manoukis new-logo.jpg
Gruodžio 14 d., ketvirtadienis
Kviečiame užsiprenumeruoti žurnalus MANO ŪKIS ir VETinfo 2018 metams internetu http://manoukis.lt/prenumerata/internetu  
Naujas DARBO KODEKSAS - iššūkiai agroverslui

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas
Naujas DARBO KODEKSAS - iššūkiai agroverslui

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas
Naujas DARBO KODEKSAS - iššūkiai agroverslui

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas
Grikių derliui nuimti - tinkama technologija ir technika

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/infoparduotuve?shop=1&id=93
Grikių derliui nuimti - tinkama technologija ir technika

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/infoparduotuve?shop=1&id=93
Grikių derliui nuimti - tinkama technologija ir technika

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/infoparduotuve?shop=1&id=93

NAUJIENOS >

Ūkininkavimo sėkmę lėmė ne plotai, o požiūris

2017-12-07
Ūkininkavimo sėkmę lėmė ne plotai, o požiūris

Alytaus r. Punios seniūnijoje, Kružiūnų kaime, ūkininkaujančių Dalytės ir Romo Kisleravičių ūkis - tarp geriausiųjų. Konkurse „Metų ūkis" šiemet jam skirta pirma vieta. 76 hektarus žemės dirbantys ūkininkai mano, jog ne dirbamų plotų dydis lemia ūkininkavimo sėkmę, o požiūris į žemę, pastangos visus darbus atlikti laiku.

Ūkininkai verčiasi augalininkyste - sėja žieminius, vasarinius kviečius, miežius, avižas, žirnius. Anksčiau ir bulvių sodindavę, tačiau jau senokai jų atsisakė. Blaškytis dėl įvairovės jie nėra linkę - jau praėjo tie laikai, kuomet vis bandė, eksperimentavo. Turi pasirinkę keletą kultūrų, kurias kasmet sėja, taikydami sėjomainą, apie dirvožemio gerinimą galvodami. Dėl to ir techniką komplektuoja pagal auginamas kultūras.

„Jau geriau specializuota technika konkrečioms kultūroms, nes taip našiau. Pradedant plūgu ir baigiant kombainu viskas turi būti suderinta. O jei padargas universalus, našumas ne tas. Čia kaip ir žmogus. Jei kas giriasi, kad viską žino, greičiausiai nelabai ką teišmano", - aiškina savo požiūrį R. Kisleravičius.

Dalytė ir Romas Kisleravičiai

Kad ir pripažinti ūkininkai vienais iš geriausių, pats R. Kisleravičius teigia, jog jų ūkis tikrai nėra kažkoks išskirtinis. „Kad ir mūsų rajone aplinkui daug gerų ūkininkų. Tiek smulkesnių, tiek stambių. Kartais ne visai gerų atsiliepimų didieji ūkiai sulaukia, tačiau reikia pripažinti, kad jie pirmieji visas naujausias technologijas išbando. Maži ūkiai tikrai nepajėgtų koja į koją su pažanga eiti", - svarsto pašnekovas.  

Į žemės ūkį - lėtai, bet užtikrintai

Ūkio įregistravimas 1997 metais šeimai nebuvo lemtingų apsisprendimų rezultatas. R. Kisleravičius pasakoja, jog iki tol jau penkerius metus po truputėlį ūkininkavo, nes 14 ha giminė buvo jau susigrąžinusi. Tuometinę Žemės ūkio akademiją buvo baigęs, mechanikos inžinieriaus specialybę įgijęs.

„Nusipirkome traktoriuką, taigi ir artimiesiems kažkaip jau buvo aišku, kur linkstu. Dėdės, tetos savo žemes perleido", - mena jis. Svarsto, kad nors darbus Alytuje su žmona turėjo, savo verslas atrodė patikimiau. Net tuo atveju, jei ir nepasisektų, kaltinti tektų tik save.

Tiesa, valdišką darbą Romas iki šiol dirba - vadovauja Alytaus priešgaisrinės apsaugos tarnybai. Tačiau tikina, jog pagrindinės šeimos pajamos vis tik iš žemės ūkio atplaukia.

Žmona Dalytė, ilgus metus prekybininke dirbusi. Be jos Romas neįsivaizduoja ūkininkavimo. Kokių tik pareigų ji ūkyje neturi - ir direktorė, ir vadybininkė, ir tiekėja, ir paprasta darbininkė. Mat viską šeima savo pajėgomis atlieka.

„Jei nori samdyti darbuotojus ir gerus darbinius santykius su jais turėti, turi ir mokėti normaliai. O kai ūkis nedidelis, susitvarkome patys ir nuo papildomų išlaidų apsisaugome", - sako ūkininkas.

Viskam savas laikas

Paklaustas, kas gi, jo manymu, labiausiai lėmė, kad nedideliame ūkyje ūkininkaujadami sugeba ne tik pragyvenimui uždirbti, bet ir būti tarp pažangiausių šalies ūkių, R. Kisleravičius nedvejodamas atsako, kad ūkio darbų planavimas turi itin didelę reikšmę.

Juokauja, jog nemažai į techniką investavus, nori nenori turi ir šiuolaikiškai, moderniai, ir pelningai dirbti. To pavyksta pasiekti labai kruopščiai planuojant visus darbus.

„Negali nei su sėja, nei su javapjūte vėluoti, nes tai vienareikšmiai reikštų nuostolius. Labai daug sutaupai ir trąšas, kitą chemiją naudodamas pagal griežtas technologijas. Būtent tokį kiekį, kiek reikia, būtent tam ar kitam augalui ir tuo laiku, kad priemonė būtų naudingiausia", - kalba apie pagrindines savo ūkio strategijas žemdirbys.

Neslepia R. Kisleravičius, jog piktinasi išgirdęs kaltinimus ūkininkams dėl aplinkos teršimo: „Trąšų juk neberiam be saiko, kaip apie mus kalba, atseit žemdirbiai visus upelius, melioracijos griovius chemija užteršia. Iš tikrųjų ji tokia brangi, kad taip taikai, jog gramus skaičiuoji. O kaip kitaip? Per dešimtis, šimtus hektarų susidaro nemenkos sumos".

Trūksta žinių ir bendruomeniškumo

Ūkininkas sako, kad šiais laikais, kuomet su naujausiomis technologijomis suspėti koja kojon norėtųsi, žinių apie žemdirbystę labiausiai trūksta. Gilina žinias seminaruose, naudingos medžiagos randa literatūroje, entuziastingai taiko savo ūkyje mokslininkų, patikimų konsultantų patarimus. Tačiau mano, kad žinių stygius - ne jo vieno, bet visos Lietuvos ūkininkų problema. Mat mums atgavus neprikausomybę reikėjo visko mokytis, beveik nuo nulio pradėti.

„Sovietiniai laikai buvo beveik pavyzdys, kaip negalima elgtis su žeme. Galima sakyti, kad net padargai ir tie buvo kuriami daugiau žemės gadinimui. Gero, kad ir buvo kas, nedaug - iš esmės lėmė šeimininkiškumo, atsakingumo nebuvimas", - ūkininkas mano, kad ir derliai dabar nepalyginamai didesni ne tik dėl technologijų, bet ir dėl kitokio, atsakingesnio požiūrio.

Tuo tarpu Vakarų Europos ūkiai iš kartos į kartą šimtmečiais perduodami, o patys ūkininkai jau nuo vaikystės daugelį dalykų net pasąmoningai įsisavina. „Kaip koks instinktas jiems išsivysto", - sako vyras.

Jis neabejoja, kad ir bendruomeniškumo, kooperacijos stygius tarp mūsų šalies ūkininkų stringa tarsi pagalys į jų pačių vežimą. „Be kooperacijos iš tikrųjų niekur nenueisim. Kažkaip dar nesubrendom taip, kad galėtume vienas kitu pasitikėti, įforminti teisiškai kooperatinius santykius. O juk visas pasaulis taip dirba. Pelningumas, konkurencingumas būtų kitoks. Yra tik kooperacijos užuomazgos", - nuomonę išsako R. Kisleravičius ir priduria, jog kooperacija gali būti ne tik tarp ūkių, bet ir tarp valstybių. Kad ir Baltijos šalių ūkininkai galėtų susikooperuoti.

Savos ir nuomojamos žemės neišskiria

Dirvožemio gerinimui skiria didelį dėmesį. Ne tik dėl to, kad vidutinio derlingumo jo dirbamos žemės. Mat yra įsitikinęs, jog vienadieniškumas žemės ūkyje - pagrindinis žemės ūkio priešas.

Nuosavos žemės turi 16 ha, o kitus 60 ha nuomoja. Tačiau R. Kisleravičius teigia žemės niekuomet neskirstantis pagal priklausomybę, kuomet dirvožemio gerinimo darbus planuoja. Atlieka dirvožemio tyrimus ir pagal juos žiūri, kur ko trūksta. Pavyzdžiui, šiemet visas dirvas, kurių rūgštingumas normas viršijo, kalkino.

Kasmet žaliajai trąšai garstyčių pasėja. Tačiau svarsto, kad ankštinės kultūros - yra pagrindas. Žirnius, per daug nežiūrėdamas į gaunamą jų derlių, laiko pagrindine dirvožemio gerinimo priemone. Pupų nesėja dėl jų vėlyvos pjūties. Mat nedideliame ūkyje du trečdalius žemės užima žiemkenčiai, o sėjant pupas susijauktų sėjomainos grafikas.

Avys - daugiau dėl grožio...

Romas prisipažįsta, kad gyvenimo kaime, ūkininkavimo neįsivaizduoja be dviejų dalykų - be aplink sodybą ošiančių senų medžių bei naminių gyvuliukų. Jų ūkio puošmena tapo avytės. Apie 10 avių banda ganosi aplink namus. Nedidelė banda, nepramoninė, tačiau, pasak pašnekovo, skrupulingai prižiūrima.

„Gal kas įsivaizduoja, kad užsiveisei bandą, paleidai į pievą ir viskas. Bet juk avys ne blusos, pačios nesiveisia. Joms priežiūros reikia - dukart per metus kirpti, maisto papildų, vaistų duoti. Širdį skauda, kai pamatau didelę bandą avių, kurios nenukirptos, apleistos. Stebiuosi, kad tokių „ūkininkų" niekas nebaudžia. Juk vasarą tai tikras gyvuliukų kankinimas", - piktinasi pašnekovas.

R. Kisleravičius mano, kad avininkystė - perspektyvi sritis mūsų šalyje. Tačiau čia jau reikėtų specializuotis, kooperacija taip pat labai praverstų.

MŪ inf.

Leistini formatai: jpg, jpeg, png, flv.

Leistinas dydis: 20M.


Komentarai

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams. Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.



  • agrarijus(78.58.118.169)
    saunuoliai.
  • Jonas(78.62.240.157)
    Joo, ir vėl meluoji. Tokios gausybės bebrų seniai nebuvo. Šiandien važiavau su traktoriumi į mišką, tai ražienose tarp kalvų suskaičiavau 18 stirnų. Pamiškės išknistos šernų. Jei laukai būtų taip užnuodyti chemija kaip prie kolchozo, tiek gyvasties laukuose nematytumėm. Šiemet ant kelio mačiau du numuštus barsukus, ko nebuvo niekada anksčiau. Po šio rudens keps duoną iš pjuvenų, nes kitus metus neprikulsim grūdų net duonos poreikiams patenkinti. Ateizmo mokytoja Maldeikienė ir "ekonomistai" Šapoka su Skverneliu choru gieda dėl mokesčių visiems verslams suvienodinimo: pabrangs visos prekės, tai yra bus užtrauktas ekonomikos rankinis stabdys ir paleista infliacijos karuselė. Ekonomikos gedimas neišvengiamas...
  • ed(89.117.226.237)
    duoną keps iš pjuvenų jooooooooo tu nepagydomas užuojata tau
  • Joo(78.62.27.35)
    Kaip rašai visi vogė ir visiems sočiai pakakdavo.Kai Lanzbyyrgio vagys po 100 tūkstančių eurų pašlavė,net mokytojai gydytojai jaunos šeimos, profesoriai, kultūros darbuotojai be atlyginimų liko ,tik prokurorams po 500-800eurų kaip periodinį kyšį padavė kad atstotų, kad nesodintų. Lietuva baigia išsibėgiot, uždaromos mokyklos vaikų darželiai,kultūros namai,paštai,taupomosios kasos, maršrutiniai autobusai, apleisti keliai. Parduotuvėse daugiausia maistas iš atliekų II ar III rūįies, grietinė ar sūriai atskiesti sveikatai kenksmingais augaliniais aliejais. Vakarai specialiai Lietuvai prastus produktus gamina, tuoj duoną imsis kepti iš pjuvenų.Jei nori nusipirkti aukštesnės kokybės maisto produktų privalai važiuoti 60 kilometrų. Uždrausta savom reikmėm auginti kiaules ir pauksčius. Tokio genocido nei prie Hitlerio nebuvo. O kas liečia chemiją, tai dabar naudoja triskart daugiau, ir nemokšiškiau, tik,kaip pats rašai, kitais pavadinimais.
  • Jonas(78.62.240.157)
    Joo svajoja apie kolchozus ir meluoja net susiriesdamas. Kolchozai naudojo insekticidą DDT, kuris visiškai nesuyra, o kaupiasi organizmuose sukeldamas įvairiausias patologijas. Tai pat ir simaziną, DCHU... Glifosato druska - roundup'as, vadinosi Utal, Čistart sudėtyje taip pat buvo glifosato druskos. Vienas baisiausių buvo naudojamas rudeninis fungicidas "Fundazol", kuris sukeldavo mutogeninius pakitimus ir nevaisingumą visiems šiltakraujams gyvūnams. Tai dėl šito buvo bebaigią išnykti zuikučiai, upeliuose pradingę bebrai ir vėžiai... Kolchozo melžėjos po darbo eidavo su mazgeliu miltų ar kibirėliu pieno namo, brigadininkas veždavo su vežimu, agronomas su UAZ "ožiu". Pirmininkas "nevogdavo", jam buvo atvežta į namus paruošta skerdiena. Kaimynas laikė ožką ir melžė pieną kolchozo pirmininko vaikams, turėjo ir "valdišką" auklę. Dar pamenu kaip paskutiniais sovietų metais "medžiotojai" stirnas šaudė prisiviję tiesiai iš naujos kolchozo pirmininko "Lada Niva" bagažinės. Taip, kad Joo nemeluok, nes mes dar ne visi pamiršom "komunizmo rytojaus" statybas ir įstatymu įteisintus vagis.
  • isnaikins smulkius ukius(83.75.168.136)
    Ministras Markauskas su ZUM sugalvojo gudru plana kaip isnaikinti nuo zemes pavirsiaus smulkius ukius (kuriu VED iki 8000 eur). Smulkus ukiai ir taip mazai deklaruoja zemes, tad nedidindami pirmuju ha ismoku ukiai naikinami. Taciau pastaruosius 2 metus vykdomas smulkiu ukiu genocidas, kuomet smulkiems ukiams nei cento neskiriama Kaimo pletros investicines paramos. Paskutinis ES paramos kvietimas buvo 2016 metais, siais metais paramos smulkiems ukiams kvietimo nedare, kad kuo daugiau ukiu bankrutuotu is visi smulkus ukininkai isvaziuotu i uzsieni, palike savo zemes stambiems ukiams. Tad realiai smulkus ukininkai Es paramops galit tiketis tik 2019 m pradzioje, kuomet suvaikscios projektai patikros jei kitamet bus kvietimas vasaros viduryje kaip zadama, tad 2 metu laiko tarpas jauniems ir smulkiems ukininkams be es paramos yra mirtis. Tokie ukiai tikrai bankrutuos, nematys prasmes investuoti bei plestis. Nesuprantama kodel sugebama simtus milijonu isdalinti kasmet stambiems ukiams modernizuoti (johndeerams pirkti, dzipams bei visokiems keturraciams nereikalingiems), o nesugebama rasti keliu milijonu smulkiems ukiams paremti? Kodel niekas Markausko ir visos ZUM vadovybes nesodina uz grotu uz smulkiu ukiu genocida ir kaimo naikinima? Kodel investicine parama remiami tik stambus ukiai, o smulkieji pamirstami. Kodel penkias karves turintis pieno ukis neturi galimybes dalyvauti investicinese priemonese ir uki isplesti, o visi Es milijonai atitenka tik stambiems ukiams? Lyg ir ne baudziavos laikais gyvenam taciau cia yra tiesioginis smulkiu ukiu genocidas skiriant visus pinigus stambiems
  • ed(89.117.226.237)
    druska tu druska kollhozai varpučiui naudojo simaziną ir taip naudojo kad net dabar laukuose pasitaiko vietų kur nelabai kas auga o ddt uždraudė del gyvsidabrio kurio buvo sudėtį tą medžega amerika vietnamo džiungles naikino karo metu o apie gandrus geriau patylek kolcozų laikais buvo stebuklas gandrą pamatyti o del vagių kaip vogė visi kolchozų turtą pradedant pirmininku baigent melžėjom tai dabar lanzbergio vagys tikri angelai atrodo
  • Joo(78.62.27.35)
    Kas liečia kiškius ir kurapkas, tai labai draugiška jiems aplinka buvo. Prie okupanto kiekviename lauke būdavo sukraunami šiaudai, žiemą būdavo laukuose smulkinami, tai kurapkos rasdavo užuovėjas ir daugybę maisto. Prie okupanto,kiekvieno medžiotojo būdavo garbės reikalas žmonai pasiūti lapių kailio kailinius. tad lapę tuomet kur kas rečiau laukuose tekdavo pamatyti nei dabar kiškį ar kurapką. Taigi, dabar kiškį ar kurapką besiganantį tame pačiame lauke kaip ir lapė galima laikyti didvyriais. Vakare kai nuvažiuoji į laukus, vien lapės ir tevaikšto. Prie Lanzbyyrgio vagių išnyks ir gandrai.
  • Joo(78.62.27.35)
    Žemės ūkyje svarbu ne medžiagos pavadinimas bet naudojimas pagal paskirtį. Formulės pavadinimą, jei ji tave domina, kuri yra sudėtinga gali nesunkiai rasti googlėje. Esmę tamstos nesuvokimo augalininkystės chemijoje sudaro tai kad ankstesniame komentare DDT sieji su javų derlingumu, kas yra visiškai nesiejami dalykai, nes sovietiniais laikais javuose DDT javų purškimams nebuvo naudojami dėl visiškai paprastos priežasties. Nors ir keista, bet aš prisimenu DDT, ir žinau kaip buvo supakuota kokia jo forma, kokiu būdu ir kam buvo naudojama, mačiau savo akimis. Beje, JAV šis cheminis junginys buvo naudojamas kur kas plačiau ir šią priemonę ne sovietai išrado. Naujusiomis žiniomis kai kuriose srityse dar dabar naudojamas. Rondapas plačiai naudojamas dirvos paruošime javams ir turi esminės įtakos javų derlingumui laukuose užterštuose daugiametėmis piktžolėmis. Sovietmečiu javus nupurkšdavo 2,4D Amino druska (kuri ir dabar naudojama) ir visi purškimai būdavo baigti. Ši priemonė neįveikdavo varpučio,kitų piktžolių augimą tik pristabdydavo, nenaudojo nei augimo reguliatorių nei kaip dabar nuodų prieš varpinius kenkėjus todėl ir derliai būdavo menkesni. Net vėžių purkštųvams važiuoti nebūdavo.
  • ed(89.117.226.237)
    nieko neišmanai jaigu tokes medžegas sulyginai pasakyk del kurios sudėtines medžegos buvo uždraustas DDT
  • Joo(78.62.27.35)
    Aš manau kad šioje srityje daugiau išmanau, nei tamsta.
  • ed(89.117.226.237)
    jaigu turėtum nors elementares chemijos žines tikrai nelygintum rondapo su ddt o kad ekologai naudoja rondapą esi teisus aišku tai daro slapta
  • Joo(78.62.27.35)
    Galiu garantuoti kad tuomet DDT tiek nenaudodavo kiek dabar uždraustino Rundapo. o kur dar kiti kalnai chemijos. Kai to rundapo nebeliks tai ir vėl grįš net ne prie trijų bet 2,5 tonų. Puikiausias įrodymas ekologiniai ūkiai, jie po tiek ir kulia, ir tai paslapčia naudodami rundapą.
  • ed(89.117.226.237)
    če tas kur sako kad kolchozai dirbo atsakingiau turbūt dirbes pirmininku kolchozo arba visiškas idijotas.o kas del kurapkų ar kiškių tai tie dabar paskui traktorius laksto ir ne tik jie tuo tarpu kolchozai naudodami ddt buvo viską išnaikinę o kurie kūle po 3t iš hą jau raudoną vėlevą gaudavo tap kad nejuokink žmonių kvailais postringavimais
  • Joo(78.62.27.35)
    Matosi, nekvailas bet apie sovietmetį jis privalėjo ką nors pasakyti, nes pirmos vietos būtų negavęs. Čia tas pats,kaip prie okupanto, privalomai reikėdavo cituoti Leniną ar Brežnevą.
  • (81.7.102.139)
    „Sovietiniai laikai buvo beveik pavyzdys, kaip negalima elgtis su žeme. Galima sakyti, kad net padargai ir tie buvo kuriami daugiau žemės gadinimui. Gero, kad ir buvo kas, nedaug - iš esmės lėmė šeimininkiškumo, atsakingumo nebuvimas", - ūkininkas mano, kad ir derliai dabar nepalyginamai didesni ne tik dėl technologijų, bet ir dėl kitokio, atsakingesnio požiūrio. nET JUOKINGA PASIDARĖ, KAD BUVO ŽEMĖ ALINAMA, VISUR BUVO LAIKOMASI SĖJOMAINOS, BUVO GYVULIŲ MĖŠLU LAIKAI BUVO TRĘŠIAMI O DABAR KETURIS METUS IŠ EILĖS KVEIČIAI AUGA, VISOS APSAUGINĖ ZONOS APIE UPELIUS GRIOVELIUS SUARTOS, KURAPKŲ , JAU NEI SU ŽIBURIU NEPAMATYSI,KIŠKIUS RAŠYSIM Į RAUDONĄ KNYGĄ,LAUKUOSE VABALIUKŲ JAU BEVEIK NĖRA, KVEIČIUOSE SĄMANOS VASARĄ AUGA. KIEKVIENAS ŪKIS SĖJO DOBILUS, IR DERLIAI NEPASAKOKIT BUVO , AIŠKU NE VISUOSE ŪKIUOSE IR HEMIJOS TIKRAI TIEK NENAUDOJO, PAŽIŪRĖKIT VISI KAKRLYNAI IŠKIRSTI AČIŪ DIEVUI KAD LIETINGA VASARA, TAI PARODĖ KAD NEKIŠKIT NAGŲ Į TUOS RAISTELIUS KUR DAUG METŲ NIEKAS NEKIŠO , NET MŪSŲ SENELIAI TURĖDAMI KELIS HEKTARUS ŽEMĖS NEARĖ VISOKIŲ LOMŲ IR T.T NES ŽINOJO JEI LIETINGI METAI BUS DARBAS VELTUI, O DABAR VERKIAM STOVI VANDUO JIS IR TURI STOVĖTI TEN KUR JAM REIKIA.NEJUODINKIT TŲ METŲ KAI BUVO PASTATYTA TIEK MOKYKLŲ LIGONINIŲ, KULTŪROS CENTRŲ KĄ MES PASTATĖME NET ŽVIRKLIŲ NENUŽVYRUOJAM
  • ed(89.117.226.237)
    tuojau tokių ūkių neliks gandrų partija tuo pasirūpins nes jiems labiau rūpi ytikti žinesklaidai o ne ūkininkams padėti
RSS naujienų prenumerata

Here you can play mega moolah slots online or visit this site about online casinos at Australia aucasinosonline

.