manoukis new-logo.jpg
Sausio 21 d., Sekmadienis
Išleistas šių metų sausio MANO ŪKIS gali labai greitai pasiekti Jūsų namus -  prenumeruoti galima ČIA
Naujas DARBO KODEKSAS - iššūkiai agroverslui

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas
Naujas DARBO KODEKSAS - iššūkiai agroverslui

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas
Naujas DARBO KODEKSAS - iššūkiai agroverslui

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas
Grikių derliui nuimti - tinkama technologija ir technika

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/infoparduotuve?shop=1&id=93
Grikių derliui nuimti - tinkama technologija ir technika

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/infoparduotuve?shop=1&id=93
Grikių derliui nuimti - tinkama technologija ir technika

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/infoparduotuve?shop=1&id=93

NAUJIENOS >

Kai klasikinė agronomija susiduria su dabarties iššūkiais

2017-12-28
Kai klasikinė agronomija susiduria su dabarties iššūkiais

Kupiškis. Ar dabarties iššūkiai keičia agronomijos klasiką, o jei keičia, tai kaip? Kokias šiuolaikines technologijas gali pasitelkti agronomai savo darbe ir kaip tai veikia priimamus sprendimus? Apie tai praėjusią savaitę diskutavo Lietuvos agronomų sąjungos nariai.

Apie ūkininkavimo sistemų vertinimą ilgalaikio stabilaus funkcionavimo požiūriu pranešimą skaitė Aleksandro Stulginskio universiteto prof. Rimantas Velička. LAMMC Žemdirbystės instituto selekcininkas dr. (HP) Vytautas Ruzgas kalbėjo apie augalų veisles, augalų mitybos ir tręšimo klausimus aptarė LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų mitybos ir agroekologijos skyriaus vedėjas dr. Sigitas Lazauskas, augalų patologijos ir apsaugos aktualijas apžvelgė LAMMC vadovas prof. Zenonas Dabkevičius.

Kupiškiečiai pasveikino savo kraštietį, garsų mokslininką, augalų mitybos specialistą Vytą Mašauską

„Buvome maloniai nustebinti diskusijos dalyvių gausa - dalyvavo 15 valdybos narių ir 33 agronomai iš Kupiškio, Rokiškio, Biržų, Ukmergės, Šilalės, Kėdainių, Panevėžio, Pasvalio, Utenos rajonų", - sakė Lietuvos agronomų sąjungos (LAS) pirmininkė Giedrė Butkienė.

Profesorius R. Velička priminė pagrindines šių dienų problemas - tai dirvožemio degradacija, dirvos suslėgimas, vandens tarša, neigiamas pesticidų poveikis, augalų kaitos principų nepaisymas, humuso mažėjimas, dirvožemių rūgštėjimas. Šiemet itin išryškėjo melioracijos bėdos - tai neabejotinai pajuto visi žemdirbiai.

„Melioracijos problemoms spręsti reikia specialistų, o jų ASU pastaraisiais metais ruošiama nedaug, nes nebuvo šios srities plėtros", - sakė R. Velička. Jis pasidalijo ir nuogąstavimais, kad iš valdžios pasigirsta nuomonių, esą kaimui gal jau ir nebereikia specialistų su aukštuoju išsilavinimu. Taip nuspręsti būtų didelė klaida. Vien jau tendencija, kad sparčiai populiarėja tikslioji žemdirbystė, aiškiai rodo - išsilavinusių žmonių kaimui reikia ir reikės.

„Daug pasako vien faktas, kad 90 proc. JAV pagaminamų bepiločių orlaivių skiriama tiksliajai žemdirbystei. Tikslusis ūkininkavimas sparčiai populiarėja ir mūsų šalyje. Tai taupo žemdirbių resursus ir mažiau kenkiama aplinkai", - kalbėjo R. Velička.

Vilkduobės pasirenkant veislę

Dr. V. Ruzgas pabrėžė, kad augalų selekcija sparčiai žengia į priekį ir kuriamos naujos veislės parodo vis didesnį derliaus potencialą - kasmet duoda nors ir po nedidelį derliaus priedą. Pavyzdžiui, žieminių kviečių derlingumo dinamika per 10 metų didėjo po 2 proc. kasmet. Žinoma, veislės genotipas turi atitikti bendrą agrotechnikos lygį - kitaip tariant, agronomo pareiga sudaryti visas sąlygas derlingumo potencialui atsiskleisti.

Nacionaliniame augalų veislių sąraše įrašytų veislių kiekis labai padidėjo: tarkime, 1990 m. buvo 4 žieminių kviečių veislės, 2016 m. - jau 36, iš jų lietuviškos veislės sudaro 25 proc. „Veislių kaita vyksta labai greitai. Kaip žemdirbiui neapsirikti pasirenkant naujas veisles? Didžiausia pagunda - gauti pačią derlingiausią veislę. Tačiau čia mūsų laukia trys vilkduobės. Pirma - ar galima pasitikėti informacija, gauta iš riboto kiekio šaltinių? Tyrimai atliekami nedideliuose bandymų laukeliuose, jiems pateikiama labai geros kokybės sėklinė medžiaga. Antra - ar dideli derliai tolygu gera grūdų kokybė? Juk visada dideli derliai reiškia mažesnį baltymų kiekį. Dar svarbu sudaryti skirtingos brandos laiko veislių konvejerį, kad sklandžiai vyktų javapjūtė", - tokius esminius klausimus pabrėžė V. Ruzgas.

Jis priminė ir vieną svarbiausių kriterijų pasirenkant veislę - žiemkentiškumą. Žiemkentiškumas - tai ne vien atsparumas žemoms temperatūroms, ši savybė apibūdinama kone dvidešimčia veiksnių.

Ir kaip selekcininką, ir kaip agronomą V. Ruzgą neramina tai, kad Lietuvos žemdirbiai ir toliau yra mažiausiai iš kitų ES šalių naudojantys sertifikuotos sėklos, nors čia situacija irgi po truputį gerėja.

Sėjomaina - kertinis žemdirbystės akmuo

Į diskusiją įsijungęs Kupiškio rajono ūkininkas Jonas Pakalnis pabrėžė, kad sėjomaina yra kertinis žemdirbystės akmuo. Kadangi dėl sumažėjusių gyvulių skaičiaus pašarų reikia gerokai mažiau, atitinkamai pagal tai susiformavo ir auginamų augalų spektras.

„Anksčiau taikydavome 5 laukų sėjomainą: rapsai, kviečiai, tarpinė kultūra - garstyčios, tada miežiai arba kvietrugiai su dobilų įsėliu, tada dobilai ir vasariniai kviečiai. Tokios sėjomainos laikėmės daugiau negu 15 metų, derliai buvo pastovūs. Visi sutiksite, kad dobilai yra nekomercinė kultūra. Todėl dabar perėjome prie keturių laukų sėjomainos: rapsai, kviečiai, ankštiniai augalai (pusė pupų, pusė žirnių), tada vėl kviečiai (vasariniai ir žieminiai)", - taip savo ūkio laukuose taikomą sėjomainą apibūdino 1000 ha žemės dirbantis ūkininkas.

J. Pakalnis stabtelėjo ir prie aktualiausios nūdienos problemos - melioracijos. „Naudojame giluminį podirvio purenimą, tai šiek tiek giliau nusodina vandenį. Ir rajono, ir respublikinė valdžia aiškina, kad melioracijai nėra pinigų. Pinigų yra, tik nėra politinės valios", - kalbėjo patyręs žemdirbys.

Dar viena jo paliesta problema - sėklininkystė. „Kiek bešnekėtume, sertifikuotos sėklos kiekis neauga. Kaip agronomui man gėda prieš visą Lietuvą, kad yra tokia menka sertifikuotos sėklos dalis. Gal palengvėtų, jei galima būtų šia gėda pasidalyti su ministerijos ir VAT darbuotojais?", - retoriškai klausė ūkininkas, kuris ir pats daug metų užsiima sėklininkyste.

Javų ligos darosi vis aktualesnės

Prof. Z. Dabkevičius kėlė svarbius ateinančio sezono klausimus: kokią sėklą paruošime, kokių naujų žaladarių galime tikėtis, ar pasiruošime pupinių augalų apsaugai, kaip naikinsime piktžoles, kurių nesunaikinome rudenį, ką darysime su žaladarių atsparumu pesticidams?

Jau aišku, kad 2017 m. derliaus sėkla yra palyginti smarkiai užsikrėtusi patogenais. 21 ūkyje tikrintas sėklos užsikrėtimas ir gauti duomenys labai skiriasi: kai kur 5 proc., o kai kur net 90 proc. sėklos užkrėsta. Tad ateinantį sezoną kaip niekada aktualus bus kokybiškas sėklos beicavimas.

„Sėklą beicuojame profilaktiškai. Ir kartais, jei metai geri, derlius nuo beicavimo nepadidėja, tačiau jei metai palankūs ligoms plisti, derliaus priedas nuo beicavimo tikrai būna", - sakė Z. Dabkevičius.

Rokiškio r. Lašų žemės ūkio bendrovėje iškepta duona iškeliavo į kiekvieno renginio dalyvio namus

Dėl drėgno klimato Lietuvoje vis aktualesnė javų apsauga nuo ligų. Dirvose, kuriose nėra tinkamos sėjomainos ir ypač jei jos užmirkusios, garantuotai bus pašaknio ligų. Kviečių dryžligė - vos ne pagrindinė 2017 m. kviečių liga, ir visos apsaugos priemonės, kurios buvo naudotos, kviečių derlių padidino nuo 0,5 iki 2 t/ha. Fuzariozė kasmet žalingesnė ne tik kviečiuose, bet ir miežiuose. Naujas iššūkis - šokoladinė dėmėtligė pupose ir žirnių pašaknio puviniai: pastarųjų plitimą dažnai nulemia ne užkrėsta sėkla, o tai, kad žirniai pasėjami labai anksti, į per šaltą dirvą.

Plataus profilio specialistai su „siauromis" žiniomis?

Dažnai užsienio konferencijose agronomine tematika besilankantis Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius dr. Edvardas Makelis apibendrino, kad dabar agronomai turi galimybę priimti sprendimus išanalizavę ir įvertinę daugybę įvairių faktorių: dirvą, sėklos normą ir kokybę, klimatines sąlygas, naudotas augalų apsaugos priemones, trąšas, gautą derlių. Kai sudedami visi duomenys, jie palyginami laike, lengviau daryti tikslias išvadas.

Paskutinis šių metų Lietuvos agronomų sąjungos valdybos posėdis vyko Aleksandrijoje, Kupiškio rajone

Ateityje vis daugiau bus išnaudojamos palydovų ir bepiločių orlaivių galimybės, elektromagnetinis dirvožemio skanavimas, skaitmeninis duomenų palyginimas.

„Tačiau net ir turint daugybę duomenų, klasikinės agronomijos žinios yra būtinos, nes sprendimai priimami jų pagrindu, - reziumavo E. Makelis. - Kartais darosi baisu, kai ateina agronomas ir negali pasakyti azoto ar fosforo formulės - plataus profilio specialistai su siauromis žiniomis. Žmogus, dirbantis lauke, turi turėti klasikinį agronominį supratimą, kokie biologiniai ir fiziologiniai procesai vyksta augale".

E. Makelis pagrindinį agronomo darbą tiksliai nusakė vienu sakiniu: agronomas tik stengiasi suvaldyti fotosintezės procesą augimo metu, tai leidžia išlaikyti augalą sveiką ir gauti gerą derlių.

MŪ inf.

Leistini formatai: jpg, jpeg, png, flv.

Leistinas dydis: 20M.


Komentarai

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams. Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.



RSS naujienų prenumerata

Here you can play mega moolah slots online or visit this site about online casinos at Australia aucasinosonline

.