manoukis new-logo.jpg
Gegužės 25 d., ketvirtadienis
     
Naujas DARBO KODEKSAS - iššūkiai agroverslui

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas
Naujas DARBO KODEKSAS - iššūkiai agroverslui

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas
Naujas DARBO KODEKSAS - iššūkiai agroverslui

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas
Grikių derliui nuimti - tinkama technologija ir technika

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/infoparduotuve?shop=1&id=93
Grikių derliui nuimti - tinkama technologija ir technika

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/infoparduotuve?shop=1&id=93
Grikių derliui nuimti - tinkama technologija ir technika

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/infoparduotuve?shop=1&id=93

NAUJIENOS > Ūkis

Sodininkai skaičiuoja šalnų padarytus nuostolius

2017-05-19
Sodininkai skaičiuoja šalnų padarytus nuostolius

Kaunas. Vėsūs orai suvėlino sodų žydėjimą, o šalnos vietomis buvę tokios stiprios, kad pakando ne tik jau pražydusius žiedus, bet pakenkė net jų pumpurams. Šalies sodininkai tvirtina, kad vaisių bei uogų derlius šiemet bus mažesnis ir vėlyvesnis. Tačiau be lietuviškų vaisių bei uogų likti neturėtume.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodininkystės technologijų skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Nobertas Uselis sako, kad pavasaris buvo išskirtinai nepalankus.

„Vertinant visos šalies mastu, sodai prastai atrodo. Nuostolių tikrai nemažų per visą Lietuvą bus. Tuo labiau, kad šalnų tikimybė dar nepraėjo, jos dar gali smogti. Atšiauriausios sąlygos susiklostė Šiaurės Lietuvoje, Žemaitijoje - šalnos čia buvo aštriausios. Tuo tarpu Vidurio Lietuvoje sodams teko ne tokie žiaurūs išbandymai," - vertina mokslininkas.

Pasak N. Uselio, daugelis sodininkų buvo ramūs dėl obelų, nes stipriausioms šalnoms užėjus jos dar nežydėjo. Tačiau pastebima, kad net nepražydusius pumpurus šaltis paveikė taip, kad jie nebeišsiskleis. Daugelyje regionų apšalo mūsų šalyje patikrintos ir tinkamos auginti laikomos veislės „Auksis" obelys. Net tokia kaip „Lobo" - atsparia veisle laikoma - ir tos žiedpumpuriai vietomis nurudo. Labiausiai nukentėjo svarbiausi derliui pirmieji obelų žiedai, iš kurių didžiausi, gražiausi vaisiai išauga.

„Kadangi obelis daugiau žiedų sukrauna, nei jų prireikia derliui užauginti, kiti vėliau nukrinta. Tačiau dabar tam pirmajam nušalus, maisto medžiagų daugiau gaus mažesni ir turėtų kompensuoti. Be obuolių derliaus neliksime, bet gal kiek mažesnis bus", - sako pašnekovas.

Jau matyti, kad kaulavaisių derlius, o ypač ankstyvųjų veislių, nukentėjo dar labiau. Mat jiems apie Velykas buvęs atšalimas labai pakenkė.

„Ankstyvosios slyvos, pavyzdžiui, tokios kaip „Kometa", beveik nežydėjo. Jų žiedynai jau buvo pašalę anksčiau. Abrikosai, persikai irgi labai menkai žydėjo. Nors ir buvo sukrovę žiedpumpurius, bet jie tiesiog nebeišsiskleidė. Trešnių žiedų taip pat nedaug teišliko", - situaciją nusako N. Uselis.

Didžioje šalies dalyje serbentynai atrodo itin liūdnai ir šių uogų derlius pranašaujamas menkas. Mat šalnos juos užklupo žydėjimo, uogų mezgimo metu.

Anot pašnekovo, nors žydėjimas vėlavo, dar neverta prognozuoti apie vėlyvesnių veislių vaisių ir uogų derėjimo laiką. Mat paskutinį savo žodį turi tarti vasara - jei ji bus karšta ilgesnį periodą, viskas greičiausiai sueis į savo vietas.

„Kuo vėlesnės veislės, tuo jos žydi vėliau ir mažesnis pavojus nušalti. Norim gauti ankstyvesnį derlių, bet tai mūsų klimato sąlygomis susiję su rizika", - primena N. Uselis.

Sodininkams - bemiegės naktys

Vienas iš Marijampolės ir Vilkaviškio rajonų sankirtoje, Žiūrų ir Domeikų kaimuose, augančio trešnių bei lazdynų sodo savininkų Vilmantas Šlekys apie būsimą derlių linksmomis gaidomis nekalba. Sako, kad jau po pavasarinių šalnų aišku, kad turėsime prastesnį lietuviškų trešnių derlių.

Kiek jis bus mažesnis, dar sunku pasakyti. Šalnos jau dalį suniokojo, o dar uogoms sunokus varnėnų antplūdis laukia. Dar vienas uogų derliui pražūtingas veiksnys - ilgalaikiai vasaros lietūs.

„Apie dvidešimt procentų žiedų nušalo. Bemiegės naktys buvo - šiaudus kūrenom, vandeniu liejom. Kažkiek gal padėjo", - svarsto sodininkas.

V. Šlekio nuomone, tokios stiprios ir ilgai trunkančios šalnos nėra būdingos net mūsų klastingiems pavasariams. Paprastai gegužę užklumpančios kokio vieno dviejų laipsnių šalnos tiek nuostolio trešnėms nepridarydavo.

Nemažai yra tokių žiedų, kurie lyg ir nebuvo apšalę, bet užuomazgų vis tiek nematyti. Tačiau taip ir neaišku, ar čia pačias šalnas kaltinti, ar tiesiog bendrame šalto pavasario kontekste tokių rezultatų tikėtis reikėjo - juk ir bitės neskraidė, neapdulkino, kiti vabzdžiai nebuvo aktyvūs. „Siejasi visi tie dalykai ir sunku dabar kažkokius atskirus veiksnius išskirti", - išvadas daro V. Šlekys.

Lazdynai, anot jo, dar labiau nukentėjo: „Juos pakamavo dar ankstesnės šalnos, gal kovo mėnesio. Tuomet kaip tik žirginiai jau buvo išsprogę. Juos pakando ir žiedams nebėra kaip apsidulkinti".

Staigmenos nustebino net patyrusiuosius

Joniškio rajono Žagarės seniūnijos Stungių kaime esančiuose „Pamparų soduose" padėtis nevienareikšmė. Birutė Pamparienė aiškina, jog, kadangi sodai išsidėstę per dvi vietas, abiejose situacija skiriasi. Nors, pasak jos, tik trys kilometrai sodus skiria, skirtumai akivaizdūs.

„Viename vieną hektarą užimančiame sode labai nukentėjo obelys. Liūdniausia žiūrint į „Auksius" - jie ypatingai pašalę. Nepaisant to, kad ir nežydėjo dar tuomet, žiedpumpuriai apšalę. Keisčiausia, kad tuo metu žydėjusios slyvos nenukentėjo, o net nežydinčias obelis pakando", - stebisi sodininkė.

Tačiau kitame sode augantys vaismedžiai nukentėjo kur kas mažiau. B. Pamparienė svarsto, bene bus aukštų tuopų eilė aplink sodą obelis išgelbėjusi.

Pasiteiravome, ar Žagarės miestelis ir jo apylinkės vasarą raudonuos nuo žagarvyšnių, ar Žagarės vyšnių festivalio turguje lūš prekystaliai nuo šių skanių, su šiuo regionu neatsiejamų uogų, sodininkė sakė pastebėjusi, kad labiau pakenkti medelių viršūnėse esantys žiedai.

„Ir žagarvyšnių, ir trešnių apatiniai žiedai gyvi, viskas gerai. Didelių žagarvyšnių sodų pas mus nebėra, o kiemuose, sodeliuose augančius gal užuovėjos apsaugojo", - ramina šių uogų mėgėjus pašnekovė.

B. Pamparienė apie pavasarinius nuostolius ir su aplinkiniais sodininkais diskutavo. Palyginti netoli esančiuose Darbėnuose net aštuonis laipsnius šalčio sodininkai yra užfiksavę. Taigi ir nuostolių reikia tikėtis didesnių.

Tenka pasiduoti gamtos valiai

Aukštaitijoje, Anykščių ir Ukmergės rajonuose, esantiems „Ažuožerių sodams" teko menkesni išbandymai šalnomis nei daugelyje kitų šalies regionų.

AB „Ažuožerių sodai" direktorius Jonas Janišius tikina, jog dauguma obelų dar tik ruošiasi žydėti, tačiau jis nepastebėjęs, kad būtų apšalę žiedpumpuriai. Tačiau savo sąlygas pavasaris, žinoma, padiktavo - vaismedžiai dviem savaitėmis vėliau nei papratai žiedus skleidžia.

„Tokiu laiku kad taip žydėti nenorėtų, tokio pavasario neprisimenu. Kad sezonas trumpesnis bus, jau akivaizdu, bet ar vėluos skynimas, sunku pasakyti. Augti mažiau laiko, gali ir vaisiai mažesni būti šiemet", - spėja direktorius.

Jis primena, kad sodininkai dar nusiraminti neturėtų - pavojus dar nepraslinko. Visko gali būti, kad gegužės pabaigoje, birželio pradžioje šalnos užeis, savo duoklę atsiims. Ir sodai dar gausiai nežydi. Kai obelys žieduose paskęsta, iškyla ir didžiausias pavojus.

J. Janišius sako, kad jokių apsaugos priemonių nuo šalnų savo soduose netaiko: „Anksčiau esame bandę laužus kurti, bet naudos nedavė. Paprastai, kai šalnos užeina, vėjo nebūna. Taigi dūmai į viršų kyla ir priedangos nesudaro."

Kita vertus, labai didelis sodų plotas - „Ažuožerių sodai" užima 160 ha. Pasak sodininko, 10 ha sode dar galėtum taip „pažaisti". Apie laistymo įrangą nė nesvarstantys, nes kosminės jos kainos į obuolių savikainą neįtrauksi. Antraip kas tokius brangius obuolius pirks? Taip ir belieka, pasak J. Janišiaus, gamta pasikliauti.

***

Šalies klimatologų duomenimis, vidutinė balandžio mėnesio oro temperatūra buvo 5,2 laipsnio šilumos. Tai 0,8 laipsnio mažiau nei klimatinė norma ir 1,8 laipsnio mažiau nei praeitų metų lyginamąjį laikotarpį.

Dar labiau šilumos atžvilgiu nuo pernykščio atsiliko gegužės mėnesio pirmasis dešimtadienis. Šiemet vidurkis buvo 8,6 laipsniai šilumos. Pernai vidutinė gegužės pradžios temperatūra buvo +14,4 laipsnio - net 5,8 laipsnio šilčiau. Atsilikta ir nuo šio laikotarpio klimatinės normos, kuri yra +10,4 laipsnio.

MŪ inf.

Leistini formatai: jpg, jpeg, png, flv.

Leistinas dydis: 20M.


Komentarai

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams. Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.



RSS naujienų prenumerata

Here you can play mega moolah slots online or visit this site about online casinos at Australia aucasinosonline

.