Jeigu nesustabdysime emigracijos traukinio, dauguma žmonių išvyks į Angliją, kitas šalis, Lietuvoje nebus kam dirbti. Liksiu  viena savo   ūkyje su ,,John Deere" kombainu. O vienas lauke - ne karys", - dalijosi mintimis pašnekovė.

Gelbsti mokamos išmokos

Ūkininkai jau septynerius metus ūkininkauja ekologiškai. Ekologiškos žemės plotai siekia. 500 ha.  Susiviliojo didesnėmis išmokomis ir sveikos produkcijos auginimu. Tačiau, pasak Almos, reikia būti labai išradingiems, kad dirbdami skurdžiose ir nenašiose Dzūkijos žemėse, galėtų konkuruoti su derlingesnėse žemėse ūkininkaujančiais žemdirbiais. ,,Pas mus rajone žemės našumo balas - 35, o  Suvalkijoje - 55. Užtat ir tokiu geru derliumi, kaip suvalkiečiai, negalime pasigirti. Be to, reikia laikytis sėjomainos ir negali sėti tik gerai derančias kultūras", - teigė Alma. Norėdami dirbti rentabiliai, jie vysto mišrų ūkį, kad viena šaka kompensuotų kitoje patiriamus nuostolius.

Ypač geru derliumi pasigirti negali, bet gelbsti, nors ir sumažėjusios,  mokamos išmokos. Pernykštis derlius buvo pats dosniausias per pastaruosius 20 metų. Gerai užderėjo ne tik bulvės, bet ir rapsai, javai (kvietrugiai, grikiai, avižos, kviečiai ir netgi miežiai). Deja, javapjūtė buvo sunki dėl nepalankių oro sąlygų. Apie 1000 t ekologinių grūdų ūkininkai dar laiko sandėliuose. Šiuo metu derasi su firmomis dėl jų pardavimo. Žada juos realizuoti Vokietijoje arba Lietuvoje. Lietuviškos firmos, pasak A. Rutkausienės, jų irgi nenuvylė.

Geriausią 2012 metų Lazdijų rajono ūkininkę Almą Rutkauskienę sveikina Lazdijų rajono meras Artūras  Margelis

Dar prieš ketverius metus Alma pati važinėjo sunkiasvoriais krovininiais automobiliais ir savo užaugintas daržoves vežė parduoti net į Klaipėdą, Latviją. Prie  sunkiasvorio automobilio vairo ji sėsdavo 4 valandą ryto, o grįždavo vakare, apie 21 val., ir dar turėdavo nudirbti kitus ūkyje reikalingus darbus.

Prieš penkerius metus ūkininkai pradėjo ekologiškai auginti ir mėsinius galvijus. Nusprendę pasirinkti ekstensyvią veislę,  nusipirko 32 nereiklius aubrakų veislės mėsinius galvijus. Jų pirkimui taip pat gavo ES paramą. Šiuo metu jie augina jau 250 galvijų, kuriuos laiko lauko sąlygomis aptvare. Apsisaugoti nuo žiemos šalčių jiems pastatytos pašiūrės. Galvijus pardavimui augina maždaug 18 mėnesių, kol pasiekia apie 600 kg svorio. Tada ūkininkai bulius parduoda UAB ,,Utenos mėsa", ŽŪKB ,,Krekenavos mėsa" bei kitoms firmoms. Ekologiškose pievose besiganančių galvijų mėsa, pasak Almos, turi gerą išeigą, yra labai kokybiška. Už aukščiausios kategorijos skerdieną gauna apie 12,50 Lt/kg. Plėsdami bandą, veislines telyčias ūkininkai pasilieka auginimui.

Mėsinių galvijų priežiūrai, pasak Almos, reikia skirti mažiau dėmesio nei vystant pieno ūkį, bet užtat ir pajamų tenka laukti ilgokai. Tuo tarpu užsiimant pienininkyste, pinigėliai į kišenę byra kiekvieną mėnesį.

Žemės ūkio politikoje nėra nuoseklumo

Per pastaruosius kelerius metus ūkininkai nukentėjo nuo ilgapirščių ir piktavalių žmonių. Pernai žiemą piktadariai atidarė daržovių saugyklos duris ir sušaldė eksportui į Rusiją paruoštus burokėlius. Taip pat rudenį kažkas padegė  ir sunaikino 200 rulonų šiaudų. Ūkininkė patyrė didžiulių nuostolių, tačiau vis tiek jos veide niekada negęsta šypsena. Pasak Almos, skaudu dėl patirtų nuostolių, ir dėl žemai puolusių žmonių bei dėl to, kad iki šiol policija neišaiškino nusikaltėlių. ,,Visgi negalima nuolat dėl visko pergyventi ir skųstis. Kitaip pats susirgsi. Ūkininkaudamas privalai būti nepataisomas optimistas. Gyvenimas susideda iš smulkmenų. Reikia mokėti jomis džiaugtis", - teigė A. Rutkauskienė.

Idėjų nestokojanti ūkininkė ateityje planuoja užsiimti šiaudų granulių gamyba. Ji pateikė projekto paraišką dėl šiaudų granulių cecho įrengimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos" Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Dabar laukia atsakymo, ar projektas  bus finansuojamas.

Pernai Alma ir Redas Rutkauskai buvo pripažinti konkurso ,,Metų ūkis 2012" nugalėtojais Lazdijų rajone. Jie yra ne kartą gavę žemės ūkio ministerijos, rajono mero apdovanojimus už puikius ūkininkavimo rezultatus bei įvairių renginių ir švenčių rėmimą, gražiausiai tvarkomą sodybą. Visgi ūkininkauti stambiausiems rajono ūkininkams nelengva, nes anot pašnekovės, valdžios vykdomoje žemės ūkio politikoje nėra nuoseklumo, dėl nuolat besikeičiančios mokesčių politikos kenčia ne tik jie, bet ir smulkesni žemdirbiai. Visi jaučiasi nestabiliai, nedrąsesni nesiryžta griebtis naujų investicijų.

 MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai