manoukis new-logo.jpg
Sausio 21 d., Sekmadienis
Išleistas šių metų sausio MANO ŪKIS gali labai greitai pasiekti Jūsų namus -  prenumeruoti galima ČIA
Naujas DARBO KODEKSAS - iššūkiai agroverslui

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas
Naujas DARBO KODEKSAS - iššūkiai agroverslui

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas
Naujas DARBO KODEKSAS - iššūkiai agroverslui

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas
Grikių derliui nuimti - tinkama technologija ir technika

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/infoparduotuve?shop=1&id=93
Grikių derliui nuimti - tinkama technologija ir technika

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/infoparduotuve?shop=1&id=93
Grikių derliui nuimti - tinkama technologija ir technika

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/infoparduotuve?shop=1&id=93

NAUJIENOS >

Žemės ūkio bendrovės: bendrosios žemės ūkio produkcijos dalis nemažėja

2017-12-07
Žemės ūkio bendrovės: bendrosios žemės ūkio produkcijos dalis nemažėja

Vilnius. Į kasmetinį renginį Vilniuje susirinkę žemės ūkio bendrovių atstovai analizuoja šių metų pamokas, diskutuoja apie laukiančius iššūkius, klausosi politikų bei įvairių sričių specialistų įžvalgų ir prognozių. Šių metų konferencijos tema - „BŽŪP rezultatai, jos reformos po 2020 metų kryptys, variantai ir  Lietuvos žemdirbių interesai bei lūkesčiai".

Gruodžio 6-ąją sostinės „Karolinos" konferencijų centre susirinkusiems žemdirbiams žemės ūkio ir bendrovių veiklos apžvalgą pristatė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) garbės prezidentas Jeronimas Kraujelis. Jo teigimu, bendrovės, mažėjant bendrajai produkcijai, išlaiko ir net didina jos dalį visų ūkių bendrosios produkcijos struktūroje, nes bendrovės yra ne tik intensyvesni, bet ir daugiašakiai ūkiai. Jis akcentavo, kad bendrovės naudoja tik apie 13 proc. viso deklaruoto žemės ploto.

LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis (kairėje) ir prezidentas Petras Puskunigis (dešinėje) kvietė bendrovių vadovus ir finansininkus, žemės ūkio įstaigų atstovus, mokslininkus, politikus diskutuoti apie Lietuvos žemdirbių lūkesčius BŽŪP fone

J. Kraujelio teigimu, geriausiai rezultatus atspindi pajamos iš veiklos. O jos per 5 metus iš produkcijos realizacijos visuose ūkiuose sumažėjo 17,5 proc. arba 285 mln. eurų. Vienam hektarui visuose ūkiuose 2016 m. jos siekė 463 eurus, o tai yra 121 euru arba 20,7 proc. mažiau nei 2012 metais.

Tuo tarpu bendrovėse pajamos iš veiklos 1 ha buvo didesnės nei vidutiniškai visuose ūkiuose 3,3 karto ir siekė 1551 Eur/ha, tačiau tai buvo 67 eurais arba 4,1 proc. mažiau nei 2012 metais.

Didėjant darbuotojų atlyginimams, našumas neauga

„Žemė reikalinga, bet protingam ir našiam jos naudojimui, kritimų išlyginimui, reikalingi ir žmonės. O jiems reikia ir atitinkamo atlyginimo",- susirinkusiems kalbėjo LŽŪBA garbės prezidentas. Tad esant kvalifikuotų darbuotojų stygiui, taip pat didėjant darbo užmokesčiui kitose ūkio šakose, 2012-2016 metais į tai reagavo ir žemės ūkio bendrovės. J. Kraujelio duomenimis, vidutinis metinis padidėjimas, skaičiuojant 1 ha, sudarė 8,6 proc., kai pajamos vidutiniškai mažėjo 1 proc., o bendroji žemės ūkio produkcija mažėjo 4,4 proc.

J. Kraujelis atkreipė dėmesį, kad vidutiniškai per laikotarpį darbo apmokėjimo augimo tempai buvo didesni nei darbo našumo

Pernai, palyginti su 2012 m., darbo apmokėjimo ir mokesčių socialiniam ir sveikatos draudimui priskaičiuota 40,6 proc. daugiau. Pajamos iš realizacijos kartu su išmokomis 1 darbuotojui padidėjo vos 4,8 proc. Tad darbo apmokėjimas augo sparčiau nei darbo našumas 9 ir daugiau karto.

„Esant tokiai situacijai, bendrovės 2016 metais laikinai pristabdė darbo apmokėjimo didinimą. 2016 metais, palyginti su 2015 m., jis vienam darbuotojui su įmokomis padidėjo 5 proc., kai vidutinis metinis per laikotarpį buvo per 10 proc. Deja, išlaidos darbo apmokėjimui 1 ha padidėjo 7,3 proc. Tai lėmė nepalankios derliams dorojimo sąlygos ir siekis išlaikyti darbo vietas", - kalbėjo J. Kraujelis.

Nepaisant darbo užmokesčio augimo, palyginti su kitomis ūkio šakomis, jis ir toliau išliko mažas - 631 eurų per mėnesį (nepritaikius pajamų mokesčio). Tai 39,3 proc. mažiau nei vidutiniškai šalyje.

J. Kraujelis, remdamasis ekspertų nuomone, prognozavo, kad šiemet darbo užmokestis visame šalies ūkyje turėtų padidėti 6-7 proc., o našumas beveik neaugs. Tikėtina, kad panaši padėtis bus ir žemės ūkio bendrovėse, nors jose augimas turėtų būti spartesnis ir orientuotas į 1000 eurų per mėnesį. „Tačiau jei darbo našumas yra žymiai mažesnis nei darbo apmokėjimo augimas, tai iš tikrųjų daug laiko taip nepatempsi", - kalbėjo LŽŪBA garbės prezidentas.

Jo nuomone, išeitis yra viena: reikia didesnių investicijų ne tik modernizavimui ir technologijoms, bet ir žemei, ypač melioracijai, perspektyvių ūkių palaikymui, o ne ignoravimui.

„Šių metų rezultatai, tikriausiai, išliks praėjusių metų lygio, tačiau tarp atskirų bendrovių diferencijavosi gana stipriai. Laimėjo tie, kurie iškentė su pienininkyste. Žemė stabili, tik reikia su ja elgtis protingai, o žmogus eina ten, kur geriau. Manau, kad išgyvensime, bet tokiais tempais, kokie buvo paskutiniais metais... Priimkime realybę tokią, kokia ji yra", - susirinkusiems į LŽŪBA metinę konferenciją kalbėjo J. Kraujelis.

Ministras: ūkininkauti bus sudėtingiau

Apie pirmųjų Vyriausybės darbo metų pasiekimus ir perspektyvas  kalbėdamas žemės ūkio ministras Bronius Markauskas taip pat atkreipė dėmesį į melioraciją kaip vieną iš didžiausių problemų. Jo teigimu, net ir ateinančių metų biudžete numatytas papildomas finansavimas šiai sričiai ir toks mažas, kad problemos tikrai neišspręs. Tad ministerija yra inicijavusi ir jau pradėta Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto studija dėl melioracijos fondo steigimo, taip pat bus įvertinta ES praktika, tačiau galiausiai tokiam fondui vis tiek reikės visuomenės palaikymo. „Jei visuomenė nepritars, tai ir Seimas nepritars" - kalbėjo ministras.

Ministerijos planuose - ne tik melioracijos, bet ir rizikos fondo steigimas. Apie tai kalbama ir BŽŪP po 2020 m. gairėse, tikėtina, kad tai atsiras ir „Omnibus" pakete, tad naujojo finansinio laikotarpio tam nebus laukiama.

Kalbėdamas apie pirmuosius savo metus ministro poste ir paramą žemės ūkiui, B. Markauskas priminė, jog jau šio paramos laikotarpio pradžioje finansinis vokas buvo gerokai išeikvotas

„Šiandien visai kitaip jausčiausi ir kalbėčiau, jei turėtume pinigų. Labai gaila, bet tradicija tęsiasi, kai politikai nori būti labai geri ir jau finansinio laikotarpio pradžioje didžioji dalis pinigų išnaudojama, ypač populiarioms priemonėms. Ir kai atėjus reikia iššluoti visas paloves, kad dar kažkiek sukrapštyti pinigų - yra sunku", - kalbėjo B. Markauskas, pasakodamas apie pirmuosius metus žemės ūkio ministro poste. Jo teigimu, bandoma išlaikyti ir įdiegti priemones, kurios būtų ne butaforinės, o neštų realią naudą.

Kalbėdamas LŽŪBA renginyje, žemės ūkio ministras nenuvertino bendrovių indėlio, tačiau pabrėžė, kad dėmesys turi būti išlaikomas ir vidutiniams ūkiams. „Nebijau sakyti, pripažįstame, kad žemės ūkio įmonės yra gamybos flagmanas, sutinku su rodomais rodikliais, bet galvoju, kad jei kalbėsime tik apie ekonominį efektą, turbūt, dar geresnį rezultatą turėtume, jei visas naudmenas apdirbtų kokios penkios įmonės su galinga technika. Nežinau ar tai yra mūsų siekimas. Gamyba, rezultatas - labai svarbu, bet gyvybingas kaimas ir vidutiniai ūkiai, manau, irgi rimtas argumentas. Tikrai tuo tikiu ir manau, kad tą reikia daryti", - sakė B. Markauskas.

Svarstydamas apie ateities perspektyvas ministras atkreipė dėmesį, kad plačiąja prasme aplinka ūkininkavimui darysis tik sudėtingesne. „Žiūrint į ateitį, ūkininkavimas kuo toliau, tuo bus sudėtingesnis. Ir ekonomine prasme, nes greičiausiai kaštai augs gana greitai, o kad pajamos ir supirkimo kainos augtų greitai... Ypatingai kalbant apie artimą ateitį: mes tikrai susidursime su gan rimtais iššūkiais ir vienas iš jų - aplinkosauginis", - neužmiršti aplinkosaugos spaudimo ir įtakos žemės ūkiui ragino ministras.

Po ministro pranešimo aktyviai į diskusiją įsijungę Seimo nariai Kazys Starkevičius, Vytautas Kamblevičius negailėjo kritikos metus dirbančiai Vyriausybei ir jos žemės ūkio politikai. Tuo tarpu valdančiųjų atstovai Viktoras Rinkevičius ir Aurimas Gaidžiūnas netruko replikuoti, kad reikalingų sprendimų trūkumas liečia visus Seimo narius. Pasak LŽŪBA prezidento P. Puskunigio, tokios diskusijos konferencijos dalyviams leido pasijusti Seimo ar Kaimo reikalų komiteto posėdžių atmosferą. Po pranešimų trečiadienio vakarą diskusijos tęsėsi neformalioje aplinkoje.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos metinės konferencijos dalyviai darbą tęs iki penktadienio. Darbotvarkėje numatyti veterinarijos, augalų apsaugos, deklaravimo, mokesčių klausimai bei aktualijos.

MŪ inf.

Leistini formatai: jpg, jpeg, png, flv.

Leistinas dydis: 20M.


Komentarai

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams. Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.



RSS naujienų prenumerata

Here you can play mega moolah slots online or visit this site about online casinos at Australia aucasinosonline

.