Ūkis
Ar nepritrūks sėklos didesniems vasarojaus plotams?
2018-02-01

Akademija (Kėdainių r.). Pradėjome paskutinį žiemos mėnesį, pavasarinis jau ne už kalnų, tad žemdirbiai pradeda galvoti apie artėjančią sėją. Kai kurie nerimauja, kad situacija dėl vasarojaus sėklos bus ganėtinai įtempta - juk dalis javų liko nenukulta, o žieminių javų plotai užsėti gerokai mažesni negu įprastai, tad tikėtina, jog vasarinių augalų plotai bus didesni.

Ar yra pagrindo nerimauti, kad galime pritrūkti sėklos? Lietuvos sėklininkystės asociacijos Tarybos pirmininkas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Javų selekcijos skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas Vytautas Ruzgas sako, kad panikuoti tikrai nereikėtų. Vasarinių miežių, žirnių ir kitų augalų sėklos  yra pakankamai, gali trūkti vasarinių kviečių, pupų sėklos. „Didelės bėdos tikrai nebus", - nuramina V. Ruzgas.

Sėklas ruošiančios įmonės kasmet ruošia panašius sėklos kiekius (visada dar ir atsargai turi), bet problemų gali kilti ūkininkams, kurie ruošia sėklą savo ūkiuose. Mat ne visiems pavyko nukulti derlių, arba nukūlė jį vėlai.

Lietuva yra tokioje geografinėje zonoje, kad rugsėjis pas mus nebūna pats dėkingiausias laikas javapjūtei, paprastai prasideda lietūs. Jei tik papučia vakariniai vėjai, debesys slinkdami virš Baltijos jūros atšąla ir, pasiekę mūsų krantą, prapliumpa lietumi. Skaičiuojama, kad iki rugsėjo 5 dienos javapjūtės darbai laukuose turėtų būti baigti.

„Džiugu, kad didėja sertifikuota sėkla užsėjami pasėlių plotai. Tai neabejotinai skatina ir susietoji parama už sertifikuota sėkla užsėtus plotus", - pastebi Vytautas Ruzgas

Skaičiuojama, kada sertifikuota sėkla užsėjama apie 20 proc. javų plotų - šis procentas yra augantis. Nuo 2000 m. iki dabar paruoštos sertifikuotos žieminių kviečių sėklos kiekis išaugo nuo 4 100 iki 26 000 tonų. Tai didelis augimas. Kitas klausimas - didėja ir javų plotai. „Mūsų siekiamybė - kad Lietuvos žemdirbiai naudotų apie 50 proc. sertifikuotos sėklos", - sako V. Ruzgas.

Dabar kiekvienas didesnis ūkis jau palyginti profesionaliai gali pasiruošti sėklą ir yra tarsi mini sėklos ruošimo fabrikėlis. Seniai praėjo tie laikai, kai pavasarį į žemę suberdavo tiesiog likusius grūdus. Dabar sėklai atrenkami aukščiausios kokybės grūdai, jie tinkamai išdžiovinami, geromis sąlygomis laikomi, kokybiškai išbeicuojami.

Taigi, nors Lietuva pagal sertifikuotos sėklos naudojimą yra paskutiniai tarp ES šalių, tačiau pagal derlingumą mes esame kur kas geresnėje pozicijoje - 6-7 vietoje nuo galo. Tai rodo, kad ūkininkai naudoja geras sėklas, tik, deja, kartasi apeina selekcininką- negaudamas atlygio už savo sukurtas veisles, jis neturi lėšų selekcijos plėtojimui.

Ūkininkai, patys ruošdami sėklą, pasirenka ir tinkamą veislę, ir užtikrina jos kokybę. Vienintelis dalykas, kuris šiuo atveju nesisprendžia - apeinamos veislės kūrėjų autorinės teisės. „Iš dalies šią problemą sprendžia selekcinio užmokesčio rinkimas. Nors ir nesmagu sakyti, bet dalis ūkininkų meluoja, kad esą nežino, kokios veislės javus jis sėja ir taip išvengia selekcinio užmokesčio mokėjimo. Danui, švedui ar suomiui savaime suprantama, kad įstatymų reikia laikytis, o mums, deja, atvirkščiai - savaime suprantama, kad reikia ieškoti kelių, kaip tai apeiti. Ir tai tikrai ne vien žemdirbių, čia visos Lietuvos problema", - sako V. Ruzgas.

Selekcinio užmokesčio nemokantys žemdirbiai - tik nedidelis šaukštas deguto, kuris, deja, gadina visą medaus statinę. Mat iš esmės selekcinis užmokestis renkamas sklandžiai: surenkama daugiau kaip 90 proc. viso pagal deklaracijas mokėtino užmokesčio.

V. Ruzgas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos žemdirbiai turi privilegiją mokėti gerokai mažesnį mokestį, negu selekcininkams priklausytų reikalauti pagal norminius teisės aktus. Lietuvoje selekcinis užmokestis sudaro maždaug pusę to dydžio, kurio leistų reikalauti teisės aktai, arba ketvirtadalį nuo renkamo licencinio atlyginimo.

Nuo 2014 m. selekcinio užmokesčio dydis nesikeičia: javams - 2,6 euro/ha, rapsams - 6,66 euro/ha, bulvėms - 20,27 euro/ha. Lietuvos sėklininkystės asociacija, kuriai selekcininkai pavedė administruoti selekcinį užmokesčio rinkimą, turi teisę reikalauti selekcinio užmokesčio už praėjusius trejus metus.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai